2007 m. rugpjūčio 28 d. ANTRADIENIO „RAKTAS“: KAS IŠTIES GRESIA LIETUVOS KULTŪROS PAVELDUI?

  Kas darosi Lietuvos paveldosaugoje? Šis klausimas jau kuris laikas neduoda ramybės didelei mūsų visuomenės daliai, stebinčiai, kaip dangoraižiai veržiasi į istorines senamiesčių erdves, nyksta paskiri objektai, o paveldosaugininkai ne visada gali arba nori tam pasipriešinti. Deja, taip buvo beveik visada...

Vis dėlto pastarųjų mėnesių įvykiai Lietuvos paveldosaugą sukrėtė rimčiau. Siekdamos „sustabdyti destruktyvias tendencijas paveldosaugos srityje“, 16 nevyriausybinių Lietuvos organizacijų įsteigė Alternatyvią kultūros paveldo komisiją, pačią situaciją įvardijo kaip kritinę ir pakvietė visus galinčius padėti spręsti esmines paveldosaugos problemas bei inicijuoti Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento paminklosauginės veiklos parlamentinį tyrimą.

Kas išties vyksta? Ar jau reikia kelti tautą ginti Lietuvos paminklų? Ar tą vis dėlto padarys tie, kurie padaryti tą ir turėtų?

Apie tai – rugpjūčio 28 d. tiesioginėje „Žinių radijo“ pokalbių ir ginčų laidoje „Raktas“ diskutavo Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius, Alternatyvios kultūros paveldo komisijos narė Rasa Kalinauskaitė, paminklosaugos klubo „Talka“ vienas įkūrėjų Jonas Vaiškūnas.

VISUOMENINIS KULTŪROS PAVELDO SĄJŪDIS
KVIEČIA VIENYTIS IR ATSISPIRTI
LIETUVOS DVASIOS IR TAPATYBĖS GRIOVĖJAMS

2007 04 11 d., siekdamos sustabdyti destruktyvias tendencijas paveldosaugos srityje, bendromis pastangomis Vilniaus ir Klaipėdos visuomeninių organizacijų iniciatyva  16 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, susirūpinusių destruktyviomis tendencijomis paveldosaugoje, išplatino kreipimąsi į politikus ir paskelbė steigiančios Alternatyvią kultūros paveldo komisiją (AKPK). Visuomenininkai situaciją šalies paveldo apsaugos srityje įvardijo kaip krizinę: “Šiandien jau galime sudaryti per nepriklausomybės metus sunaikintų vertybių sąrašą, kurį būtų įmanoma lyginti su sovietmečio nusikaltimais Lietuvos kultūros paveldui. Įgyvendinant projektus, pavadintus “restauracija”, “atkūrimu”, “pritaikymu” dabarties poreikiams, yra be skrupulų masiškai žalojami ir naikinami autentiški interjerai, senosios architektūros vertybės, archeologijos paveldas, per šimtmečius susiklosčiusios urbanistinės struktūros. Naikinami ar palikti nykti ne tik atskiri objektai – pastatai, rūmai, dvarai, vienuolynai, kapinės - bet ir ištisi etnografiniai kaimai, senieji miestai, kultūriniai kraštovaizdžiai ir net valstybės saugomos teritorijos. “Dangoraižių” statybas istorinėje Vilniaus ir Klaipėdos aplinkoje, didžiųjų prekybos centrų invaziją į istorinių miestų centrus ar per Vilniaus senamiestį numatyto tramvajaus projektą galima drąsiai lyginti su magistrale, kuri Stalino laikais buvo suplanuota per Vilniaus senamiestį. Naikinimo užmojis toks pat – pasikeitė tik užsakovas”.

Tokioje situacijoje Alternatyvios kultūros paveldo komisijos (AKPK) pilietinės iniciatyvos yra itin savalaikės ir sveikintinos. Reiktų, kad visos Lietuvos paveldo išsaugojimu susirūpinusios nevyriausybinės organizacijos vienytųsi ir stiprintų užgimstantį naują galingą visuomeninį pilietinį Sąjūdį, pajėgų apginti dvasines ir medžiagines Lietuvių Tautos ir Valstybės vertybes. Alternatyvi kultūros paveldo komisija jau vienija beveik 20 nevyriausybinių organizacijų, per keletą veiklos mėnesių spėjo atskleisti esmines paveldosaugos problemas, toliau operatyviai viešina tiek sisteminius tiek ir pavienius paveldo naikinimo atvejus. 

