Memento Mori - grupinė tapybos paroda


Parodos pavadinimas daugiareikšmis. Lietuvoje girdime, kad tapyba mirusi, tačiau Europoje ji klesti. Yra nemažai jaunų dailininkų, kuriems tapyba – viena iš svarbiausių meno išraiškų.  Todėl viena iš parodos sąlygų: kūriniai turi būti atlikti tradicinėmis tapybos priemonėmis (aliejiniai dažai, akrilas, guašas, tempera, drobė, kartonas, popierius). Paveikslai gyvena žymiai  ilgiau nei kūrėjai. Didelė atsakomybė yra palikti juos „savarankiškam gyvenimui”. Kiekvienas dailininkas turi asmeninę spalvos simbolikos sampratą, išsiskiria skirtingu minčių transformavimu į meninę formą. Tačiau visus vienija  tapybos procesas.

Manyčiau, kad ši tema ypač įpareigoja įtempti spalvinę klausą, sutelkti viso gyvenimo patirtį, dar kartą išgyventi proto ir jausmų skirtumus, remtis filosofijos, religijos, istorijos ir grožinės literatūros klodais. O temą “Memento Mori” galima interpretuoti laisvai. Daugeliui tai – plati jausmų skalė nuo baimės ar juodo humoro iki žaismės, lengvabūdiškumo.

           
2003 liepos 4 – 13 dienomis vyko pleneras Videniškių senajame vienuolyne. Plenere dalyvavo  būsimos parodos autorių dauguma, renginys buvo tarsi būsimos grupinės parodos “Memento Mori” užuomazga. Jo tikslas buvo apmąstyti  temą piešiniais ir tapybos etiudais.  Buvo sukurta apie 200 kūrinių.

Po plenero daugelis tęsė pradėtus sumanymus, taip pat prisijungė ir naujų autorių, kuriems svarbi ši tema.

Parodoje kūrinius eksponuoja septyniolika dailininkų. Tai yra septyniolika  “Memento Mori” improvizacijų.

Kuratorė - Aistė  Gabrielė  Černiūtė     

 

Asta Kulikauskaitė Rastauskienė

"Pilkas interjeras"

 


Vidas Poškus

"Langas"

 

 

Aistė Gabrielė Černiūtė

"Valaamas2"

 

 

Ina Budrytė

"Laikančioji"

 

 

Živilė Jasutytė

"Aitvaras"

 

 

Jolanta Dambrauskaitė

"Sapnas"

 

 

Tomas Jurkėnas

"Apleista sodyba"

 

Kiti dalyviai:

 

Irma Karvelytė

Arvydas Martinaitis

Robertas Gritėnas

Deima Katinaitė

 

 

Atgal