Mokslinių tyrimų kryptys

Etnografinėje sodyboje (ES) kaupiama mokslinė medžiaga ir atliekami moksliniai tyrimai etnoastronomijos ir archeoastronomijos srityse. Moksliniams tyrimams plėtoti įsteigta speciali mokslo institucija Archeoastronomijos centras (AC). Archeoastronomijos centras yra Mokslininkų sąjungos instituto (MSI) padalinys.  Pagrindinės AC mokslinių tyrimų kryptys yra šios:

• Lietuvių liaudies astronomijos žinių rinkimas lauko ekspedicijose.

• Surinktų liaudies astronomijos žinių analizė ir publikavimas.

• Archeoastronomijos objektų tyrimas.

ES bendradarbiavimą su įvairių sričių mokslininkais kurių tyrimų kryptys vienaip ar kitaip siejasi su astronominių reiškinių stebėjimo atspindžiais kultūroje, bei tais kas kultūros tyrimuose bando pasitelkti astronomijos mokslo žinias.

Kas yra etnoastronomija ir archeoastronomija?

Archeoastronomijos mokslo pradžia siejama su unikalaus archeologinio paminklo Stounhendžo esančio Pietų Anglijoje astronominio pritaikymo tyrimais. Pirmasis istorinis šio mokslo vardas buvo astroarcheologija (astroarchaeology). Šį terminą 1965 m. pasiūlė G.S.Hawkins'as savo knygoje skirtoje Stounhendžo astronominės paskirties tyrimams. Astroarcheologija buvo siūloma apibrėžti kaip mokslą tiriantį senovės paminklų astronomines orientacijas, kaip pagalbinę archeologijos, antropologijos, istorijos etc. mokslų sritį. E.C.Baity laikėsi nuomonės, kad astroarcheologija kartu su astroetnologija (astroethnology) yra antropologijos mokslo subdisciplina. Terminą archeoastronomija pasiūlė E.MacKie apibrėžęs jį kaip mokslą tiriantį “senovės astronominę praktiką". Šiandieninę archeoastronomiją trumpai būtų galima apibrėžti kaip “astronomijos antropologiją”. Archoastonomijos mokslo tyrimų kryptimi yra ne patys astronominiai objektai – dangaus šviesuliai, tačiau žmonių visuomenės, arba tiksliau senųjų kultūrų ir tradicinių visuomenių žinios apie dangaus šviesulius, jų pasaulėžiūra, bei tų žinių taikymas praktikoje. Artima archeoastronomijai yra etnoastronomija, kuri tiria įvairių tautų etnines žinias apie dangaus šviesulius naudodamasi šiuolaikinės etnografijos ir etnologijos metodais.

Svarbus naujosios mokslo šakos požymis yra aktyvus bendradarbiavimas tarp profesionalų ir mėgėjų iš daugelio mokslo sričių. Šio bendradarbiavimo pasėkoje archeoastronomijos sąvoka išsiplėtė ir integravo šias pažinimo sritis: senąsias etnines kalendorines sistemas, bendrą erdvės ir laiko supratimą, matematiką, įvairias skaičiavimo sistemas, geometrija, topografines ir navigacines technikas taip pat miestų išplanavimą ir geomantija. Šiandien archeoastronomijos tyrinėjimo sritį trumpai galima apibrėžti kaip astronomijos ir pasaulėžiūros antropologinius tyrimus.

Archeoastronomijos mokslo  institucijos pasaulyje

1978 prie Merilendo (JAV) universiteto buvo įsteigtas Archeoastronomijos centras (AC) skirtas archeoastronomijos mokslinių tyrimų plėtojimui, bei visuomenės švietimui ir naujos mokslo šakos populiarinimui. Nuo 1977 metų leidžiamas archeoastronomijos ir etnoastronomijos mokslo šakoms skirtas AC žurnalas "Archaeoastronomy”, kuris nuo 1998 buvo pervardintas į “Archaeoastronomy: The Journal of Astronomy in Culture”. AC taip pat leidžia ketvirtinį biuletenį “Archaeoastronomy & Ethnoastronomy News” skirta archeoastronomijos ir etnoastronomijos tyrimų problemoms.

1992 metais Strasbūre buvo įkurta asociacija vienijanti mokslininkus dirbančius Kultūrinės astronomijos (astronomijos antropologijos) srityse įskaitant ir archeoastronomijos ir etnoastronomijos disciplinas – Europos kultūrinės astronomijos sąjunga (European Society for Astronomy in Culture) arba kitaip – SEAC (Société Européene pour l’Astronomie dans la Culture). Nuo to laiko SEAC įvairiose Europos valstybėse kasmet organizuoja tarptautines konferencijas skirtas įvairioms archeoastronomijos ir etnoastronomijos problemoms. Sekmingai besiplėtojanti europietiškosios SEAC veikla inspiravo ir analogiškos organizacijos įkūrimą JAV, kur 1996 buvo įsteigta Tarptautinė archeoastronomijos ir kultūrinės astronomijos sąjunga ISAAC (the International Society for Archaeoastronomy and Astronomy in Culture). Šiuo metu steigiama analogiška organizacija Lotynų Amerikoje – Latin American Society of Cultural Astronomy (SACLA ).

