Edukacinės programos 2011 - 2012 mokslo metams vaikų darželiams ir mokykloms

Molėtų krašto muziejaus edukacinėje programoje – 14 ekskursijų-pamokų įvairaus mokinių amžiaus grupėms. Edukacinės programos paruoštos, remiantis istoriniais šaltiniais, muziejaus darbuotojų sukauptomis žiniomis ir eksponatais. Jau pristatomomis ir rengiamomis naujomis edukacinėmis programomis suteikiama galimybė supažindinti su Molėtų krašto istorija, papročiais, buitimi. Muziejininkas ne tik pasakoja apie molėtiškių senuosius eksponatus, demonstruoja buities apyvokos daiktų veikimą, pristato krašto papročius, kalendorines šventes, aplinką, kurioje gyveno jų seneliai ir proseneliai. Čia išmokstame suvystyti lėlę, jai padainuoti lopšinę, pagaminti čiulpiką, senuoju žvakių liejimo būdu išsiliejame žvakę, kiaušinius marginame vašku ir  juos dažome, iš kitų regionų atpažįstame Molėtų krašto tautinius drabužius, palyginame atskirų laikotarpių keramikos šukes, uždegame balaną, žibalinę lempą, matuojame senaisiais ilgio ir tūrio antropologiniais matavimo vienetais, žaižiame Kūčių vakaro burtus, malame akmens amžiaus girnomis, apsivilkę  Kanapiaus ir Lašiniaus kostiumais, dalyvaujame žiemos išvarymo dvikovoje, mįslių minimo varžytuvėse, žaidžiame senuosius Molėtų krašto žaidimus, vaizdo įrašų pagalba svečiuojamės pas rajono amatų žinovus.

Sukurtų edukacinių užsiėmimų tikslas yra ne tik perduoti informaciją, bet ir paskatinti pabūti aktyviais dalyviais, atlikti įvairias praktines užduotis, o kartu gerai praleisti laiką.  Muziejaus edukacinė programa yra tiriamojo pobūdžio, pritaikyta ikimokyklinio ir skirtingo amžiaus mokiniams, ugdanti aktyvumą, kūrybiškumą, paremta atradimų džiaugsmu ir patirties įgijimu mokantis skatinančiomis emocijomis – smalsumu, džiaugsmu, entuziazmu ir susižavėjimu.

Diduma edukacinių užsiėmimų yra skirta kalendorinėms šventėms, keletas -  buičiai ir amatams pažinti. Tarp jų, Jūsų laukia ir naujausios „Liejame žvakelę“ ir „Baldai“.

Edukaciniai užsiėmimai muziejuje vedami darželinukams bei visų klasių mokiniams.

Užsiėmimai vyksta muziejaus darbo laiku nuo antradienio iki penktadienio (imtinai) nuo 9 iki 17 val.

Užsiėmimo trukmė 40-60 min.

Užsiėmimo kaina: grupei – 10,00 Lt +1,00 Lt įėjimo į muziejų mokestis.

Grupės dydis – 20 žmonių.

Rengėja muziejininkė etnografė Nijolė Aleinikovienė.

Užsisakykite apžvalgines ekskursijas ir ekskursijas – pamokas muziejaus kasoje arba telefonu. Išankstinė registracija tel. 8(383) 51077, 51138.

Kalendorinėms šventėms:

UŽGAVĖNĖS MOLĖTUOSE

Užgavėnės – ne šventė, o tik išskirtinė metų diena. Pastovios datos Užgavėnės neturi. Jos priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės dienos, todėl, kaip ir Velykos, kasmet yra vis kitu laiku – tarp vasario 5 ir kovo 7 d. (7 savaitės prieš Velykas).

Užgavėnės buvo laikomos pavasario pradžia ir įvairiais veiksmais buvo bandoma išvaryti žiemą.

Dalyvausime

• apsivilkę rytų Aukštaitijos karnavalinėmis kaukėmis vaidybinėse scenose;

• Kanapio ir Lašiniaus kostiumais – dvikovoje.

Žaisime Molėtų krašto jaunimo pamėgtus tradicinius Užgavėnių žaidimus.

Sužinosime kas mergaičių laukia po Velykų.

Rungtyniausime blynų kasniavimo varžybose žodžiu.

VELYKŲ KIAUŠINIAI: DAŽYMO IR PUOŠIMO BŪDAI, SIMBOLIKA, ŽAIDIMAI  

Velykų rytą, dauždami margučius ir dovanodami juos artimiems žmonėms, nesusimąstome apie šio papročio gyvybingumą. Kiaušinis nuo prosenovinių laikų simbolizavo gamtos prisikėlimą. Šiandien margučiams jau nepriskiriama magiška prasmė, tačiau įdomu: velykinių margučių raštai per šimtmečius beveik nepasikeitė.