2007 08 14 d. AKPK paskelbė motyvuotą pareiškimą, kuriuo Lietuvos Seimas raginamas inicijuoti Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento paminklosauginės veiklos parlamentinį tyrimą. 2007 08 22 d. AKPK ir Lietuvos piliečių sąjunga keturiomis kalbomis išplatintu atviru laišku (www.culture.lt/anti-agresija/) “Dėl paveldo naikinimo Lietuvos Miestuose” kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją bei aukščiausią Lietuvos Respublikos valdžią,  kviesdama po šiuo atviru laišku pasirašyti visus pritariančius. Kreipimesi reikalaujama tarptautinių organizacijų ir Lietuvos vadovybės pastangomis užtikrinti, kad  būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Lietuva prisiėmė ne tik kultūros, bet ir gamtos paveldo apsaugos srityse. Tuo pačiu reikalaujama, kad teisinėje Lietuvos sistemoje būtų įtvirtinta visuomeninių organizacijų ir piliečių teisė viešąjį interesą ginti teisme.

Atėjo lemiamas metas – arba dabar sugebėsime susivieniję atsispirti Lietuvos dvasios ir tapatybės griovėjams, sutelkusiems savo rankose politinę valdžią ir pinigus arba užmerkę akis, užsimiršę - mirsime. Paveldas - tai materiali mūsų pačių tapatybės raiška, mūsų tautos išminties ir dvasingumo knyga – kurioje surašyti mūsų visų bendrą atmintį saugančios raidės ir žodžiai. Išsaugokime paveldą ir jis išsaugos mus.

Artimiausi vyksmai:

1. 2007 08 28 (Antradienį), Žinių radijo ( www.ziniur.lt/programa/klausytis  ) pokalbių laida “Raktas” skirta paveldo išsaugojimo aktualijoms.

2. 2007 08 29 (Trečiadienį), Klaipėdoje, 16:00 val., prie Dangės krantinės už Meridiano, visuomeninė akcija  „Stop - Klaipėdos Senamiesčio Naikinimui”.

3. 2007 08 29 (Trečiadienį), Vilniuje, 12:00 val., prie šimtamečio medinio namo Donelaičio gatvėje Nr. 15, kurį ruošiasi griauti bendrovė "Eika", visuomeninė akcija  “Stop agresijai prieš paveldą”.

Jei Tau rūpi Lietuvos paveldo likimas ir pritari Alternatyvios kultūros paveldo komisijos  bei Lietuvos piliečių sąjungos kreipimuisi, pasirašyk Internete www.culture.lt/anti-agresija

Vienykimės. Palaikykime Lietuvos paveldą

 Jonas Vaiškūnas

Europos asociacijos Astronomija kultūroje viceprezidentas
Lietuvos etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas
Lietuvos tautinio kultūros forumo nuolatinės darbo grupės narys

Alternatyvi kultūros paveldo komisija,
Lietuvos piliečių sąjunga

UNESCO Pasaulio paveldo komitetui
Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai

LR Prezidentui Valdui Adamkui
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui
LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui

PASIRAŠYK INTERNETE

G I N T A R A S  B E R E S N E V I Č I U S
 1961 - 2006

2006 rugpjūčio 6 dieną netikėtai mirė religijotyrininkas, senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas, publicistas ir eseistas  Gintaras Beresnevičius. Liepos 7 dieną jam sukako 45 metai.     

G.Beresnevičius 1979-1984 metais studijavo Vilniaus universitete istoriją. 1986-1989 metais buvo Kauno politechnikos instituto Filosofijos katedros asistentas, 1990-1999 metais dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete Etnologijos ir folkloristikos katedroje. Nuo 1990 metų dirbo Kultūros ir meno institute.

G.Beresnevičius buvo etnologijos daktaras, docentas. Dėstė įvairiose Kauno ir Vilniaus aukštosiose mokyklose religijotyrą, baltų religiją ir mitologiją, religijų istoriją. Išleido ne vieną mokslinę knygą, pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autorius. Publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje.

Rašytojas buvo žurnalo „Naujasis židinys“, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ bendradarbis.

1997 metais jis buvo apdovanotas literatūrinio žurnalo „Nemunas“ novelistikos premija, 1997 metais - „Literatūros ir meno“ publicistikos premija, 2000 metais - Druskininkų poetinio rudens premija už poetinį debiutą (už poeziją eseistikoje) ir Kultūros ministerijos premija už eseistiką, 2001 metais - Lietuvos prezidentūros premija už esė Lietuvos istorijos temomis rinkinį „Ant laiko ašmenų“.

Gintaras Beresnevičius buvo visų mylinčių Lietuvą ir senąjį baltų tikėjimą įkvėpėjas ir Dvasios šviesa.

Ačiū Tau Gintarai už bemieges naktis ir Amžiną ugnį, kurią Tu įpūtei mūsų širdyse, ačiū už išmintį, kurią palikai mums išeidamas. Visą savo trumpą gyvenimą Tu degei kaip Perkūno įžiebtas ąžuolas ir sudegei.

Linkime Tau ne ramybės ne Amžino atilsio o kaitrios kūrybos ugnies ir dvasinės šviesos. Negailėdamas savęs dalinai mums savo Dvasios turtus šioje Žemėje - švytėk ir Dausų Danguje pačia ryškiausia žvaigžde. Tegul širdingai priglobia Tave pašaukę didieji Baltų Dievai.

