MOLĖTŲ KRAŠTO MUZIEJUS

Tūkstantis Molėtų krašto istorijos faktų


English
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Ekspozicija
Parodos
Renginiai
Naujienos
Bendradarbiavimas
Publikacijos
Kraštiečiai
Edukacinė veikla
Keičiamų ekspozicijų 
salė
Mykolo Šeduikio muziejus
Molėtų krašto tautodailininkai
Virtualios  parodos
Parapijos namų galerija "Projektai"
Muziejaus leidiniai
Leidiniai apie Molėtų kraštą

Aukštaitijos 
tradicinio siuvinėjimo seminarai

Lietuvos muziejai
Lietuvos muziejai

ALF
Tinklapio rėmėjas
© Molėtų krašto muziejus

Tūkstantis Molėtų krašto istorijos faktų

Visas mūsų gyvenimas neatsiejamas nuo įvykių. Ir patys juose dalyvaujame, kuriame, ar tampame jų liudininkais. Pasakodami apie muziejų, miestą ar rajoną, paminime nemažai datų, reikšmingų rajonui, prisimename žmones, vienaip ar kitaip prisidėjusius prie muziejaus kūrimo, rajono įvykių ar kitų renginių. Faktų rinkimas ir jų sisteminimas – svarbiausias darbas.

Šviesios atminties Molėtų krašto muziejininko kraštotyrininko Stepono Antanavičiaus būta nesėslaus: „Einu faktų rinkti“, „Reikia užrašyti tą faktą“, – sakydavo, ir prie šono prispaudęs rudos spalvos užtrauktuku užsegamą aplanką, atsistodavo ir energingai išeidavo pro kabineto duris. Net nekyla abejonių, kad šis užsispyręs žemaitis, Molėtuose pragyvenęs beveik visą amžių, atliko labai svarbų darbą.

Tvarkinga rašysena išmargintuose lapuose, kruopščiai susegtuose į segtuvus, ir storuose sovietinių laikų sąsiuviniuose išguldyta rajono istorija. Faktai yra surinkti po kruopelytę iš pavienių žmonių, nurašyti iš Vilniaus archyvų bylų, kruopščiai ieškota ir atidžiai skaityta, stengtasi nepraleisti nė menkiausios smulkmenos.

Finansiškai sunkiu metu, kai ir muziejininkas priverstas daugiau laiko skirti darbui archyve, muziejaus direktorė pasiūlė rengti projektą „Tūkstantis Molėtų krašto istorijos faktų“, t. y. sudaryti Lietuvos tūkstantmečiui skirtą elektroninį leidinį. Projekto ėmėsi dvi muziejininkės: viena kultūrinio darbo patirties pasisėmusi jau trijose Molėtų kultūros centre įsikūrusiose kultūros įstaigose, kita – naujokė, mūsų miesto marti, kuri rinkdama iš savo darbo pirmtako užrašų, gavo daug praktinės naudos susipažinti su rajono istorija. Per gana trumpą laiką abi pro rajono istorijos rūką į faktus pažvelgėme naujai, iš naujo atradome įvykių datas, sudarančias vieną didelį ir be galo spalvingą mūsų krašto istorijos paveikslą. Į mūsų sudarytą sąrašą pateko ne tik tos datos, kurios reikšmingiausios Molėtų miesteliui, visam rajonui, atskiroms vietovėms ir jų gyventojams ar tik pavieniams žmonėms, įrašėme ir tokias datas, kurios šiandien, kai kam atrodys ne tokios reikšmingos, tačiau jų neleido užmiršti ilgametis kraštotyrininkas. Šios datos išlikusios nuo laiko pageltusiuose popieriaus lapuose arba neseniai surastos atskiruose leidiniuose, internete skelbiamoje informacijoje, perduotos seniūnijų, mokyklų darbuotojų, net atsitiktinai atrinkinėtos ir dar kartą tikslintos. Rajono atmintis nusidriekia net iki II tūkst.. pr. Kr. pab. – I tūkst. pr. Tada pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtos atskiros Molėtų rajono vietovės, kuriose įsikūrė pirmosios gyvenvietės. Taip pat, kada pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas dabartinio Molėtų miestelio vardas. Kada ir kur vyko pačios svarbiausios kautynės, susirėmimai? Kada ir kur, kokiems savininkams priklausantys dvarai bei pilys stovėjo rajono ribose? Kada skirtingose rajono vietovėse pradėjo veikti parapijinės mokyklos? Kada ir kokie kunigai vykdė švietėjišką veiklą, rūpinosi pirmųjų bažnyčių statyba? Kada pastatytos dabartinės bažnyčios ir kitų tikėjimų maldos namai? Kada ir kokią veiklą vykdė visuomeninės organizacijos? Kokie mokslininkai, atradėjai, menininkai, tautodailininkai, literatai, teatrui, muzikai, kultūrai, švietimui gyvenimą paskyrę žmonės garsino ar garsina ne tik savo kraštą, bet yra žinomi visoje šalyje ar net už jos ribų. Kada susikūrė pagrindiniai meno kolektyvai, kas jiems vadovavo, kokie buvo organizuojami renginiai, vykdomi projektai?

Faktais kalba rajono istorija. Iš viso Jūsų dėmesiui pateikiame 950 Molėtų krašto istorijos faktų ir kviečiame padėti užbaigti mūsų pradėtą darbą. Taip tūkstantmečio leidinį galėsime rašyti visi kartu. „1000 Molėtų krašto istorijos faktų“ laukia 1000 iliustracijų. Ir jūs galite tapti jų pateikėjai, atradėjai ar autoriai. Faktus ir iliustracijas prašome siųsti visais Jums prieinamais būdais: parašę, atneškite į krašto muziejų (Molėtai, Inturkės g. 4), siųskite paprastu ar elektroniniu paštu muziejus@moletai.lt . Esame tikros, kad Molėtų istorija susidomėsite ne tik Jūs, nuolatiniai rajono gyventojai, bet ir gyvenantieji tolėliau nuo gimtinės, prisiminsite ir užrašysite, o gavę papildomų žinių apie surinktus faktus, papildysite. Projekto autorės maloniai kviečia skaityti, prisiminti, lyginti, plėtoti ir pildyti jūsų pačių išgyventus, stebėtus įvykius.

Muziejininkės, projekto „1000 rajono istorijos faktų“ vykdytojos

Nijolė Aleinikovienė ir Virginija Bareikienė


 

Molėtų kraštas priešistoriniu laikotarpiu

1) Patys seniausi žmonių pėdsakai Molėtų r. yra akmens amžiaus pabaigos ar net žalvario amžiaus pradžios.

2) Akmens amžiaus pab. Molėtų apylinkės įėjo į Narvos kultūros teritoriją. I tūkst. pr. Kr. šios teritorijos įėjo į Brūkšniuotosios keramikos kultūrą

3) II–I tūkst. pr. Kr. Dubingių krašte jau gyveno žmonės. Tai liudija to laikotarpio radiniai (akmeniniai kirvukai).

Molėtų kraštas nuo Lietuvos valstybės sukūrimo iki Liublino unijos

4) 1334 m. pirmą kartą paminėtas Dubingių vardas. Hermanas iš Vartbergės savo kronikoje aprašė Livonijos ordino magistro Everhardo iš Monheimo žygį į Dubingių (Dubingen) ir Sikulių (Sicculen) žemes Lietuvoje.

5) 1338 m. lapkričio 1 d. pirmą kartą aptinkamas Balninkų paminėjimas kunigaikščio Gedimino prekybos sutartyje su Livonijos ordino magistru.

6) 1338 m. per Balninkus ėjo svarbus prekybos kelias, tai rodo prekybos sutartis su Livonijos ordino magistru, kuria Balninkai įjungiami į taikios teritorijos zoną, garantuojančią pirkliams saugumą tarp Vilniaus ir Rygos.

7) 1367 m. lapkričio 7 d. pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėti Videniškiai. Tai dokumentas, kurį pasirašė Rygoje didysis kunigaikštis Algirdas bei jo brolis Kęstutis su Livonijos Ordinu.

8) 1373 m. Herenand Vartbergės kronikoje minimi Videniškiai, kai Livonijos magistras su savo riteriais niokodamas Rytų Lietuvą nusiaubė ir Videniškių apylinkes.

9) 1375 m. kalavijuočiai Dubingiuose išbuvo 10 dienų, nuniokojo apylinkes, išsivedė kelis šimtus belaisvių.

10) 1387 vasario 17 d. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Molėtai, kai kunigaikštis Jogaila padovanojo juos Vilniaus vyskupui. Vyskupijai Molėtai priklausė iki XVIII a.

11) 1410 m. Pastatyta Giedraičių bažnyčia. Jos fundatoriai buvo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Mykolas Gintilavičius-Gentvila. 1445 m. paskirta beneficija. 1510 m. bažnyčia buvo perstatyta. 1655 m. Maskvos kariuomenė ją sudegino. 1676 m. buvo laikina bažnyčia.

12) Apie 1425 m. Giedraičiuose gimė Mykolas Giedraitis, vienuolis, Dievo tarnas. Nuo vaikystės silpnos sveikatos. Į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje įstojo XV a. 6 deš. Noviciatą baigė ir amžinuosius įžadus davė Krokuvoje. Studijavo Krokuvos universitete ir įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. Gyveno vienuolyne prie Šv. Morkaus bažnyčios Krokuvoje, buvo zakristijonas. Garsėjo šventumu, nuolankumu, pamaldumu. Daug laiko skyrė Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus garbinimui. Turėjo aiškiaregystės dovaną. Lietuvoje ir Lenkijoje laikomas palaimintuoju, jo biografija įtraukta į šventųjų gyvenimo aprašymus. Mirė 1485 gegužės 4 d. Krokuvoje.