Sužinosime 

• kaip marginti ir paruošti saugojimui Molėtų garbės pilietės, tautodailininkės, P. Galaunės premijos laureatės Vandos Giedrytės dovanoti margučiai.

• apie kiaušinių dažymo technikas, ornamentiką, margučių paskirties papročius.

Išbandysime margučio tvirtumą.

Marginsime kietai virtus kiaušinius vašku.

Atpažinsime tikrą margutį nuo dirbtinio.

Dalyvausime mūsų krašte labai mėgstamame margučių ridinėjime.

LIEJAME ŽVAKELĘ

Lietuviai savo mirusiuosius prisimindavo visose metinėse šventėse, o rudenį baigę rudens darbus, atlikdavo specialias apeigas protėvių vėlėms pagerbti.

Pažinsime Visų šventųjų irVėlinių sakralumą, papročius.

Sužinosime apie vašką.

Gaminsime žvakelę.

Dėmesio: atsinešti vaško.

MOLĖTŲ KRAŠTO KŪČIŲ VAKARO BURTAI

Keturios viltingo laukimo savaitės prieš Kalėdas – ir žmonių gyvenime, ir gamtoje. Laukimas švento Kūčių vakaro, kai po balta kaip gulbė staltiese pakvimpa žalias tarsi rūta geriausias šienas su dobiliukais, žvangučiais, katilėliais, smilgomis. Laukimas puraus balto sniego, raudongūžių sniegenų švilpavimo alyvų krūmuose, zylučių kankliavimo obelų sode, šviesos, matuojamos žvirblelio žingsneliu.

Suprasime, kodėl adventas pilnas paslaptingumo, kokios išsiskiriančios savo papročiais dienos, kodėl Kūčių dieną buvo stengiamasi susitaikyti, atsiprašyti vieni kitų, atiduoti skolas, kokia Kūčių valgių simbolika.

Išbandysime Molėtų krašto Kūčių vakaro burtus.

Aplankysime Kijėlių specialaus ugdymo centro mokinių darbų parodą, skirtą žiemos šventėms.žiemos šventėms.

Buičiai:

SENOJI METROLOGIJA

Žodį „matavimas“ tariame ne taip jau dažnai, tačiau matuojame kasdien. Matuojame laiką – kai žiūrime į laikrodį. Svorį – kai perkame saldainius. Tūrį – kai įberiame į arbatą šaukštelį cukraus. Matai tiek pat seni, kaip ir pati žmonija, todėl apie juos labai įdomu sužinoti.

Matuosime  antropologiniais matavimo vienetais.

Susipažinsime su  senoviniais tūrio, ilgio, ploto matavimo prietaisais.

Sversime antropologiniais ir svėrimui skirtais prietaisais.

KAIP DUONELĖ ATSIRANDA

Net 30-40 proc. pradinukų nežino, kaip atsiranda duona!

Nuo senų laikų duona – pagrindinis maistas. Net kalbėdami apie kasdieninį savo gyvenimą, sakome: „Užsidirbu duonai, iš savo darbo duoną valgau“. Ši vertybė yra tokia savaime suprantama, kad dažniausiai net pamirštame apie jos svarbą.

Sekdami lietuvių liaudies pasaką „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, susipažinsime su senoviniais arimui, sėjimui, derliaus nuėmimui, grūdų apdorojimui, duonos kepimui skirtais įrankiais.

Grūdus malsime akmens amžiaus girnomis.

Minsime mįsles.

Atliksime užduotis.

Raikysime ir degustuosime duoną.

Skaitysime patarles, priežodžius.

Žiūrėsime video įrašą apie malimą sukamosiomis girnomis.

BALDAI

MOLĖTŲ KRAŠTO TAUTINIAI DRABUŽIAI

Lietuvaitės nuo seno dabindavosi tautiniais drabužiais šventadieniais, su jais atšokdavo ir savo vestuves. Taip buvo dar pokario metais – tik pavartykime savo tėvų albumus. Kaip lietuvaitės moterys brangino savo tautinius drabužius, liudija ir tremtinių laiškai, rašyti Lietuvoje likusiems draugams ar giminaičiams. Tik po sovietinių metų įvykus atgimimui, vėl susidomėta, kaip rengėsi aukštaičiai ir žemaičiai, dzūkai ir suvalkiečiai, Klaipėdos krašto žmonės.

Sužinome tautinių drabužių sukūrimo istoriją.

Kaip atpažinti Molėtų krašto tautinius drabužius.

Renkame dėlionę.

Spalviname.

Rišame nuometą.

