Buities rakandai

Seniausias eksponatas - kraitkubilis. Tai statinės formos dėžė su antvožu drabužiams, audiniams laikyti. XIX a. apie lietuvių buitį rašiusių autorių rašiniuose pažymima, kad Lietuvoje retai tuokiamasi iš meilės, daugiausia šeimos sudaromos iš ūkinių apskaičiavimų. Ekspozicijos kampe vestuvių reliktas - kvieslio lazda, šalia jos pinta lovelė vaikui migdyti.

Buityje moterų naudota kultuvė ir skalbimo lenta - mediniai įrankiai drabužiams, audeklams, baltiniams velėti. Išdžiuvusius skalbinius, kad išsilygintų, kočiojo kočėlu, kurį pakeitė lygintuvas. Molėtų krašto muziejininkai didžiuojasi sukaupta didele lygintuvų kolekcija. Netoli jos - gelda praustis, kaušas vandeniui pilti.

XIX a. moterų papuošaluose jaučiamas didelis saikingumas. Ekspozicijos salėje esančioje gobliuotėje - piniginės, papuošalai, vėduoklė, medinė šukos, žnyplės plaukams garbanoti, akiniai ir futliarai.

Muziejaus II-oje ekspozicijos salėje pamatysime džiovintus tabako lapus, tabako smulkintuvę, šepetuką barzdai muiluoti, skustuvą, tabokinę-ragą, tabokinę-kapšiuką, įvairių kandiklių, pypkių, kunigo K.Miknevičiaus portsigarą, degtukų dėžutę; mašinėlę plaukams kirpti.

Taip pat daug buityje vartotų daiktų galima pamatyti ir specialiame metrologijos stende.

Apranga ir apavas

XIX a. susiformavo tautiniai valstiečių drabužiai. Ekspozicijos salėje eksponuojami moteriškas ir vyriškas Molėtų krašto tautiniai kostiumai.  Molėtų krašto, kaip ir visos Aukštaitijos drabužiuose vyrauja balta spalva: marškiniai, prijuostė, nuometai, metaliniai karoliai. Sijonas languotas, liemenė pailgintais skverneliais. Moterys galvas dengė nuometais.

Marškiniai yra viena iš pagrindinių drabužių dalių. Nors tai nėra viršutinis drabužis, tačiau jų pasiuvimas ir papuošimas turi didelę reikšmę viso drabužių komplekto grožiui ir stiliaus savitumui. Jų puošybai būdingi užausti raudonų medvilninių siūlų - žičkų - rinktiniai raštai tarp alkūnės ir rankogalio. Ant krūtinėlės - kiauraraštis siuvinėjimas. Nuometų galai papuošti raudonų žičkų rinktiniais raštais. Tokiais pat žičkais puošiama ir prijuostė.

Sijonas - languotas. Mėgstamiausios žalios ir raudonos spalvų deriniai. Liemenėms būdingas atspalvis, dažnai suvarstomas apyvarais.

Vyriškų tradicinių drabužių komplektas bendras visai Lietuvai. Pagrindinės aprangos dalys - marškiniai, kelnės, liemenė, sermėga, galvos danga, apavas. Vyrų sermėgos siuvamos iš nedažytų avies vilnos audinių - rudų, pilkų.

Aukštaitijoje, taip pat Molėtų raj., kelnės - vienspalvės, kaip ir sermėga. Vyrų marškiniai nepuošti. Nepaprastai gražios, dekoratyvinės buvo vyrų ryšėtos pintinės juostos. Kelnės buvo sujuostos 3-8 cm juosta. Juosta buvo nupinta iš vilnonių siūlų. Mėgstamiausios spalvos - įvairių atspalvių žalia, raudona.

Kasdieninis valstiečių tiek vyrų, tiek moterų apavas buvo iš liepos karnų pintos vyžos.

Populiariausias apavas buvo iš beržo, juodalksnio ar panašaus kieto, bet iš lengvo medžio išskaptuotos klumpės. Suvarstomi odiniai pusbačiai - čeverykos - išeiginis apavas. Be visa šito ekspozicijoje yra kurpalis, batsiuvio spaustai, ylos, karnos vyžoms pinti, stovelis batams mauti.

XIX a. antroje pusėje į Lietuvos kaimą pradeda veržtis miestietiška apranga, kuri tik su nedidelėmis išimtimis (ypač XIX a. pab. - XX a. pr.) čia įgauna bendraeuropinę išvaizdą. Naujos mados dvelksmas žvelgia iš fotonuotraukų.

Archeologija

Verslai

Lino kelias

Metrologija

Krašto istorija