Molėtų krašto muziejaus ekspozicijoje krašto praeitis gausiai iliustruojama fotonuotraukose. Pačios seniausios fotonuotraukos su Molėtų miesto vaizdais saugomos Molėtų krašto muziejuje yra iš dvidešimto amžiaus antrojo dešimtmečio.

Nežinomas fotografas 1916 m. nufotografavo Molėtų turgaus aikštę ir rytinę miestelio dalį nuo mokyklos ir Pavasarininkų kalvos. Fotonuotraukoje matyti didžiausias Molėtų statinys - Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Vilniaus vyskupo E.Ropo konsekruota 1907 metais. Bažnyčia neobarokinė, lotyniško kryžiaus plano, pastatyta pagal architekto Tadeušo Rostvorovskio projektą.

Įsidėmėtina fotonuotrauka, kurioje matyti rinkliavos "Vilniui vaduoti" rinkikai. Jie nufotografuoti 1925 metais. Visuomeninė organizacija "Vilniui vaduoti sąjunga " veikė 1925 - 1938 m. Sąjunga propagavo Vilniaus atgavimo idėją, rėmė Vilniaus krašto lietuvių kultūrinę veiklą, 1928 - 1938 m. leido žurnalą "Mūsų Vilnius".

1930 metais paminėtas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto mirties 600-osios metinės. Jubiliejaus vienas ryškiausių akcentų - iškilmingas to kunigaikščio paveikslo nešiojimas po Lietuvą. Į Molėtus jis atneštas 1930 metų rugpjūčio 10 d. Iš čia - į Inturkę, Dubingius, Giedraičius. Ta proga kiekviename miestelyje buvo statomi gražūs iškilmingi vartai ir iškilmės fotografuojamos.

1932 m. darytoje fotonuotraukoje - Molėtų inteligentai, jaunimas, tais metais pastatę Miko Petrausko operą "Birutę". Ją režisavo Molėtų progimnazijos mokytojas A.Martikonis. Tas reikšmingas kultūros įvykis - buvo labdaringas. Tokius labdaringus vakarus kelis kartus per vienerius metus rengė Molėtų, Giedraičių progimnazijų pedagogų kolektyvai.

Kitoje senoje fotonuotraukoje - Molėtų miestelio rytinė dalis su šaulių namais. Šaulių namuose vyko reikšmingiausi kultūros renginiai.

Nufotografuotas ir Lietuvos prezidentas A. Smetona 1938 m. birželio 29 d. Tą dieną Molėtuose iškilmingai minėtos šalies laisvės sukaktuvės. Ta proga į Molėtus buvo atvykęs ne tik prezidentas, bet ir keli ministrai. Prezidentą A.Smetoną molėtiškiai sutiko prie prasmingais šūkiais ir gėlėmis išpuoštų vartų. Tautos dienos iškilmės vyko stadione prie Siesarties upės. Kokios jos buvo, primena išlikusios nuotraukos.

Prezidentas A. Smetona Molėtų krašte lankėsi ne vieną kartą. 1934 m. birželio 3 d. atidarytas tiltas per Dubingių ežerą. Ta proga Dubingiuose buvo surengtos gražios iškilmės. Įspūdingas jų epizodas eitynės tiltu. Gražiai atrodo tas momentas išlikusioje nuotraukoje.

Kraupų įspūdį daro fotonuotrauka, kurioje matome kelis lavonus. Tai nužudyta Dubingių apylinkės Vymančių kaime gyvenusi Vinclovų šeima. Ją - abu tėvus ir penkis vaikus - 1944 metų birželio 23 d. sušaudė Armijos krajovos kovotojai. Tą dieną jie nužudė daugiau kaip aštuoniasdešimt lietuvių, gyvenusių Dubingių, Bijutiškio, Inturkės, Joniškio, Arnionių apylinkėse. Daugiausia žuvo Dubingių krašte gyvenusių lietuvių - buvusių nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanorių.