13) 1430 m. Vytautas fundavo ir pastatė pirmąją medinę Šv. Dvasios katalikų bažnyčią Dubingiuose.

14) 1436 m. pirmą kartą minimas Alantos vardas, kai kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis padovanojo Alantą Astikams. Jiems valdant Virintos upės vingyje buvo pastatyti dvaro rūmai.

15) 1450 m. ir 1453 m. Dubingius aplankė Kazimieras Jogailaitis.

16) 1451 m. Giedraičių savininkas Povilas Kareiva įkūrė altariją Svobiškio kaime.

17) 1452 m. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Bijutiškio vardas. Povilas ir Anastazija Giedraičiai, įruošdami Dubingiuose altariją, jos išlaikymui užrašė Bijutiškio palivarką.

18) Tarp 1480–1490 m. Giedraičiuose gimė Matas Giedraitis. Plėtojo senelio ir tėvo Baltramiejaus Vaitkevičiaus Giedraičio XV a. pab. pradėtą Giedraičių giminės Videniškių šaką. 1507 m. ir 1544–1560 m. minimas kaip Maišiagalos ir Kernavės seniūnas. Buvo artimas Bonos Sforzos dvarui. Nuo 1557 m. buvo Giedraičių vėliavininkas, nuo 1560 m. Vilniaus vietininkas, nuo 1562 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio rūmų maršalka. Videniškių dvare pastatydino rezidencinę sodybą, Šv. Trejybės bažnyčią.

19) 1492 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Skudutiškis, kai Petka Jogailavičius nusipirkęs iš Utenos dvaro žemės čia įkūrė dvarą.

20) 1494 m. našlė Ona Nekrašienė savo smuklę užrašė Bijutiškio bažnyčiai, kad kiekvienas šios bažnyčios klebonas laikytų vikarą, mokėtų per metus dvi kapas grašių atlyginimo, ir būtų bažnyčioje laikomos dvejos mišios: vienos už sveikatą, o kitos už mirusius.

21) 1498 m. Arnionių dvare buvo pastatyta koplyčia ar bažnyčia. 1867 m. rusų valdžia koplyčią uždarė. Vėliau ji buvo atkurta, tačiau pokario metais vėl uždaryta.

22) XIV - XV a. Liesėnų piliakalnyje stovėjo senoji Videniškių pilis. Manoma, kas ją pastatė Daumanto tėvas Vidas Ginvilaitis.

23) XV–XVIII a Dubingiuose stovėjo pilis. Čia 1415 m. lankėsi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis ir Jogaila. Ne nuolat gyveno Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikas Radvila Rudasis.

24) 1502 m. Andrius iš Dubingių gavo bakalauro laipsnį Krokuvos universitete.

25) Apie 1504 m. Alantoje pastatyta pirmoji koplyčia ar bažnyčia. 1675 m. bažnyčia buvo kryžminio plano, be bokštų, su dviem šoninėmis koplyčiomis1827 m. bažnyčia pailginta.

26) Prieš 1508 m. Dubingiai atiteko Radviloms. 1661 m. Boguslavas Radvila išnuomojo Dubingius savo kreditoriui J. Jespersui.

27) Apie 1517 m. Molėtuose įsikūrė dvaras, kuris turėjo alaus daryklą, spirito varyklą, malūną.

28) 1522 m. vizitacijos raštai mini Molėtuose bažnyčią. Manoma, kad ji pastatyta XV a. II pus. Per Šiaurės karą 1702 m. bažnyčia sugriauta, apie 1722 m. atstatyta.

29) 1528 m. gegužės 1 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Giedraičių klebonui Stanislovui Mlekzovičiui patvirtino teisę turėti tris smukles ir rinkti turgaus mokestį.

30) 1528 - 1530 m. Žaugėdų dvaras (Joniškio sen.) minimas dvarų sąraše, dvaras Jurgio Radvilos nuosavybė.

31) 1533 m. M. Giedraitis pardavė savo žemes prie Stirnių ež. ir dar kelis aplinkinius ežerus Vilniaus vyskupui.

32) Apie 1536 m. gimė Merkelis Giedraitis, vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas, Didžiosios kunigaikščių Giedraičių giminės – Mato Giedraičio sūnus. Studijavo protestantiškuose universitetuose: 1550 m. Karaliaučiaus, 1560 m. Wittenbergo ir Tiubingeno, 1563 m. Leipcigo. Nuo 1572 m. Vilniaus vyskupijos kapitulos narys, nuo 1576 m. Žemaičių vyskupas. Tapo kontrformacijos veikėju. Steigė naujas katalikų parapijas, pastatydino 12 bažnyčių, 1757 m. Žemaičių vyskupiją suskirstė į 3 dekanatus. Rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu Žemaičių ir Vilniaus vyskupijose, lietuviškai mokančių dvasininkų rengimu, pats pamokslus sakė lietuvių kalba. Lietuvių raštijos rėmėjas (globojo M.Daukšą – pirmosios lietuviškos knygos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje autorių, istoriką M. Srijkovskį). Palaikė ryšius su broliu Martynu Marcelijumi Giedraičiu, gyvenusiu Baltadvaryje, Videniškių apylinkėje. Mirė 1609 balandžio 6 d. Varniuose.

33) 1545 m. gimė Martynas Marcelis Giedraitis, kultūros veikėjas, Giedraičių kunigaikštis. Tai Mato Giedraičio sūnus. Rezidavo Videniškiuose. Nuo 1586 m. buvo Obelių seniūnas, nuo 1589m. Ukmergės valdytojas. Karinės karjeros pradžia sutapo su valdovo Stepono Batoro žygiais. Pasižymėjo XVII a. Per Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karą su Švedijos kariuomene dėl Livonijos. XVI a. pab. tėvonijoje, Videniškiuose, pastatydino Baltadvario piliavietę ir dvarvietę. Su šeima gyveno pilyje, skyrė lėšų atgailos kanauninkų vienuolynui Panemunyje. Mirė 1621 liepos 10 d. Videniškiuose (palaidotas bažnyčios Giedraičių mauzoliejuje).

34) 1547 - 1548 m. 6 mėnesius Dubingių pilyje praleido Žygimanto Augusto žmona kunigaikštienė Barbora Radvilaitė.

35) 1547 - 1549 m. Motiejaus Giedraičio rūpesčiu Videniškiuose pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.

36) 1554 m. gruodžio 4 d. pirmą kartą Linkmenų dvaro inventoriuje minimas Joniškis.

37) 1554 m. inventoriuje primą kartą minimi Toliejai (vadinami Aiginčiais), priklausę Balninkų dvarui.

38) 1554 m. Suginčius valdė kunigas Dombrovickis. 1605 m. Jurijus Kirdėjus Milskis Suginčius užrašė Mikalojui ir Aleksandrui Sventickiams. 1643 m. Suginčiai atiteko Katarinai Baršcevskai Janovai Marcinskai.

39) 1555 m. gruodžio 18 d. karalienė Bona išdavė fundacinį raštą Inturkės parapijos bažnyčios statybai.

40) 1557 m. Balninkuose buvo dvaras, jame buvo apsistojęs LDK ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, vykdamas į derybas su Livonijos ordinu.

Molėtų kraštas Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu

41) 1557 m. Balninkams suteiktos Magdeburgo teisės.

42) 1581 m. Steponas Batoras Alantos dvarą atidavė vengrų kariuomenės Lietuvoje vadui Gabrieliui Bekešui.

43) 1588 m. gegužės 15 d. Dubingių pilies kalvinų bažnyčioje palaidotas Mikalojus Radvila Rudasis.

44) 1598–1828 m. Radvilai valdė Alantos dvarą, kurį 1598 m. nupirko didikas Kristupas Radvila.

45) 1561 m. spalio mėn. vid. per Balninkus į Vilnių, vesti derybų su Lietuva, vyko Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Livonijos riterių atstovai, Rygos arkivyskupas Vilhelmas bei Rygos miesto atstovai.

46) 1565 m. Mikalojaus Radvilos Rudojo iniciatyva Dubinių piliavietėje buvusi katalikų bažnyčia perduota evangelikams reformatams. XVII a. pr. Jonušo Radvilos iniciatyva buvo pradėta naujos, mūrinės evangelikų reformatų bažnyčios ir mūrinės klebonijos statyba. XVII a. pab. mūrinė bažnyčia pradėjo griūti. 1735 m. į pastatą trenkė žaibas. Sudegė bažnyčios stogas. Per visą XIX–XX a. laikotarpį apleistas pastatas savaime suiro.

47) 1569 m. Joniškyje įsikūrė Vilniaus jėzuitai. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną jėzuitai iš Joniškio pasitraukė.

48) 1569 m. Inturkės žemės buvo laikomos Didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaru.

49) Nuo 1585 m. Balninkuose buvo lietuviškai skaitomos evangelijos ir sakomi pamokslai.

50) 1592 m. Molėtų dvarą administruoti privalėjo Vilniaus katedros prelatas Kustodas Vaina.

51) 1597 m. iš brolių ir sesers Avilcių Liliškių dvarą nuperka Martynas Bilunskis. Bilunskiai Liliškius valdė iki 1663 m.

52) 1597–1610 m. Ukmergės pavieto teismo knygose minimas Želvų (Antaželvės) dvaras. 1603 m. šį dvarą Jonas Usovičius pardavė Ukmergės miesto teisėjui Andrejui Lenonovičiui Unikovskiui.