Kronika

2005 06 28 - 07 04 Etnografinės sodybos vedėjas J.Vaiškūnas dalyvavo tarptautinėje mokslinėje SEAC organizacijos konferencijoje  “Lights and Shadows in Cultural Astronomy” (“Šviesos ir šešėliai kultūrinėje astronomijoje”) Italijoje, Sardinijoje, Isili mieste ir skaitė pranešimą “On possible cosmological and astronomical significance of Lithuanian autumn goat ceremony” (“Apie galimą rudeninės “ožio ceremonijos” kosmologinę ir astronominę prasmę”). Po konferencijos  su tarptautinių organizacijų SEACir ISAC vadovybe buvo aptarti jungtinės SEAC ir OXFORD konferencijos “Astronomija ir kosmologija liaudies tradicijose ir kultūros pavelde” (“Astronomy and cosmology in folk traditions and cultural heritage”) organizavimo klausimai Lietuvoje 2007 m. liepos 22-31 dienomis. Šios konferencijos organizavimas numatytas rajono savivaldybės administracijos projekte “Aukštaitiškos etnografinės sodybos atstatymas ir pritaikymas etnokultūrinio turizmo “Senosios baltų pasaulėžiūros centrui” struktūrinių fondų paramai gauti.

Po konferencijos vykusioje SEAC organizacijos generalinėje asamblėjoje J.Vaiškūnas antrą kartą buvo išrinktas SEAC viceprezidentu. SEAC prezidentu išrinktas iki tol organizacijos sekretoriaus pareigas ėjęs Juan Antonio Belmonte (Ispanija).

2005 03 29 - 04 02 Etnografinės sodybos vedėjas J.Vaiškūnas dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje  “Laikas ir astronomija praeities kultūrose”. Konferenciją organizavo Varšuvos Universiteto Istorinės antropologijos skyrius kartu su Torūnės planetariumu ir Europos organizacija astronomijai kultūroje (SEAC). Konferencija buvo pašvęsta lenkų astronomijos kultūroje tyrinėjimų pradininko profesoriaus Andžejaus Vierčinskio ( Andrzej Wiercinski 1930-2003 ) atminimui.  Pagrindinis konferencijos tikslas buvo paskatinti mokslininkų diskusijas apie laiko skaičiavimo būdus, astronomines laiko matavimo priemones bei kalendorius praeities kultūrose. Šiems klausimams skirtus pranešimus skaitė 40 įvairių sričių mokslininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Lietuvą  konferencijoje atstovavo 3 tyrinėtojai: Jonas Vaiškūnas (Molėtų krašto muziejus), Libertas Klimka (Vilniaus pedagoginis universitetas) ir Rimvydas Laužikas (Lietuvos etnokosmologijos muziejus). Konferencijoje baltų kultūrai buvo paskirta net atskira sesija, kuri vadinosi  “Baltų kalendoriai”. Būtent šiai sesijai buvo skirti 3 Lietuvos atstovų pranešimai: J.Vaiškūno “Dangaus šviesulių stebėjimas ir laiko skaičiavimo praktika lietuvių liaudies kultūroje”, L.Klimkos “Apie senosios baltų kalendorinės sistemos rekonstravimo galimybę”, R.Laužiko “Vilkas ir meška lietuvių kalendoriuje”. 

Konferencijos dalyviams buvo surengtos kelios pažintinė ekskursijos. Buvo įdomu susipažinti su gražiai išlaikytu Torūnės senamiesčiu bei vietomis susijusiomis su Saulės sistemos atradėju M.Koperniku. Didelį įspūdį visiems paliko į pietvakarius nuo Gdansko esančios Odry vietovės miškuose iki šių dienų išlikę gotų akmeniniai ratai. Mokslininkus besidominčius senųjų kultūrų astronomijos žiniomis jie labai domino. Spėjama, kad tokiuose akmeniniuose ratuose pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo ne tik atliekamos apeigos bet ir stebimi dangaus šviesuliai. Lietuvoje tokių akmeninių statinių neturime. Tačiau yra liudijimų leidžiančių spėti kadai juos buvus. Atrodo, kad uolūs mūsų tautiečiai bus juos suskaldę ir išnešioję namų ir miestų statybai… Antras įdomus statinys buvo Biskupinų vietovėje prieš antrą pasaulinį karą mokslininkų atrasta ir dalinai rekonstruotą 550-400 m pr. m. e. gynybinė gyvenvietė. Tai tikras priešistorinis medinis miestas aptvertas aukšta gynybine siena! Gaila, bet Lietuvoje, deja irgi nieko panašaus neturime atkūrę, nors ir galėtume tai padaryti pavyzdžiui Kernavėje Pajautos slėnyje aptikto medinio viduramžių miesto pagrindu.