Dar kitoje nuotraukoje matome Šv. Jono Nepomuko paminklą, koks jis buvo tarpukario metais. Paminklą apie 1925 m. išdrožė molėtiškis Pranas Gečys. Paminklas stovėjo Molėtuose, prie Siesarties upės, netoli dabartinės pirties. Statula nugriauta apie 1951 - 1952 metus. Ją M. Rubikas rado Pravalo ežere. Pr. Gečio išdrožta skulptūra saugoma Utenos muziejuje. Šv. Nepomuko paminklas atstatytas 1991 metais. Naujosios skulptūros autorius V. Navickas.

Keliose nuotraukose pokario gyvenimo įvykiai: mitingas Molėtuose 1945 m., paminklo V. Putnai atidengimas 1980 m. liepos 18 d., Sąjūdžio mitingas Molėtuose 1988 m. spalio 11 d. (jame dalyvavo V. Landsbergis), molėtiškiai Baltijos kelyje.

Mokykloms skirtas atskiras stendas. Nufotografuota dar carų laikais pastatyta Dubingių pradžios mokykla. Kitoje nuotraukoje matome tokią Arnionių bažnyčią, kokia ji buvo tarpukario metais. Pokaryje ji rekonstruota, pritaikyta mokyklos reikmėms. Buvusioje bažnyčioje daug metų buvo aštuonmetė (pagrindinė) mokykla.

Trys nuotraukos iš Gaižiūnų apylinkės praeities. Prie seno, storo Alkūnų girios ąžuolo, gamtos paminklo, nusifotografavo Gaižiūnų, Paąžuolių, Gackiškių pradžios mokyklų mokiniai. Kadaise prie šio senolio ąžuolo įvairiomis progomis rinkdavosi ir vyresniojo amžiaus jaunimas.

Nufotografuota ketvirtame šio amžiaus dešimtmetyje pastatyta Mindūnų pradžios mokykla. Viena iš tų, kurios Lietuvos Švietimo ministerijos ,valsčių savivaldybių pastangomis statytos aplenkėjusiame Molėtų rajono pakraštyje: Pusnės, Giedraičių, Bijutiškio, Ažuožerių, Kuolakasių, Gaižūnų, Juodenėnų.

Kunigaikščio Nikolajaus Giedraičio portretas tapytas Videniškių dailininko V.Vitkovskio. Portreto kopiją padarė ir Molėtų krašto muziejui padovanojo dailininkė Teresė Mackevičiūtė-Blažiūnienė. Nikalojaus Giedraičio tėviškė - Molėtų rajono Bijutiškio dvaras. 1863 metų sukilimo metu N.Giedraitis buvo Vilniaus gubernijos vaivada, o 1865 m. ištremtas į Sibirą.

Eksponuojamas įsivaizduojamas Palaimintojo Mykolo Giedraičio portretas, dailininkės T.Mackevičiūtės-Blažiūnienės tapytas 1997 m. Šis garbingas kunigaikščių giminės atžala gimė 1425 metais Giedraičiuose (pagal kitus šaltinius - Videniškiuose). Palaimintasis M.Giedraitis, vienuolis. Fizinis jo netobulumas išugdė jo polinkį vidiniam, intravertiškam gyvenimui, vienatvės pamėgimui, ryžtingai siekti krikščioniškojo tobulumo…

Vienoje vitrinoje eksponuojami XX amžiaus popieriniai ir metaliniai lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų pinigai. Kitoje vitrinoje - pradžios mokyklų vadovėliai, sąsiuviniai, rašikliai, mokinio skrynutė. Šalia - senas patefonas ir kelių firmų plokštelės.

Eksponuojamas po Antrojo pasaulinio karo rekonstruotos Arnionių bažnyčios kryžius.

Muziejaus fonde - nemažai archyvuose saugomų dokumentų kopijų ir išrašų iš tų dokumentų apie Molėtų rajono praeitį: mokyklas, kadaise veikusias organizacijas, draugijas, apie kaimų skirstymą į vienkiemius ir išnykusius kaimus, apie valsčių valdybą ir tarybų veiklą.

Archeologija

Verslai

Lino kelias

Buitis

Metrologija