53) XVI a. vid. Baltadvaryje įkurta dvaro sodyba. Prieš 1585 m. Motiejaus ir jo sūnaus Martyno-Marcelijaus Giedraičio buvo įtvirtinta. Pilies ansamblį sudarė bastioninė pilis bei palivarkas su ūkiniais pastatais.

54) XVI a. Karalius Žygimantas Senasis padovanojo Arnionių dvarą ir 32 ežerus didikams Narbutams.

55) XVI a. Inturkė buvo seniūnija, ji priklausė Vilniaus apskričiai ir vaivadijai.

56) XVI a. kunigaikščiai Giedraičiai užrašė tris smukles Giedraičių bažnyčiai. Dviejų mylių atstumu nuo bažnyčios niekas neturėjo teisės laikyti smuklių, o jei laikytų turėtų mokėti 3 grivinas baudos.

57) Jau Vytauto laikais Balninkai žinomi kaip tremties vieta. Į Balninkų apylinkes buvo tremiami nusikaltėliai, valkatos, neklausantys valdžios. Zigmanto I laikais (1506–1548 m.) , pradėta čia tremti žydus pirklius ir smuklininkus, apskųstus sukčiavimu, lupikavimu. Dar vėliau iš Rusijos ar Ukrainos ten persekiojamus sektantus.

58) XVI a. Inturkėje pastatyta pirmoji bažnyčia.

59) XVII a. pr. Balninkus ir seniūniją valdė V. Holčiuras, kuris užsiimdavo burtais, iš Krokuvos buvo pasikvietęs alchemiką ir ieškojo būdų auksu paversti geležį ir varį.

60) 1600 m. laikomi parapijinės mokyklos, veikusios prie Videniškių mokyklos įkūrimo data. Šiais metais vyskupas Merkelis Giedraitis užrašė mokyklai fundaciją. Ši mokykla minima XVII - XVIII a.

61) 1611 m. Mitkėnuose (Suginčių sen.) dvarininkė Šunkova laikė 4 karčemas.

62) 1613 m. Dubingiai pažymėti Lietuvos žemėlapyje kaip reikšmingas LDK centras. Čia vystėsi amatai, dirbo drobių audyklos.

63) 1617 m. Martynas Marcelijus Giedraitis fundavo reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyno statybą Videniškiuose. Vienuolyno pastatas buvo nedidelis, medinis, dviejų aukštų su galerija. Jame galėjo gyventi 12 vienuolių. Vėliau kelis kartus vienuolyno pastatai buvo perstatyti. XVIII a. 6-ajame deš. sumūryta dviejų aukštų infulato rezidencija (išlikusi iki mūsų dienų).

64) 1618–1620 m. Videniškiuose pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statybas fundavo Martynas Marcelijus Giedraitis ir Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. 1618 m. pastatai buvo perduoti vienuolijos ordino provincijolui ir bažnyčios klebonui Ipolitui Žepnickiui. Po 1655–1661 m. gaisro atstatyta bažnyčia konsekruota 1684 m. liepos 27 d. Bažnyčia remontuota 1800 m., 1884 m., 1909–1913 m., 1924 m., 1958 m., 1970 m.

65) 1618 m. Marcelijus Giedraitis užrašė fundaciją Vilniaus augustijonams, atiduodamas jiems Videniškius su visais palivarkais, sau pasilikdamas Baltadvario dvarą.

66) 1620 m. kovo 20 d. karaliaus privilegija Inturkė iki gyvos galvos atiteko Romanui ir Jakaterinai Danilevičiams. Kurį laiką Inturkę valdė Tyzenhauzai. 1757 m. Inturkė perėjo Antano ir Angelės Tovianskių nuosavybėn.

67) 1621 - 1627 m. Kristupas Radvila Dubingių kalvinų bažnyčios rūsiuose įrengė šeimos kapavietę. Tuo tikslu sudarė sutartis su Vilniaus meistrais – H. Handle (mūrininku) ir J. P Valonu (akmentašiu). Čia perkeliami senesni palaidojimai. 1621 m. čia palaidotas Vilniaus kaštelionas Jonušas Radvila.

68) 1634 m. Dubingiuose buvo 32 gyventojai, miestelis turėjo 49 valakus žemės. Jį sudarė Dubišių (vėliau pavadintų Cinkūniškiais) – už mažojo tilto, Laumikonių – už didžiojo tilto ir Varonių dalys.

69) 1639 m. inventoriuje aprašytas Dubingių palivarkas prie Ilgo ež. Jis turėjo 10 valakų žemės. 1670 m. inventoriuose minima, kad šis palivarkas buvo tuščias. 1760 m. jame buvo sėjama 21 statinė rugių. XIX a. vid palivarkas turėjo 198 valakus ariamos žemės, jam priklausė miestelis, 9 kaimai ir daugybė užsienių.

70) 1642 m. Dubingių kapinėse pastatyta koplyčia. 1954 m. prie kapų koplyčios pristatytas priestatas ir įrengta bažnyčia, kuri 1958m. sudegė.

71) 1650 m. birželio 15 d. Mauricijus Kazimieras Giedraitis, Marcelijaus Giedraičio sūnus, Baltadvario žemes už 41 500 lenkiškų auksinių užstatė Lenonui Sapiegai.

72) 1655 m. Dubingių miestelį ir piliavietę nusiaubė Rusijos kariuomenė. Radvilų kapavietė buvo išplėšta, palaikai išmėtyti. Karui pasibaigus palaikai buvo surinkti ir perlaidoti toje pat kriptoje, bažnyčioje.

73) 1655 m. Balninkus užplūdo Maskvos kariuomenė, kuri apvogė visas Balninkų krautuves ir sandėlius, sunaikino bažnyčios turtą ir dokumentus ir į nelaisvę paėmė 50 vyrų.

74) 1655 m. rugpjūčio 27 d. vienas rusų būrys paėmė bajorų pabėgėlių stovyklą Alantoje, kurioje buvo apie 100 vežimų. Savanorių kariuomenės dalinys išvadavo Alantoje suimtus bajorus.

75) 1657 m. pro Inturkę ėjo kelias iš Ukmergės į Švenčionis.

76) 1658 m. Suginčių dvare buvo koplyčia. 1773 m. pastatyta nauja medinė koplyčia.

77) 1661 m. Boguslavas Radvila Dubingius išnuomojo savo kreditoriui J. Jespersui.

78) 1666 m. Dubingiuose pagal inventorių valstiečiai atliko nuo lažinio valako 4 dienas per savaitę lažo, 12 dienų skubos darbų, po 2 žmones ir nušienaudavo dvaro pievas savo dienomis.

79) 1666 m. rugpjūčio 21 d. Marcelijus Kazimieras Giedraitis Baltadvario pilies žemes už 41 500 lenkiškų auksinių perleido Bosguslavui Radvilai. 1667 m. jis Baltadvarį perleido Andriui Kosakovskiui, Minsko stalininkui.

80) 1667 - 1671 m. vyskupo Sapiegos sinodo raštuose minima Milių koplyčia (Mindūnų sen.).

81) 1672 m. Boguslavas Radvila sudarė sutartį su bažnyčios atstovais, kad trijų valakų žemės plote, skirtame Dubingių bažnyčiai, prie klebonijos ir daržininkų gyvenamose vietose nebūtų pardavinėjami svaiginamieji gėrimai, pakenkiant Dubingių nuomai.

82) 1674 m. Suginčiuose pastatyta medinė koplyčia. Manoma, kad tai buvo kapinių koplyčia.

83) 1677 - 1678 m. kunigaikštienė Liudvika Radvilienė pastatė Dubingiuose medinę Šv. Jurgio Bažnyčią.

84) 1681 m. darytais įrašais prasideda Molėtų parapijos metrikų knyga.

85) 1681 m. Molėtų bažnyčios klebonu skiriamas kunigas Jonas Kazimieras Bžeževskis.

86) 1682 m. Dubingiuose buvo sušauktas Lietuvos reformatų sinodas.

87) 1689 m. Vilniaus vyskupas Kostantinas Bžostovskis pagal Dubingių klebono Samuelio Adomavičiaus laišką parašė raštą, kurio diecezijos kunigams įsakė trukdyti kalvinams atlikti apeigas.

88) 1693 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Petras Mikalojus Ruškevičius.

89) 1695 m. Baltadvarį Teofilis Pliateris su žmona dovanojo Vilniaus augustijonams, kurie Baltadvarį išlaikė per visą XVIII a. XIX a. pr. Baltadvarį nusisavino carinė valdžia.

90) 1669 m. H. Giedraitytė-Surgaitienė Vilniaus akademijos jėzuitams pardavė Joniškio dvarą.

91) 1700 m. vyskupas Bžostovskis pastatė naują medinę bažnyčią Molėtuose.

92) 1702 m. įsiveržę į Lietuvą švedai sunaikino Molėtų bažnyčią.

93) XVIII a. Molėtuose įsikūrė žydai.

94) XVIII a. Dubingius nuomojo M. Tyzenhausas, L. Pociejus, K. Puzyna, J. Bialozaras, I. Bohušas ir V. Giecevičius.

95) XVIII a. Alkūnų dvaras priklausė Tovianskiams. 1811 m. Alkūnai priklausė Jonui Giedraičiui, vėliau Tiškevičiams. Jie Alkūnuose buvo įsteigę medžioklinių šunų ūkį.

96) XVIII a. I pus. Alantoje pastatyta smuklė. Pastatas rekonstruotas po gaisro, 1892 m. 1979 m. archit. G. Rusteikienė parengė dalinės restauracijos eskizinį projektą. Po gaisro 1986 m. rekonstruota.

97) 1708–1710 m. Balninkuose siautė maras.

98) 1718 m. Molėtus niokojo gaisras.

