Molėtų krašto muziejuje yra ekspozicija, skirta rajono archeologijai. Dideliame žemėlapyje sužymėtos archeologinės vietos - 133 objektai:

• alkakalniai (5),
• alkvietės (2),
• piliakalniai (14),
• piliakalniai su senovės gyvenvietėmis (18),
• pilkapiai (36),
• senkapiai (34),
• istoriniai akmenys (12),
• alkakmenys (3),
• akmens amžiaus gyvenvietės (3),
• senovės gyvenvietės (3),
• gynybiniai įtvirtinimai (1),
• senasis kelias (1),
• dvarvietė (1).

Šiame dešimtmetyje Molėtų rajone buvo organizuotos kelios archeologinės ekspedicijos. Ekspedicijų metu surinkta medžiaga perduota Molėtų krašto muziejui.

1991 metų rugsėjo 10 - spalio 7 dienomis Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro bendradarbiai žvalgė ir kartografavo Molėtų rajono archeologijos paminklus. Ekspedicijos metu buvo aplankyta apie 170 archeologijos paminklų, įrašytų į Lietuvos kultūros ir istorijos paminklų sąrašą. Buvo nustatomos vietoje jų teritorijos ir apsaugos zonos.

1993 m. Molėtuose vyko senamiesčio kultūrinio sluoksnio archeologiniai tyrinėjimo darbai. Kadangi jie buvo grynai taikomieji, gauti labai kuklūs rezultatai. Ištirta apie 220 kv. m. plotas, kuriame rasti XVI - XVII a. kultūriniai sluoksniai. Padaryta išvada, jog Molėtų pirminis reljefas buvo gana raižytas. XX a. jis daugelyje vietų buvo dirbtinai niveliuotas, tad senesnieji kultūriniai sluoksniai buvo išlikę buvusiose daubose bei užpiltose vietose, o ant buvusių kalvelių jie jau sunaikinti. Ši Molėtų senamiesčio viduramžių kultūrinio sluoksnio išlikimo ypatybė reikalauja gana detalių žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų, siekiant nustatyti sluoksnio išlikimo laipsnį, paplitimo ribas bei tikslesnę chronologiją.

1994 m. vyko žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Karališkių piliakalnio papėdės gyvenvietėje. Jų tikslas buvo nustatyti kultūrinio sluoksnio paplitimo ribas, išlikimo laipsnį. Ištirta 53m2. Tyrinėjimų metu surasta nauja šios gyvenvietės dalis, esanti Karklos upelio kairiajame krante. Nustatyta, kad papėdės gyvenvietė užima apie 1,5 ha plotą, tačiau jos kultūrinis sluoksnis daugelyje vietų smarkiai sunaikintas arimų. Jame rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiais keramikos, geležinio smeigtuko fragmentas, geležies gargažių, molio tinko, poros židinių liekanos. Papėdės gyvenvietę galima datuoti I tūkstantmečio I-ąja puse. Gyvenvietės, esančios Karklos upelio kairiajame krante, kultūrinis sluoksnis yra daugiau iš I tūkstantmečio vidurio ir galbūt II-os pusės. Čia gausu geležies gargažių, matyt, šioje gyvenvietės dalyje buvo lydomas metalas. Nustatytos saugomos Karališkių piliakalnio ir papėdės teritorijos ribos. Žvalgant artimiausias apylinkes užfiksuota sunaikinto Karališkių pilkapyno vieta, kurioje surasti 2 pentiniai siauraašmeniai kirviai bei diržo sagtis. Pagal juos šis pilkapynas datuojamas VI-VII a. Lokalizuota Zapijuvkos dvarvietės vieta. Joje rasta XVII a. datuojamų koklių fragmentai, keramikos.

1998 m. vykdyti žvalgomieji tyrimai Molėtuose, Inturkės gatvėje parodė, kad kultūrinis sluoksnis datuojamas XVII-XIX a.

Retas archeologų radinys rastas Videniškiuose. 1999 m. vasarą Lietuvos istorijos ir archeologijos instituto archeologai Linas Kvizikevičius ir Gediminas Vaitkevičius tyrinėjo kultūrinį sluoksnį Videniškių miestelyje Molėtų rajone. Ekspedicijos metu ištirtas 32,9 m2 dydžio plotas. Šiame plote archeologai rado žalvario ir keramikos dirbinių. Vertingiausias radinys - IV amžiaus segė. Šis radinys vienintelis tokio tipo egzempliorius rastas Lietuvos teritorijoje. Eksponatas suteikia daugiau informacijos archeologams apie emaliuotų segių paplitimą ir buitinę kultūrą Lietuvoje ankstyvajame geležies amžiuje. Segė yra eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Verslai

Lino kelias

Buitis

Metrologija

Krašto istorija