KAI KURIOS G.BERESNEVIČIAUS PUBLIKACIJOS:

• LIETUVIŠKOS IDEOLOGIJOS METMENYS.Europos sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmoje pusėje  >>>>>>>>>
• Senojo religingumo būdas  >>>>>>>>>
• Dieviškosios hierofanijos ir aukojimas "visiems dievams" >>>>>>>>>
• Druidų balsai ir Europa >>>>>>>>>

POKALBIAI SU G.BERESNEVIČIUMI:

• „Kultūros savaitėje" - pokalbis su rašytoju G.Beresnevičiumi >>>>>>>>>
• Nuo Palemono iki Europos sąjungos - G.Beresnevičių kalbina A.Valenta >>>>>>>>>

RECENZIJOS:

• J.Žilinskas: G.Beresnevičius "Ant laiko ašmenų" >>>>>>>>>
• T.Vaisieta: G.Beresnevičius "Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys" >>>>>>>>>
• M.Alba: G.Beresnevičius "Vilkų saulutė" >>>>>>>>>
• R.Kuodytė-Kazielienė: G.Beresnevičius "Paruzija" >>>>>>>>>
• L.Mačaitytė: G.Beresnevičius "Paruzija" >>>>>>>>>
• G.Kšivickas: G.Beresnevičius "Naujojo atgimimo išvakarės" >>>>>>>>>
• G.Kajėnas: G.Beresnevičius "Pabėgęs dvaras" >>>>>>>>>
• V.Girdzijauskas "Kalėdinė Gintaro Beresnevičiaus pasaka arba lietuviškojo imperializmo metmenys" >>>>>>>>>
• V.Savukynas "Lietuva ir Europa pagal Beresnevičių" >>>>>>>>>
• I.Narbutas: G.Beresnevičius "Eglė žalčių karalienė ir lietuvių teogoninis mitas" >>>>>>>>>
• L.Būgienė: N.Vėlius, G.Beresnevičius "Lietuvių mitologija" III tomas >>>>>>>>>

2006 gegužės 31 d. , Vilniuje
Lietuvos Mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3)

ĮVYKO

LIETUVIŲ TAUTINĖS KULTŪROS FORUMO IR LIETUVOS KULTŪROS KONGRESO

Konferencija-diskusija

“Valstybinės kalbos įstatymo nauja redakcija – pasiūlymai ir pastabos”

Konferencijos metu filosofas Romualdas Ozolas trumpai apžvelgė dabartinę lietuvių kalbos padėtį ir pristatė konferencijos kreipimosi tekstą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Dr. Irena Smetonienė perskaitė pranešimą apie Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos būtinybę, apie siūlomas teisines naujoves, susijusias su naujųjų technologijų didėjančia skvarba, su poreikiu tiksliau apibrėžti valstybinės kalbos režimą viešojo administravimo ir kitose srityse. Dr. Pranas Kniūkšta supažindino konferencijos auditoriją su savo pastabomis Seimo darbo grupės parengtam įstatymo projektui.

Nuolatinė Lietuvių tautinės kultūros forumo darbo grupės pirmininkas Gintaras Songaila pristatė LTKF ir LKK pasiūlymus įstatymo projektui. Įstatymą numatoma priimti Seimo rudens sesijoje. Konferencijos dalyviai priėmė nutarimą dėl naujojo įstatymo. Visi diskusijos dalyviai pabrėžė būtinumą stiprinti lietuvių kalbos apsaugą ir jos plėtros galimybes šiuolaikiniame pasaulyje. Daug priekaištų diskusijos dalyviai pateikė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (ypač dėl rekomendacijų tikrinių svetimybių rašymui – “autentiškos” svetimybių rašybos propagavimo). Dabartinė padėtis lietuvių kalbai yra grėsminga ir konferencijos dalyviai vieningai pritarė, kad būtina telkti visuomenės jėgas lietuvių kalbai paremti ir  tinkamam įstatymui priimti, siekiant, kad būtų užtikrinta palanki teisinė aplinka mūsų lietuviškai kultūrai.

Priimtas konferencijos nutarimas

Siūlomi Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimai (lyginamasis variantas)

Konferenciją vedė dr. Krescencijus Stoškus ir Gintaras Songaila

Konferencijos programa:
16:30-17:00 – konferencijos dalyvių registracija
17:00-17:15 - vyrų choro “Vytis” koncertinė programa
17:15-17:30 - “Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos pristatymas” (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės pranešimas)
17:30-17:40 - “Lietuvių kalbos būklė ir ateitis” (viešo kreipimosi projektą pristato filosofas Romualdas Ozolas)
17:40-17:50 - “Pastabos Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projektui” (pranešėjas dr. Pranas Kniūkšta)
17:50-18:00 - “Pasiūlymai dėl Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projekto” (Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos pranešimas)
18:00-19:30 - diskusijos