99) 1718–1722 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis pastatė antrąją bažnyčią Molėtuose. Ji sugriauta XX a. pr.

100) 1724 m. Skudutiškyje pastatyta bažnyčia. 1782 m. vizitacijų aktuose nurodyta supuvusi bažnyčia. Kunigas Juozapas Poviliauskas su parapijiečiais 1859 m. ją perstatė ir padidino.

101) 1726 m. pastatyta pirmoji bažnyčia Joniškyje. 1848 m. ji buvo perstatyta, pastatyta dabartinė Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia.

102) 1729 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Karolis Jonas Mereckis.

103) 1730 m. vasario 2 d. Giedraičiuose gimė Steponas Jonas Giedraitis, vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos valstybinis pareigūnas, teologijos daktaras Studijavo teologiją Vilniaus kunigų seminarijoje ir VU. Nuo 1755 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas. 1763 m. paskirtas Uranapolito tituliniu vyskupu ir Baltarusijos vyskupu sufraganu, 1765 m. – Livonijos, 1778 m. – Žemaičių vyskupu. Daugiausia rezidavo Varšuvoje, ten nuo 1776 m. ėjo įvairias valstybines pareigas. 1795 m. tapo lojaliu carui, rūpinosi asmeniniais turtais bei giminaičių protegavimu į Bažnyčios ir valstybės pareigybes. Parašė proginių pamokslų. Mirė 1802 gegužės 13 d. Alsėdžiuose.

104) 1736 m. Molėtų dvarui ir vyskupo valdai priklausė 27 ežerai, 13 kaimų, 100 namų su 223 gyv., dvare buvo spirito varykla, alaus darykla.

105) 1740 m. Suginčių dvarą nupirko Mikalojus Petkevičius. Nuo 1795 m. Suginčius valdė Michalovskiai.

106) 1744 m. bažnyčių ir koplyčių sąraše minimos dvi Stirnių koplyčios (Mindūnų sen.).

107) 1744 m. pirmą kartą minima Liliškių dvaro koplyčia. Joje buvo laidojami dvaro ponai. XVIII a. Liliškių koplyčia turėjo Vilniaus vyskupo indultą, buvo laikomos mišios per Švč. M. Marijos Apsilankymo ir šv. Kazimiero visuotinius atlaidus ir per dalinius šv. Simono Judo iš šv. Stanislovo atlaidus. Apie 1870 m. koplyčia buvo apleista, vėliau ją sudegino žaibas.

108) 1747 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Petras Jonas Reminkevičius.

109) 1750–1769 m. Molėtų bažnyčios klebonu dirbo Ignas Domininkas Oniševskis.

110) 1753 m. Mykolas Olševskis (Ališauskis, Alšauskas) buvo Videniškių vikaras ir tuo pačiu filosofijos lektorius. Gimė apie 1712 m. Raseinių apskrityje Jis buvo Regulinių kanauninkų atgailos ordino kunigas. Kadangi ordino regula draudė garsinti vienuolių darbus, apie jo gyvenimą žinoma mažai. Nuo 1755 m. buvo savo ordino generalinis vizitatorius Lenkijoje ir Lietuvoje, dėstė filosofiją ir dogmatinę teologiją Vilniaus aukštojoje savo ordino mokykloje. VU suteikė teologijos licenciato ir daktaro laipsnius (1762 m.). Buvo pamokslininku Varnionyse (dab. Varniany, Baltarusijos Astravo r.), Šešuoliuose, Videniškiuose, klebonavo Mikoliškyje, dėstė ten buvusioje seminarijoje. Mirė apie 1779 m. Videniškiuose ar Vilniuje.

111) 1756 m. Arnionių dvaras (kartu su Pabradės dvaru) perėjo Vilniaus kaštelionui Mykolui Masalskiui, o po jo mirties, 1768 m., Vilniaus vyskupui Ignui Masalskiui.

112) 1757 birželio 24 d. Kamaraučiznoje ( prie Giedraičių) gimė Juozapas Arnulfas Giedraitis, vyskupas, raštijos veikėjas, kilęs iš kunigaikščių Giedraičių giminės. Mokėsi kilmingųjų kolegijoje Vilniuje, 1780 m. baigė Žemaičių vyskupijos kunigų seminariją Varniuose ( būdamas klieriku paskirtas Livonijos kanauninku). 1781 m. įšventintas kunigu. 1781–1785 m. keliavo po Europos šalis. Nuo 1785 m. Žemaičių vyskupijos kapitulos narys, nuo 1791 m. vyskupo koadjutorius su paveldėjimo teise, nuo 1802 m. vyskupas. Juozapas Arnulfas Giedraitis rūpinosi kunigu švietimu, parapinėmis mokyklomis, lietuvių kalbos ugdymu, bendravo su rašytojais, globojo literatus. Padedamas D. Poškos, išvertė italų poezijos T. Tasso dramos „Aminta“ prologą, parašė studiją „Apie lietuvių tautą, kalbą ir literatūrą“. Pirmąkart į lietuvių kalbą išvertė visą Naująjį Testamentą katalikams. Mirė 1838 m. liepos 5 d. Alsėdžiuose. Palaidotas Varnių katedroje, širdis įmūryta Giedraičių bažnyčios presbiterijos sienoje.

113) 1757 m. pradėta statyti nauja bažnyčia Inturkėje. Bažnyčios statybą dar 1739 m. fundavo klebonas S. Tomaševskis. XVIII a. pab. šie pastatai jau buvo apleisti. XIX a. pr. klebono Antano Laševskio iniciatyva parengtas bažnyčios perstatymo projektas.

114) 1766 - 1767 m. tarp Dubingių dvaro, miestelėnų, valsčiaus ūkininkų ir klebono kilo konfliktas, dėl to, kad klebonas sugalvojo neteisėtą rinkliavą iš valstiečių už bausmę, kad jie ar jų šeimos nariai kalba poterius lietuviškai, o ne lenkiškai.

115) 1770 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Antanas Januškevičius. Mirdamas savo turtą paskyręs bažnyčiai, mokyklai ir prieglaudai.

116) 1771 m. Juozapas Zybergas, Anykščių ir Balninkų seniūnas, pastatė naują bažnyčią Balninkuose (kada pastatyta pirmoji bažnyčia Balninkuose tiksliai nežinoma). Balninkams paskirtas nuolatinis kunigas – Tomas Polujanas. 1773 m. bažnyčia buvo pašventinta.

117) 1771–1782 m. prie Videniškių bažnyčios veikė parapijinė mokykla.

118) 1773 m. Michalovskių rūpesčiu pastatyta antroji Suginčių koplyčia stovėjusi iki XX a. pr. (1669 ir 1782 m. minima koplyčia Suginčiuose, statyta Kazielos).

119) 1777 m. Joniškyje veikė parapinė mokykla.

120) 1777 m. Molėtuose pradėjo veikti parapijinė mokykla.

121) 1777–1782 m. Giedraičiuose veikė parapinė mokykla. 1781–1782 m. joje mokėsi 7 miestiečių ir 3 valstiečių vaikai. Parapinė Mokykla veikė ir Dubingiuose, joje mokėsi 4 bajorų ir 10 valstiečių vaikų.

122) 1781 m pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Alantos mokykla. Joje mokėsi keturi mokiniai.

123) 1781 m. Molėtų parapija turėjo 3027 parapijiečius.

124) 1782 m. pirmą kartą paminėta parapinė Inturkės mokykla. Tuomet joje mokėsi 8 vaikai.

125) 1781–1796 m. Vilniaus vyskupo Bžostovskio rūpesčiu prie Molėtų parapijos veikė pradžios mokykla. 1804–1926 m. ši mokykla vėl veikė, 1864 m. reorganizuota į valdinę mokyklą.

126) 1782–1785 m. vykstant ginkluotiems susirėmimams tarp vyskupo Juozapo Kosakovskio ir Giedraičių giminės karinių pajėgų nukentėjo Videniškių bažnyčia – buvo apgriautas bokštas su laikrodžiu, prakiuro stogas.

127) 1783 m. per gaisrą Molėtuose sudegė 68 namai.

128) 1783 m. Inturkės klebonijos smuklę buvo išsinuomojęs žydas Mochimas Meilichovičius.

129) 1783 m. Balninkų parapinėje mokykloje mokėsi 15, 1805 m. – 10 vaikų. Valdinė pradžios mokykla įsteigta 1898 m.

130) 1789 m. Bijutiškio dvaro savininkas Juozas Valentinavičius buvo sumanęs įsteigi Bijutiškio miestą – nutiesė gatvę, įrengė parką, statė pastatus. Tačiau Bijutiškis į miestą neišaugo.

131) 1791 m. dvarininkas Juozapas Valentinavičius fundavo pirmosios bažnyčios Bijutiškyje statybas.

Molėtų kraštas 1795 – 1917 metais

132) 1792 m. Balninkams atkurtos Magdeburgo teises.

133) 1793 m. Balninkų valstiečiai pasipriešino jų pervedimui iš činšo į lažą.

134) 1795 m. Molėtų dvaras, XIV–XVIII a. priklausęs Vilniaus vyskupui, atiteko Pamarneckiams.

135) 1795 m. revizijos metu Dubingiuose buvo iš viso 205 baudžiauninkai ir 178 laisvi žmonės (žemionys). 1811 m. ir 1816 m. duomenimis, laisvųjų skaičius buvo labai sumažintas, ir Valstybės turtų rūmai iškėlė dėl to Tiškevičiams bylą.

136) 1797 m. Balninkų apylinkėse užrašyta 52 žydai (tik vyrai), 118 mahometonų (totoriai, karaimai), 205 bogomolai ir 80 kitokių kitatikių.