Konferencija buvo visapusiškai naudinga ir ne tik suteikė naudingų žinių apie naujausius pasiekimus senųjų kultūrų astronomijos bei laiko skaičiavimo tyrimų srityje, tačiau, o tai ko gero svarbiausia, padėjo megzti abipus naudingus bendradarbiavimo ryšius tarp įvairių šalių ir įvairias mokslo disciplinas atstovaujančių mokslininkų: astronomų, archeologų, etnologų, istorikų, antropologų… Šio straipsnio autoriui ypač malonu įspūdį paliko bendravimassu Torunės M.Koperniko Universiteto astronomais dirbančiais užmiestyje Pivnicos vietovėje esančiame Universiteto astronomijos centre, kurį 1945 m  įkūrė čia atsikėlę įžymūs Vilniaus  astronomai profesoriai V.Ivanovska ir V.Dzievulskis. Lenkų astronomai su didele pagarba ir susižavėjimu kalbėjo apie vieno žymiausių šių laikų Lietuvos astronomo prof. Vytauto Straižio pasiekimus ir grįžus į Molėtus prašė perduoti jam kuo nuoširdžiausius linkėjimus.

Reikšmingu Lietuvos mokslininkų  darbų kultūros astronomijos srityje įvertinimu galima laikyti ir tai, kad Torūnės konferencijoje galutinai buvo nutarta 2007 m. pasaulinę kultūros astronomijos tyrėjų konferencija surengti Lietuvoje. Būsimos konferencijos tema: “Astronomija ir kosmologija liaudies tradicijose ir kultūros pavelde”.

2004 09 24-30 Etnografinės sodybos vedėjas J.Vaiškūnas dalyvavo tarptautinėje mokslinėje SEAC organizacijos konferencijoje Keckemete (Vengrija) ir skaitė mokslinį pranešimą “Ursa Major lietuvių liaudies tradicijose” ("The Ursa Major in Lithuanian folk tradition"). 

2003 09 18  Molėtų krato muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Astronomijos observatorijoje ir  lankėsi žinomas norvegų astronomas Oslo universiteto profesorius dr. Janas Erikas Solheimas ( Jan Erik Solheim ). 

Astronomas Molėtuose lankosi jau nebe pirmus metus. Pažintis su Molėtais užsimezgė 1990 metais, kai vilniškis astronomas dr. Edmundas Meištas dalyvaudamas Upsalos konferencijoje Švedijoje pakvietė profesorių apsilankyti Lietuvoje. Nuo to laiko mokslininkas beveik kasmet lankosi mūsų šalyje ir, žinoma, Molėtuose. Beveik per 13 metų kartu su Lietuvos astronomais nuveikta nemažai bendrų darbų, kai kurie iš jų susiję ir su Molėtais: 1993 metais prof. J.E.Solheimo ir dr. E.Meišto iniciatyva Kulionyse surengta I-oji tarptautinė WETO (Visos žemės teleskopo) konferencija, suorganizuotos 2 tarptautinės mokyklos, skirtos žvaigždžių fotometrijai, 2005 metais planuojama rengti ir 3-čią.
Prof. J.E.Solheimo interesai neapsiriboja vien profesine veikla astronomijos srityje, mokslininką domina ir astronomijos istorija, rūpinasi jis ir astronomijos žinių populiarinimu visuomenėje. Dabar astronomas užima Oslo Universiteto asocijuoto profesoriaus pareigas, prieš tai ilgą laiką dirbo Tromsės universiteto Šiaurės pašvaisčių observatorijos fotometrijos skyriaus vadovu. Pasak svečio, Tromsės universitetas yra šiauriausiai visame mūsų planetos pusrutulyje įsikūręs universitetas ir tuo norvegų mokslininkai labai didžiuojasi. Norvegų astronomų darbe be kosminių tolių egzotikos netrūksta ir žemiškų nuotykių. Juos teko patirti ir dr. E.Meištui apsilankius Špicbergene įsikūrusioje norvegų observatorijoje, skirtoje stebėti ozono sluoksnio storio pokyčiams. Pasirodo, ten dirbantys studentai ir mokslininkai gauna šautuvus skirtus atsiginti nuo baltųjų meškų ir išklauso kursą kaip išlikti pasiklydus negailestingomis šiaurės sąlygomis. Nors imamasi rimtų saugos priemonių, tačiau baltosios meškos jau yra sudraskiusios vieną nepatyrusį mokslininką.