VALANDA SU ARKLIU

Arklio didybę atskleisime per papročiuos, tautosaką. Sužinosime apie gyvulių globėją šv. Jurgį. Išgirsime arklio pakinktų bei vasarinio ir žieminio kinkinio pavadinimus. Dar didesnę meilę šiam gyvuliui pajusime žiūrėdami video įrašą apie žirgų mylėtoją Romą Juočepį visą gyvenimą kausčiusį arklius, siuvusį žirgams kamanas, meistravusį pavalkus, balnelius.

GANDRAS VAIKŲ ATANEŠĖ!

Ar žinote, iš kur atsiranda vaikai? Seniau sakydavo, kad vaikus gandras atneša arba bobutė baloje pagauna, tai jo nepriimti negalima. Kiek džiaugsmo namuose, kada krykštauja kūdikis, bet kartu ir rūpestis. Kas gi nenori, kad vaikas augtų sveikas ir stiprus, būtų laimingas. Todėl vaiko atėjimas į pasaulį, jo pirmas riksmas, pirmas žingsnis apipintas įvairiais burtais, tikėjimais, spėliojimais.

Sužinosime apie tikėjimus, spėliones.

Išmoksime lopšinių ir žaidinimų.

Suvystysime ir „užmigdysime“ lėlę.

Pasigaminsime „čiulpiką“.

Pamatysime, kuo rengėsi, avėjo, su kokiais žaislais žaidė.

APŠVIETIMO PRIEMONĖS

Pažeme slenka sunkūs tamsūs debesys, artėja šalčiai. Derlius skubinamas sudoroti, tik kūlimas ir linamynis tebesitęsia. Galvijai, kiaulės, piemenukų džiaugsmui, jau suvaromi į tvartus. Dienos vis trumpėja.

Programos metu:

·      pamatysime senovėje Molėtų krašte apšvietimui naudotų priemonių parodėlę.

·      deginsime balaną (dar vadinamą skala).

·      išsiaiškinsime žibalinės lempos degimo principą.

·      liesime žvakes.

·      minsime mįsles, susijusias su šviesą skleidžiančiomis priemonėmis.

RAŠAU LAIŠKĄ

Šiame elektronikos amžiuje laišką ar sveikinimą išsiųsti SMS žinute ar elektroniniu paštu daug paprasčiau – nėra net išlaidų. Programoje įsitikinsime, kad laiškų dėžutėje rastas vokas su atviruku ilgam pakelia nuotaiką.

Skaitysime laiškus, sveikinimus, rašytus Nepriklausomos Lietuvos metais.

Apžiūrėsime kraštiečio A. Leišio muziejui padovanotus atvirukus, vokus.

Sužinosime apie Lietuvos pašto istoriją ir rajone išlikusius Alantos ir Dubingių užvažiuojamus namus.

KERAMIKOS PRADŽIA MOLĖTŲ KRAŠTE

Mūsų krašto istorija susijusi su brūkšniuotosios keramikos kultūra. Vėliau paplito  lipdytinė grublėtoji keramika.

Sužinosime, kur kūrėsi pirmosios gyvenvietės ir čia randamą archeologinę keramiką, apie XIX a. pab.-XX a. pr. įvairios paskirties naudotus puodus.

Rinksime dėlionę.

Kursime raštus.

Minsime mįsles.

SIŪLO IR ADATOS KELIU

Siuvinėjimo tradicija neužmiršta – ją tęsia siuvinėtojos iš Naujasodžio. Nuo 1999 m. čia organizuojamos respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos-seminarai, kuriuose dalyvauja ir jaunosios siuvinėtojos. Muziejaus fonduose kaupiami senieji siuvinėjimo darbai.

Tęstinio užsiėmimo metu organizuojamas susitikimas su siuvinėjimo amato meistre.

Pamatysime senųjų molėtiškių ir tradicinės respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos metu išsiuvinėtus darbus.

Susipažinsime su pagrindiniais dygsniais.

Pasiruošime siuvinėjimui.

Tęstinio užsiėmimo metu susitiksime su siuvinėjimo amato meistre.

EKSKURSIJOS:

Senieji verslai

Ekskursija su užduotimis – susipažinimas su senaisiais verslais; iš įrankių grupės reikia išskirti tuos eksponatus, kurie naudoti žemdirbystėje, linininkystėje, žvejyboje. Nustatoma, kuris eksponatas kur naudojamas.

Pavasario šventės

Paskaitos klausytojai ekspozicijos salėje sužinos apie reikšmingiausių kovo, balandžio, gegužės mėnesių dienų papročius. Sužinos apie LTS narę margučių skutinėtoją, karpytoją ir tapytoją Vandą Giedrytę, susipažins su muziejui  padovanota margučių kolekcija.

Taip pat Jūsų laukia suaugusiems ir vaikams skirtos ekskursijos bei edukacinės programos, skirtos senosioms lietuvių astronomijos ir baltų pasaulėžiūros žinioms Etnografinėje sodyboje ir senovinėje dangaus šviesulių stebykloje