137) 1799 m. Giedraičių bažnyčios inventoriuje rašoma, kad Daujočių k. gyv. Jurgis Kupiškis ir Mykolas Ladukas už bravoro laikymą bažnyčiai moka po 16 auksinių, Staškūnų k. gyv. Petras Daujotis činšo ir barvorinio mokesčio moka 40 auksinių, Šaukšteliškių k. gyv. Jurgis Gudelis – 64 ausininius.

138) XVIII a. II pus. Inturkės bažnyčios fundatoriaus klebono M. Olendskio iniciatyva pastatyta dabartinė Rudesos koplyčia. 1820 m. suremontuota, viduje įrengti nauji altoriai. Remontuota ir vėliau, pagrindinio fasado prieangis buvo apkaltas lentomis, paverstas priesieniu.

139) XVIII a. pab. Didžiokų dvaras priklausė J. Jelenskiui. Nuo 1842 m. dvarą valdė Vilniaus padkamorė G. Jelenskis. 1861 m. Didžiadvaris su Ambraziškių ir Timoniškių palivarkais atiteko B. Jelenskiui. 1914 m. – J. Jelenskiai, 1923 m. – M. Jelenskiui. 1936 m. dvaras buvo parduotas Mykolui Deveniui.

140) XIX a. pr. Vilniaus universitetas 10 metų bylinėjosi su Suginčių dvarininkais Michalovskiais, priglaudusiais Suginčių dvare iš Papiškių k. pabėgusį baudžiauninką Kazimierą Meškį ir jo šeimą.

141) XIX a. II pus.–XX a. pr. susiformavo Anomislio dvaras (Molėtų r., Čiulėnų sen.). 1846 m. dvaras priklausė Anai Burovai. Nuo 1910 m. – Mackevičiams.

142) XIX a. I pus.–XIX a. II pus. pastatytas Girsteitiškio dvaras. XIX a. priklausė Pamernadskiams. 1914 m. Nikolajus Raiko, kuris dvarą paveldėjo po Marijos Nikolajevnos Šach-Nazarovos mirties dvarą pardavė Jonui Vileišiui.

143) XIX a. I pus. kūrėsi Siesarties dvaras. XIX a. priklausė Rapolui Teodorui Išorai. Po jo, jo dukrai Vandai Elžanovskajai. Iš jos dvarą nupirko Pranas, Jonas ir Antanas Kraujaliai.

144) XIX a. I pus. Bijutiškio ir Alkūnų dvarai priklausė Giedraičiams.

145) XIX a. I pus. kūrėsi Paraudinės dvaras (Balninkų sen.) Dvarui priklausė 200 ha žemės. Buvo 4 ha. ploto parkas. Nuo 1911 m. dvarą valdė Juozas Narkevičius.

146) 1800 m. Antagaluonės dvare gimė Juozapas Julijonas Senkovskis – arabų, turkų kalbų profesorius. Dėstė Peterburgo universitete. 1819–1921 m. lankėsi Turkijoje, Egipte, Libane, Nubijoje.

147) 1804 m. po kunigo A. Januškevičiaus mirties, Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Pranciškus Butrimas. Jo rašytos knygos liudija, kad tai būta tvarkingo, rūpestingo žmogaus.

148) 1808 m. Dubingiuose pažymėti 204 kiemai, o 1816 m. liko 160 kiemų, nes 1811 m. Dubingių dvaras, priklausęs D. Radvilai, buvo išdalintas jo kreditoriams.

149) 1808 m. lapkričio 30 d. Dubingius nupirko Mykolas Tiškevičius.

150) 1809 m. Giedraičiuose kunigaikščių Giedraičių giminės atstovo Juozapo Arnulfo Giedraičio ( 1754 - 1838), buvusio Žemaičių vyskupo, vertusio į lietuvių kalbą bažnytinius raštus, rūpesčiu pastatyta katalikų bažnyčia. Joje saugomais dailės paminklais paskelbti devyni paveikslai, tarp jų – ir pats vyskupo portretas. Mirus vyskupui, jo valia širdis buvo išimta, atvežta į Giedraičius ir įmūryta bažnyčios presbiterijos sienoje.

151) 1812 m. Napoleono kariai, besivydami bėgančius rusus, buvo sustoję Giedraičiuose.

152) 1816 gruodžio 4 d. Gaidamonių k., Alantos sen. gimė Valerijonas ( Ažukalnis) Zagurskis, poetas, vertėjas. Dar prieš 1840 m. pradėjo tarnauti dvaruose, eidamas raštininko ir net ūkvedžio pareigas. Patraukdavęs maloniu elgesiu, garsėjęs orumu ir savigarba. Vienas pirmųjų skynė kelius sudėtingų poetinių kūrinių vertimui į lietuvių kalbą. 1863 m. sukilimo išvakarėse, V. Ažukalnis galutinai sutvarkė, parengė spaudai ir įteikė cenzūrai savo eilėraščių rinkinį „Raštai lietuviški: tikros rankos išguldymai ir sekiojimai“. VU profesoriaus J. Girdzijausko dėka rankraštis buvo paruoštas spaudai ir 1968 m. išleistas.1863–1864 m. buvo suimtas ir kalinamas. Paleistas iš kalėjimo 1864 m. išvyko į Kauną, kur tarnavo raštininku bajorų deputacijoje. Iki pat mirties bendravo su kunigu ir poetu A. Baranausku. .1874 m. vasario 2 d. mirė. Palaidotas Kaune. Tėviškėje pastatytas LTS nario, skulptoriaus Vytauto Biknerio sukurtas koplytstulpis.

153) 1819 - 1820 m. Joniškyje buvo suorganizuota mokykla vaikams ir suaugusiems, ją lankė 5 vyrai ir 13 moterų.

154) 1819 m. sudarytas Bijūnų dvaro teritorijos planas (Joniškio sen.). Jame paminėta karčema. 1911 m. Bijūnų dvaras buvo įkeistas Vilniaus Žemės bakui už šešis tūkstančius rublių. 1912 m. gruodžio 12 d. dvarą įsigijo Adolfas Marcelijus Zajančkauskas.

155) 1820 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Petras Staševičius.

156) 1820 m. kapinėse prie Stirnių ež. buvo pastatyta koplyčia. XX a. 7 deš. koplyčia buvo išardyta, o jos medžiaga panaudota Mindūnų mokyklos bendrabučio statybai.

157) 1825 m. Bijutiškyje gimė Mikalojus Giedraitis. 1863 m. jis buvo Vilniaus vaivada, vadovavo sukilimui, buvo ištremtas į Sibirą. Mirė 1894 m.

158) 1828 m. liepos 18 d. Joniškio dvaro valstiečiai parašė skundą Rimskiui Korsakovui, kuriame skundėsi dėl prievolių Michailo Kostrovickio dvarui. Valstiečiai į darbą turėjo eiti kiekvieną dieną, iš tėvų buvo atiminėjami vaikai, iš kiekvieno kiemo imama po 4 linų grįžtes, po 4 svarus audinių, 8 svarus kanapių, 4 kapas baravykų arba po 4 zlotus už juos, 5 gorčius riešutų, 4 statines anglies. Kiekvienas gyvulių turintis valstietis turėjo nuolat dirbti dvare. Kasmet iš ūkininkų buvo imama po 20 gorčių rugių ir 10 gorčių avižų. Be to baudžiauninkai kasmet privalėjo duoti dvarui iškultų šiaudų arba pinigais.

159) 1828 m. Alantą nupirko didikų Pacų atžala kunigaikštis Tadeušas Pac-Pomerneckis. Pomerneckiams priklausė ir gretimi Girsteitiškio, Vastupų, Kameniškio, Ivanpolio palivarkai.

160) 1829 m. birželio 12 d. Molėtuose sudegė 61 žydų, 13 krikščionių namų ir 22 parduotuvės.

161) 1829 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Benediktas Bankovskis. Neeilinis kunigas – teologijos mokslų licencijatas, besidomintis krikščionybės istorija, Lietuvos kultūra, kalba. Jis nuolat bendravo su aplinkinių kaimų žmonėmis, padėjo išlaikyti papročius, kultūrą. Ypač daug pastangų dėjo, kad išlaikytų Molėtuose parapijinę mokyklą. Mirė 1861 m. Molėtuose, sulaukęs 73 m. Ant išorinės bažnyčios sienos kabo paminklinė juodo marmuro atminimo lenta.

162) 1830 m. Paąžuolių k. (Alantos sen.) grafo Stanislovo Siltono rūpesčiu pastatyta koplyčia. Pokario metais koplyčia buvo sugriauta, mediena atvežta į Molėtus ir sunaudota poliklinikos Amatų g. statybai.

163) 1830 m. Paąžuolių Švč. Marijos Snieginės koplyčią pašventino Vilniaus vyskupijos dvasininkas ( koadjutorius) Benediktas Koncevičius. Koplyčioje vykdavo Švč. Mergelės Marijos garbinimo pamaldos gegužės mėnesį, Jėzaus Kristaus – birželio. Spalio mėnesį vietiniai gyventojai rinkdavosi kalbėti rožinio. Pagal vyskupo Paltaroko leidimą pradėti švęsti Šv. Marijos Snieginės atlaidai.

164) 1831 m. kovo pab. sukilėlių būrius Skiemonių, Pakalnių ir Skudutiškio apylinkėse telkė Remeikių ir Skudutiškio dvarininkas A. Kurminas.

165) 1831 m. balandžio 4 d. Raudondvario dvarininkas K. Parčevskis kartu su buvusiu lenkų kariuomenės kapitonu J. Gecevičiumi pradėjo organizuoti sukilėlius Nemenčinės, Joniškio, Dubingių ir Inturkės apylinkėse. Balandžio 6 d. sukilėliai užėmė Nemenčinę.

