|
Parodos
pavadinimas daugiareikšmis. Lietuvoje girdime, kad tapyba mirusi, tačiau
Europoje ji klesti. Yra nemažai jaunų dailininkų, kuriems tapyba
viena iš svarbiausių meno išraiškų.
Todėl viena iš parodos sąlygų: kūriniai turi būti atlikti
tradicinėmis tapybos priemonėmis (aliejiniai dažai, akrilas, guašas,
tempera, drobė, kartonas, popierius). Paveikslai gyvena žymiai
ilgiau nei kūrėjai. Didelė atsakomybė yra palikti juos
savarankiškam gyvenimui. Kiekvienas dailininkas turi asmeninę
spalvos simbolikos sampratą, išsiskiria skirtingu minčių
transformavimu į meninę formą. Tačiau visus vienija
tapybos procesas. Manyčiau,
kad ši tema ypač įpareigoja įtempti spalvinę klausą, sutelkti viso
gyvenimo patirtį, dar kartą išgyventi proto ir jausmų skirtumus,
remtis filosofijos, religijos, istorijos ir grožinės literatūros
klodais. O temą Memento Mori galima interpretuoti laisvai.
Daugeliui tai plati jausmų skalė nuo baimės ar juodo humoro iki žaismės,
lengvabūdiškumo. Po plenero daugelis tęsė pradėtus sumanymus, taip pat prisijungė ir naujų autorių, kuriems svarbi ši tema. Parodoje kūrinius eksponuoja septyniolika dailininkų. Tai yra septyniolika Memento Mori improvizacijų. Kuratorė - Aistė Gabrielė Černiūtė
Asta Kulikauskaitė
Rastauskienė
Aistė Gabrielė Černiūtė
Ina
Budrytė
Živilė Jasutytė
Jolanta Dambrauskaitė
Tomas Jurkėnas
Kiti dalyviai:
Irma Karvelytė Arvydas Martinaitis Robertas Gritėnas Deima Katinaitė
|
|