Lankydamasis Etnografinėje sodyboje prof. J.E.Solheimas su žmona Gunvor apžiūrėjo ir susidomėjęs išklausė ekskursinės programos Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Išbandęs senovinę sodybos dūminę pirtį svečias su Etnografinės sodybos vadovu J.Vaiškūnu kalbėjosi apie tyrimus etnoastronomijos srityje ir aptarė sodybos perspektyvas platinant astronomijos ir astronomijos istorijos žinias čia besilankančioms ekskursijoms. Pirmą kartą Etnografinėje sodyboje astronomas lankėsi prieš du metus Observatorijoje vykusios tarptautinės konferencijos metu, pernai J.Vaiškūnas ir prof. J.E.Solheimas artimiau susipažino Tartu vykusioje SEAC konferencijoje, skirtoje kultūrinės astronomijos klausimams. Šį kartą prof. J.E.Solheimas pateikė originalių pasiūlymų, kaip be didelių investicijų Etnografinės sodybos lankytojams galima būtų suteikti naujų įdomių paslaugų ir maloniai sutiko grįžęs į Norvegiją išsiaiškinti realias šių siūlymų įgyvendinimo galimybes.

2003 06 16, 19-27 Etnografinėje sodyboje lankėsii Dr. Arkadiusz Soltysiak iš Varšuvos Universiteto Antropologijos katedros. Svečias susipazins su Etnografine sodyba ir Dangaus stebykla, dalyvaus Rasos šventėje. Lankysis kai kuriuose Molėtų rajono kultūros paveldo objektuose.Bus tariamasi dėl bendradarbiavimo tarp Etnografinės sodybos ir Varšuvos universiteto kuriant  Etnoastronomijos ir Archeoastronomijos ekspoziciją Etnografinėje sodyboje.

2003 01 25-02 16 Etnografinėje sodyboje lankėsi Prof. Dr. Arnold Lebeuf Krokuvos Universiteto religijotyrininkas. Bendradarbiaudamas su ES vadovu J.Vaiškūnu svečias rengė savo habilitacinį darbą apie Actekų kalendorių ir kosmologiją bei ruošėsi 2003 metų birželio mėnesį įvyksiančiam Pasaulio amerikanistų kongresui.

2002 08 26-09 02 J.Vaiškūnas dalyvavo mokslinėje  SEAC konferencijoje “Cultural context in archaeoastronomical monuments and echoes of catastrophic cosmic events reflected in culture” (“Archeoastronomijos paminklų kultūrinis kontekstas ir kosminių katastrofų atbalsis kultūroje”), Tartu, Estija ir perskaitė mokslinį pranešimą “Representations of an Ancient Cosmovision on Lithuanian Distaffs” (“Senojo pasaulėvaizdžio atspindžiai lietuviškų verpsčių puošyboje”).

2002 08 12 J.Vaiškūnas  dalyvavo tarptautinėje World Congress of Ethnic Religions (Pasaulio Etninių Religijų Kongreso) konferencijoje  “Baltų religinės tradicijos tęstinumo klausimu” (Vilnius) ir perskaitė to paties pavadinimo pranešimą.

2002 07  22-31 Etnoastronomijos žinios rinktos leidyklos “Versmė” organizuotoj ekspedicijoje Giedraičiuose. Surinkta medžiaga rengiama spaudai.

2002 06 29-30 J.Vaiškūnas  dalyvavo mokslinėje  konferencijoje „Lietuvos dvarai: praeitis, dabartis, perspektyvos“ (Žemaitkiemio dvaras, Kaunas).ir perskaitė pranešimą “Dvaras ir Visata. Dvaro vaizdinys lietuvių tautosakoje”.

2002 06 25 - 07 04 Etnoastronomijos žinios rinktos leidyklos “Versmė” organizuotoj ekspedicijoje Rumšiškėse. Surinkta medžiaga apdorojama, rengiamas straipsnis publikacijai.

2002 04 13 Jorės 2002 šventės proga surengta mokslinė konferencija “Senieji baltų simboliai šiandien”. Šiuo metu konferencijos medžiaga rengiama spaudai:

• Dainius Razauskas “Sustabarėjusi sąmonė. Dvasinės stabmeldystės apybraiža, remiantis lietuvių žodžio stabas etimologija”.

• Jonas Vaiškūnas “Senieji baltų simboliai šiandien”.

• Jolanta Zabulytė “Paukščiai  XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos  medinių kryžių dekore”.

• Romualdas Ozolas “Praeities ženklų vertė”.

• Virginijus Kašinskas “Ritualinė simbolių struktūra XXa. lietuvių nekrokulto tradicijoje”.

• Gintaras Beresnevičius “Baltų kultūrinės tradicijos legitimacijos klausimu”.

• Jonas Trinkūnas “Vanduo baltų kultūroje”.