166) 1831 m. balandžio 30 d. S. Chilkovo dalinys Giedraičiuose sumušė sukilėlių būrį. 20 sukilėlių žuvo, 21 pateko į nelaisvę. Į nelaisvę paimti bajorai J. Beneckis ir Stachovskis sušaudyti.

167) 1831 m. liepos 16 d. caro armijos generolo J. Savoinio būrys pasiekė Alantą, kur atakavo H. Dembinskio, A. Janovičiaus, V. Matuškevičiaus vadovaujamus sukilėlių būrius. Sukilėliai pradėjo trauktis į Molėtus. Čia žuvo ir buvo sužeista 400 sukilėlių, 82 pateko į nelaisvę. H. Dembinskio būrys atsitraukė iš pozicijos ir liepos 17 d. pasiekė Inturkę.

168) 1832 m. uždarytas Videniškių vienuolynas. Iki 1941 metų mūriniame vienuolyno name buvo klebonija. Sovietiniais laikais pastatas priklausė Videniškių vidurinei mokyklai.

169) 1834 m. Valstybinių turtų ministerija įkūrė Inturkėje mokyklą. 1846 m. mokykloje mokėsi 21 moksleivis, 1849 m. – 25 mokiniai.

170) 1840 m. gimė Juzė Munkevičienė, (gyv. Stacijavos k., Čiulėnų sen.), knygnešė. Norėdama pragyventi, sumanė iš Tilžės nešti lietuviškas knygas. Taip uždarbiaudama susitaupė pinigų, nusipirko kelis hektarus žemės. Mirė 1930 m.

171) 1841 m. gimė Pranas Laurinavičius (gyv. Kaližų k., Luokesos sen.), knygnešys. Tremtininkas. Knygas nešė iš Tilžės. Jas slėpė Pakryžės k. Platino patikimiems kaimynams. Platinti knygas padėjo Laurynas Laurinavičius. Mirė 1936 m.

172) 1842 m. Dubingiuose, grafo Boleslovo Tiškevičiaus rūpesčiu, ant senosios sudegusios karčemos pamatų (minimos XVIII a. pr. ir XIX a. istoriniuose šaltiniuose) pastatyta nauja karčema.

173) 1843 m. Joniškis buvo Vilniaus apskrities valsčius.

174) 1851 m. geometrininkas Klemensas Dževeckis sudarė geometrinį ir ekonominį Joniškio ir Arnionių dvarų inventorių. Prie šio inventoriaus pridėti 1843 - 1852 m. sudaryti spalvoti kaimų, priklausiusių šiems dvarams, planai.

175) 1853 m. Alantoje įkurta parapinė mokykla, priklausanti Utenos dekanatui. 1905 m. veikė daraktorinė mokykla. 1906 m. įsteigta valstybinė mokykla.

176) 1855 m. Inturkėje pastatyta dabartinė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia.1866 m. bažnyčia uždaryta.

177) Apie 1857 m. Molėtų valsčiuje gimė Gabrielius Matijošius, daraktorius. Vaikus mokė Perkalių k., Stasio Morkūno namuose. Čia per kratą rastos aštuonios lietuviškos knygos. Už tai 1894 m. sausio 15 d. Vilniaus generalgubernatorius nubaudė daraktorių 3 mėn. arešto policijos areštinėje.

178) Nuo 1860 m. Dubingiuose veikė parapinė mokykla, kurią lankė keletas bajorų ir valstiečių vaikų.

179) 1860 m. Molėtuose kilo gaisras, sudegė 130 namų ir sinagoga.

180) 1860 m. į blaivybės draugiją buvo įsirašę 958 Suginčių filijos žmonės.

181) 1860 m. į blaivybės draugiją buvo įsirašę 958 Suginčių filijos žmonės.

182) 1860 m. rugsėjo 14 d. Kaniūkų k., Alantos vals. gimė Jonas Gaidys-Gaidamavičius, gydytojas, rašytojas ir žymus kultūros veikėjas. Mokėsi Alantos pradžios mokykloje, Kauno gimnazijoje, 1882–1883 m. – Peterburgo universitete. Studijavo Varšuvos universitete mediciną. 1888 m. Jo iniciatyva įsteigta Varšuvos lietuvių studentų draugija, kurios pirmininku buvo. 1889 m. Jo iniciatyva pradėtas leisti laikraštis „Varpas“ (1889–1905 m.). Jo pavadinimą pasiūlė ir pirmuosius numerius redagavo pats Jonas Gaidys-Gaidamavičius. Parašė „ Antaną Valį“ – pirmąją apysaką lietuvių literatūroje. Savo straipsniais jis žadino lietuvių inteligentijos sąmoningumą. Baigęs mokslus, grįžo dirbti į savo kraštą, tačiau čia lydėjo nesėkmė, todėl išvyko dirbti ( 1890 m.) karo ligoninės gydytoju į Taškentą. 1908 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo gydytoju Alantoje. 1911 m. gruodžio 30 d. mirė. Palaidotas Alantoje. 1982 m. rudenį ant jo kapo buvo pastatytas ąžuolinis koplystulpis ( aut. skulptorius S. Karanauskas) su varpo vaizdu ir įrašais. 1992 m. Kapas įtrauktas į kultūros vertybių sąrašus. 2000 m. Rugsėjo mėn. Kapas paskelbtas kultūros paminklu. Tai pirmasis rajone istorinis paveldo objektas, pripažintas aukščiausia registro rūšimi.

183) Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo Molėtų krašte pradėta statyti vandens malūnai.

184) 1861 m. Molėtų bažnyčios klebono pareigos po klebono B. Bankovskio mirties patikimos vikarui M. Staševskiui.

185) 1863 m. kovo 30 d. prie Dubingių vietos dvarininkų iškviestas kapitono Timofejevo kazokų būrys netikėtai užpuolė menkai ginkluotą sukilėlių dalinį, jie buvo priversti pasitraukti į Purviniškių miškus.

186) 1863 m. sukilimo metu Molėtų klebonas Jonas Razmadauskas per pamokslus kvietė žmones prisidėti prie sukilėlių. Numalšinus sukilimą, rusai suėmė kunigą ir ištrėmė į Sibirą, kur jis ir mirė.

187) 1863 m. birželio 24 d. prie Giedraičių įvyko kautynės tarp A. Minskio vadovaujamo sukilėlių būrio ir Chovanskio vadovaujamų 3 kuopų pėstininkų ir 15 kazokų. Žuvo 15 sukilėlių, 45 pateko į nelaisvę, jų tarpe ir A. Minskis.

188) 1863 m. Videniškių valstiečiai skundėsi caro valdžiai dėl didelių žemės išperkamųjų mokesčių. Šiems mokesčiams išreikalauti buvo pasiųsta policija ir kariuomenė.

189) 1865 m. prie Inturkės atkelta 30 stačiatikių šeimų, o 1868 m. Inturkės sen., Pakrovų k. pastatyta mūrinė Dievo motinos stačiatikių cerkvė.

190) 1865 m. Arnionių dvarą perėmė valstybės iždas. Arnionys buvo atiduoti nuomai.

191) 1866 m. Molėtuose buvo viena 1,5 km. ilgio gatvė ir 1197 gyv. Iš jų 725 žydai, 392 katalikai, 80 stačiatikių.

192) 1867 m. caro valdžia uždarė ir nugriovė Bijutiškio bažnyčią.

193) 1868 m. Bijutiškio dvarą pirkimo pardavimo aktu įsigijo Jegoras Steblinas-Kamenskis. Dvarui priklausė Kazokų, Krasnogurkos, Grybiškių k. 1928 m. dvarą nuomojo broliai Juozas ir Vincentas Pipirai.

194) 1868 m. Arnionių dvaro valstiečiai sugriovė dvarininko namą, pastatytą atimtoje iš valstiečių žemėje.

195) 1870 m. Molėtuose buvo 318 namų, 38 krautuvės, 8 smuklės, bažnyčia, sinagoga.

196) 1871 m. rusai panaikino Bijutiškio filiją ir nugriovė bažnyčią, jos vietoje pastatė stačiatikių cerkvę. 1925 m. bažnyčia įrengta mūrinėje cerkvėje. 1931 m. kun. Karolis Bielinis pastatė medinę bažnyčią. 1936 m. kun. Nikodemo Švogžlio rūpesčiu pastatyti nauji altoriai, bažnyčia išdekoruota.

197) 1873 m. vasario 4 d. Sidabrinės k., Suginčių sen. gimė Jurgis Alekna, gydytojas, Lietuvos skautų kūrėjas. Baigęs Vilniaus antrąją gimnaziją, 1893 m. įstojo į Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Medicinos žinias gilino Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šviecarijoje. Gyveno ir dirbo Ukmergėje, Zarasuose, Rozalime, Peterburge, Panevėžyje, Kaune. Ten, kur gyvendavo ir dirbdavo, stengdavosi suburti žmones visuomeninei veiklai. Rūpinosi Raudonojo kryžiaus draugija, buvo vienas iš „ Skautų paspirties draugijos“ steigėju. Mirė 1952 m. spalio 17 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

198) 1873 birželio 22 d. Kudoriškio vs., Alantos sen. gimė Teofilius Matulionis, arkivyskupas. Baigė Petrapilio kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu (1900 m.). Dirbo Latvijos, Petrapilio lietuvių parapijose. Konsekruotas vyskupu (1929 m.). Už priešiškumą sovietų valdžiai dažnai įkalinamas. 1933 m. grįžo į Lietuvą. 1943 m. paskiriamas Kaišiadorių vyskupu. Pakartotinai kalinamas1946–1956 m. Grįžęs į Lietuvą (1956 m.) apsigyveno Birštone ir perėmė vyskupijos valdymą. 1959 m. sovietų vadžios sprendimu, vyskupas buvo nušalintas nuo pareigų ir prievarta apgyvendintas Šeduvoje (Radviliškio r.) 1962 m. Apaštalų Sostas „už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas vyskupui buvo suteiktas arkivyskupo titulas. Mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. Siekiant arkivyskupą pripažinti Bažnyčios kankiniu, 1990 m. pradėta jo kanonizacijos byla. Tais pačiais metais jam suteiktas Dievo tarno titulas. Apie Teofiliaus Matulionio gyvenimą yra išleistos knygos: Pr. Gaidos „Nemarus mirtingasis“, Roma, 1981 m.; „Ersbischof Teofilius Matulionis, Hirte, Gefangener, Martyrer“, Munchen 1986 m.; „Bispo, Prisioniero e Martir do Comunismo Sao“, Paulo, 1991m.; St. Kiškis „Arkivyskupas Teofilius Matelionis“, Kaišiadorys 1996 m., 2006 m.; Lietuvos katalikų mokslo akademijos leidinys „Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose, Vilnius, 2002 m.

199) 1873 m. Alantos bažnyčioje pakrikštytas arkivyskupas , pretendentas į Palaimintuosius ir Šventuosius Teofilius Matulionis, gimęs 1873 m. Kudoriškio dvarelyje ( dabar teritorija priklauso Skiemonių s., Anykščių r.). Mirė 1962 m. Šeduvoje. Alantos kapinėse palaidota jo motina Juočepytė-Matulionienė, mirusi vos arkivyskupui gimus.

200) 1874 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Pikturna.

201) 1874 m. liepos 17 d. Zigismundas Ruščicas įsigijo Bekupės dvarą. 1935 m. dvaras iš Bagdono Ruščiso už skolas perėjo valstybės nuosavybėn.

202) 1874 m. Giedraičiuose įkurta pradinė mokykla, pamokos mokykloje vyko rusų kalba. Šiais metais vietos gyventojų lėšomis pastatytas mokyklos pastatas.

203) 1876 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Teodoras Obolevičius. Mirė 1890 m. Palaidotas šventoriuje. Ant kapo stovi didelė Viešpaties Jėzaus statula.

204) 1878 m. Dubingių piliavietę nupiešė Napaleonas Orda.

205) 1878 m. Miškiškių II kaimo laukuose (Luokesos sen.) aptiktas 76x45x30 mm. dydžio kirvelis keturkampe pentimi su skyle kotui. 1888 m. jis pateko į Imperatoriškąją archeologinę komisiją Peterburge.

206) 1879 m. sausio 20 d. Vastapų k., Alantos sen. gimė Feliksas Kemėšis, profesorius, ekonomikos mokslų daktaras. Buvo žinomas kaip visuomeninėje veikloje aktyviai besireiškiantis jaunuolis. .Išvykęs į Škotiją kun. F. Kemėšis redagavo „Išeivių draugą“, o Čikagoje nuo 1914 m. leido „Draugą“, „Darbininką“, įsteigė laikraštį, „Vytis“. Dešimtyse lietuviškų leidinių spausdino savo rašinius apie kultūros pažangą, blaivų jaunimą, tautos būdą, propagavo dorovines idėjas, krikščioniškąjį solidarumą. Minint kun. 110-ąsias gimimo metines, Lietuvių katalikų mokslo akademija 1997 m. išleido profesoriaus, garbės kanauninko studiją „Krikščioniškosios ekonomijos linkme“, parašytą 1940–1945 m. Nuteistas dešimčiai metų pataisos darbų ir ištremtas į Kemerovo sritį. Konfiskuota gausi jo biblioteka, rankraščiai, visas turtas. Čia 1954 m. sausio 21 d. ir mirė.

207) 1875–1927 m. Bijutiškyje buvo šv. Kozmos ir Damijono cerkvė, kurią pastatė Vilniaus gubernatorius Jegoras Steblinas-Kamenskis. Nugriovus cerkvę jos vietoje pastatyta bažnyčia.

208) 1880 m. vasario 25 d. Vastapuose, Alantos vals. gimė Fabijonas Kemėšis, kunigas, ekonomistas. Baigė Kauno kunigų seminariją (1902 m.). Tauragės (1902–1907 m.), Subačiaus (1907–1908 m.), Vabalninko (1908–1911 .) vikaras. Dirbo laikraščio „Viltis“ redakcijoje Vilniuje (1911–1913 m.). Škotijoje redagavo laikraštį „Išeivių draugas“ (1913 m.), laikraščius „Draugas“ ir „Darbininkas“ (1914–1924 m.) ir kartu ėjo vikaro pareigas Čikagoje, Detroite (iki 1922 m.). Inicijavo katalikų politinį suvažiavimą (1914 m.), kuriame įsteigtas Tautos fondas Lietuvos laisvės kovai paremti ir įkurta Amerikos lietuvių taryba. 1918 m. su lietuvių delegacija lankėsi pas JAV prezidentą T. W. Vilsoną Lietuvos nepriklausomybės reikalais. Baigęs Amerikos katalikų universitetą (1924 m.), grįžo į Lietuvą, dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje politinę ekonomiją, žemės ūkio kooperaciją, anglų kalbą (1924–1940 m. ir 1941–1944 m.). Šv. Povilo bažnyčios rektorius (1924–1935 m. ir 1942–1944 m.). 1930 m. tapo Kauno kapitulos garbės kanauninku. Kalintas Šilutėje (1946–1949 m.), vėliau Marijinske (Rusija). Steigė savišvietos, savišalpos, blaivybės draugijas. Rašė Lietuvos ir JAV lietuvių periodinėje spaudoje. Svarbiausi veikalai: „Pramonės demokratijos pagrindai“ (1923 m.), „Socialinės bei politinės ekonomijos įvadas (1938 m.), „Socialinis Kristaus religijos pobūdis“ (1938 m.) ir kt. Mirė 1954 m. sausio 21 d. Marijinske, Kemeravo srityje.

209) 1881 m. pastatytas Čiulų dvaras (Mindūnų sen.). Dvaro savininkai – Povstanskiai. Po 1912 m. gaisro dvaras vadinosi Staškaviete. Sovietmečiu dalis dvaro pastatų buvo nugriauta, dvaras buvo nacionalizuotas. Atkūrus Nepriklausomybę pastatai buvo grąžinti L. Povstanskio dukroms.

210) 1881 m. Suginčių dvaras atiteko Marijai Bilevič Pilsudskai (Juzefo Pilsudskio motinai). 1882 m. įkeitė dvarą Vilniaus žemės bankui. Vėliau dvaras atiteko Olgai Markovai, 1906 m. jį nupirko Vikentijus Pekarskis. Dvaras sunyko XX a. pr., kai jį nupirko ir pasidalijo 4 ūkininkai.

211) 1881 m. Druskių k., Videniškių sen. gimė Juozas Valiukėnas, knygnešys. Lietuviškas knygas platino iš Prūsijos. 1907 m. areštuotas. Nuo katorgos išgelbėjo teisininkas J. Vileišis. Mirė 1955 m.

212) 1882 m. liepos 8 d. Žagaruose, Mindūnų sen. gimė Petras Kraujalis, kunigas profesorius, žymus Vilniaus krašto visuomenininkas, kultūrininkas. 1908 m. baigęs Peterburgo dvasinę akademiją, vikaravo Vilniuje, 1912 m. – Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas, 1912–1933 m. – kunigų seminarijos profesorius, Stepono Batoro Universiteto lietuvių kalbos profesorius. 1911–1914 m. redagavo „Aušrą“, nuo 1920 m. „Lietuvos kelią“, „Vilniaus garsą“, „Garsą“, „Vilniaus varpus“, bendradarbiavo „Vilniaus rytojuje“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“, „Draugijoje“, daug rašė lietuvių kultūros ir istorijos klausimais. 1922–1933 m., būdamas lietuvybės židinio – draugijos „Rytas“ pirmininku, priešinosi Vilniaus krašto polonizacijai, steigė lietuviškas mokyklas, kuriose tūkstančiai vaikų mokėsi lietuviškai. Lenkų administracijos buvo persekiotas, kelis kartus suimtas ir kalintas Vilniaus kalėjime. Daugelį savo straipsnių yra pasirašęs P. Vieštauto slapyvardžiu (Vieštautas – Stirnių ežero pusiasalis greta jo gimtinės), beveik kasmet aplankydavo Žagarus. Rūpinosi, kad būtų įkurta Stirnių parapija ir pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Mirė 1933 m. rugpjūčio 14 d. Palaidotas Vilniuje Saulės kapinėse. Minint 110-ąsias gimimo metines, iškilmingai pastatytas ir pašventintas koplytstulpis (aut. tautodailininkai E. Židonis, A. Seibutis, A. Petrošius).

213) 1886 m. vasario 3 d. Emelinavos k., Suginčių sen. gimė Mykolas Januškevičius, publicistas, vertėjas. Studijavo teisę Peterburgo universitete Dirbo „Lietuvos žinių“ redakcijoje. Išvertė H. Šefo „Lukreciją Bordžiją“ (1932 m.); A. Marczynskio „Kartagenos požemiuose“ (1934 m.); I. Lažečnikovo „Ledinius namus“ (1937 m.) ir kt. rašytojų romanų. Mirė 1942 m. gruodžio 4 d. Kaune

214) 1888 m. kilo dar vienas gaisras Molėtuose, gaisro metu sudegė didesnė miestelio namų dalis.

215) 1888 m. tarp Molėtų ir Vilniaus nutiestas pašto traktas. Jis ėjo per Maišiagalą, Širvintas, Giedraičius. Paštas buvo vežamas pašto arkliais du kartus per savaitę. Vežėjams buvo mokama po 3 kapeikas už kiekvieną vežamo pašto varstą.

216) 1889 m. Mokylių k., Alantos vals. gimė Juozapas Juodis. Apie 1905–1909 m. įsitraukė į knygnešių veiklą. Knygų parsinešti eidavo į Tilžę. Daugiausia nešė maldynėlius, mažo formato knygeles, laikraščius – artimiesiems giminaičiams į Anykščių rajone esantį Piktagalio k. Mirė 1952 m.

217) 1890 m. Kapliškių k., Žaslių p., Kaišiadorių r. gimė kanauninkas Kazimieras Miknevičius. Diskontą gavo Vilniuje (1914 m.), kunigystę Petrapilyje (1915 m.). Visą amžių darbavosi Molėtų krašte: 1916–1918 m. vikaravo Videniškiuose, 1918–1923 m. Molėtuose, klebonu buvo 1923–1926 m. Labanore, 1926–1962 m. Videniškiuose, 1962–1982 m. altarista Molėtuose, čia ligotą kunigą slaugė tremtinė, poetė Aleksandra Ivonytė. Palaidotas 1982 m. kovo 3 d. Molėtų bažnyčios šventoriuje.

218) 1890 m. pastatytas Ožkinių dvaras (Joniškio sen.). Priklausė Korablikui. Iš jo nupirko Juknys.

219) 1891 m. į Izraelį išvyko molėtiškis žydas R. Gordonas, kuris buvo vienas iš Chaderos miesto įkūrėjų.

220) 1891 m. Svistapolio k., Luokesos sen. gimė Jonas Remeika, žymus kultūros veikėjas, mokslų daktaras. Būdamas istorikas ir pedagogikas, aktyviai įsijungė į nepriklausomos Lietuvos (po 1918 m. vasario 16 d.) veiklą. Ypač daug dėmesio skyrė katalikybės stiprinimui, dvasingumo ugdymui, bažnyčių statybai. Rašė giesmes, rinko tautosaką, paskelbė literatūrinių padavimų. 1941 m., Lietuvą okupavus sovietų sąjungai, pasitraukė į Vokietiją. Apie jo gyvenimą užsienyje žinių nėra.

221) 1891 m. vasario 3 d. Giedraičių valsčiuje dvarininkas A. Giedraitis nepasitraukė iš kelio, kuriuo važiavo Maišelių k. valstietis Ipogelis su vestuvių palyda. Už tai jaunasis ir kiti vestuvininkai primušė A. Giedraitį. 7 valstiečiai perduoti teismui.

222) 1891 m. kovo 21 d. Vilniaus gubernijos valdybai Jakonas Gdanskis įteikė prašymą, kad jam Giedraičiuose butų leista atidaryti vaistinę. 1892 m. Vilniaus gubernijos vyresnysis gydytojas S. Šustovas atvyko į Giedraičius apžiūrėti vaistinės.

223) 1891–1898 m. Molėtų par. klebonu paskiriamas kunigas Jonas Navickis (1862–1886–1929 m.). Būdamas jaunas ir energingas, ėmė raginti parapijiečius statyti didesnę mūrinę bažnyčią. Jo iniciatyva Kaulakiuose buvo įsteigta plytinė, pradėta gaminti plytas.

224) 1892 m. Inturkėje buvo felčerio punktas. Punkte buvo 2 lovos ligoniams.

225) 1892 m. Joniškyje jau veikė felčerio punktas.

226) 1892 m. Giedraičiuose pradėjo kunigauti Silvestras Gimžauskas (g. 1845 spalio 13 d. Kirdeikiuose, Utenos r.), kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Dirbdamas Vilnijos parapijose buvo aktyvus švietėjas, lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės puoselėtojas, priešinęsis polonizacijai. Nuo 1891 m., įskųstas brolio Vladislovo policijai, buvo sekamas. 1893 m. per. Perkeltas eiliniu vikaru į Giedraičius, o metų pabaigoje į Bagaslaviškį jau kaip altaristas, nes nesutarė su Giedraičių klebonu lenkomanu J. Pikturna. 1897 m. išvyko gydytis akmenligės į Varšuvą, tačiau tų pačių metų rugsėjo dvidešimt septintą dieną mirė. Palaidotas Lenkijoje, kapas nežinomas.

227) 1892 m. gruodžio 20 d. Karališkių k., Balninkų vals., Ukmergės apskr. gimė Petras Tarasenka, archeologas, karininkas, muziejininkas, pedagogas, publicistas, rašytojas. Pradinį mokslą ėjo Alantoje (XIX a. pab.–XX a. pr. Alantos pradinė buvusi dviejų skyrių), todėl teko pereiti į Anykščius. Baigęs Panevėžio mokytojų seminariją mokytojavo Alantoje (1912–1913 m.). Po Alantos – kariuomenė, aktyvus krašto tyrinėjimo darbas. Bet nelieka užmiršta ir Alanta: apsilankymai, užfiksuoti nuotraukose, knyga apie Alantos apylinkių paslaptis „Užburti lobiai“ (1956 m.). Praėjus beveik dešimtmečiui po mokytojavimo Alantoje, periodiniame žurnale „Mūsų senovė“ buvo išspausdintas pirmasis P. Tarasenkos straipsnis „Valiulio akmuo“. Mirė 1962 m. gegužės 17 d. Kaune.

228) 1893 m. Inturkėje buvo sakomi lietuviški ir lenkiški pamokslai.

229) 1893 m. gegužės 5 d. Saukiškių k., Suginčių sen. gimė Vladas Lasis, drožėjas. Skulptūrėlės religijos tema buvo eksponuojamos rajoninėse parodose. Drožiniams būdingas paprastas stilius, artimas primityvizmui. Mirė 1988 m. lapkričio 2 d.. Palaidotas Skudutiškio bažnyčios kapinėse.

230) 1893 m. gruodžio 10 d. Perkalių k., Balninkų sen., Stasio Morkūno namuose, policija rado slaptą mokyklą, kurioje mokėsi 5 mergaitės (8–11 metų). Pamokos vykdavo 24–8 val. Dienos metu mokėsi 16 berniukų. Mokyklą kilnodavo kas dvi savaites.

231) 1895 m. sausio 25 d. Matelėnuose, Joniškio vals. gimė Juozas Gobis, pedagogas, publicistas. Vilniuje mokėsi psichologijos, filosofijos ir literatūros. Mokytojavo Linkuvoje, Rokiškyje, Ukmergėje (1919–1931 m.). Parengė ir išspausdino vadovėlių: „Trumpas visuomenės mokslo vadovėlis“, „Trumpas visuotinės istorijos kursas“ (1926 m.),“Trumpas pedagogikos istorijos kursas“ (1930 m.). Kauno universitete gavo gimnazijų mokytojo pažymėjimą (1929 m.). Paskelbė straipsnių, parašė knygelių psichologijos ir filosofijos temomis: „Asmenybės kultūros pagrindai“(1921 m.), „Pirmosios jaunystės psichologija“, „Karo psichologijos bruožai“ (1923 m.), „Psichinė energija ir gyvenimas“ (1924 m.), „Tautybė ir gyvenimas“ (1929 m.) ir kt. 1944 m. J. Gobis pasitraukė iš Lietuvos. 1946–1950 m. gyveno Vokietijoje; 1950 m. įgijo vertėjo teises. 1951 m. persikėlė į JAV. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, ypač katalikiškoje. Mirė 1970 m. Clevelande.

232) 1898 m. kunigaikštis Steponas Giedraitis prie Grabuostos upelio (Pagrabuosčių k., Videniškių sen.) pastatė mūrinį vandens malūną.

233) 1898 m. Mokylių k., Alantos sen. gimė Juozapas Juodis. Būdamas 18–20 m. amžiaus, tapo knygnešiu. Knygų parnešti eidavo į Tilžę. Visą laiką keliaudavo pėsčias. Daugiausia nešė maldynėlius, mažo formato knygeles, laikraščius. Knygas paslėpdavo pas kaimynę Oną Leščienę.

234) 1898 m. liepos 27 d., įskundus provokatoriui, pristavas kratė Žemutinėje Alantoje gyvenusio Antano Jakučionio namus ir juose rado 23 lietuviškus leidinius. A. Jačiukonis buvo nubaustas 14 d. arešto valsčiaus daboklėje.

235) 1898 m. rugsėjo 14 d. Martyniškiuose, Giedraičių sen. gimė Kazimieras Graužinis, Nepriklausomos Lietuvos diplomatas.1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Baigė karo aviacijos mokyklą. Nuo1922 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje pasiuntinybių Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Latvijoje sekretoriumi. 1929–1932 m. buvo prezidento Antano Smetonos sekretoriumi. 1932–1939 m. K. Graužiniui teko dirbti Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto. 1939 m. paskiriamas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotu ministru Pietų Amerikai (rezidencija Buenos Aires). Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos šalimis, Lietuvos pasiuntinybė 1947 m. perkelta į Urugvajų (Montevideo). Diplomatas K. Graužinis paveldėjo tėvų dvarą Martyniškiuose. Mokydamasis ir dirbdamas atostogaudavo tėviškėje. Apie 1930 m. Graužinių dvare svečiavosi prezidentas Antanas Smetona. Paskutinį kartą gimtinėje Kazimieras Graužinis lankėsi 1939 m. Mirė 1962 m. birželio 5 d. Montevideo.

236) 1898 m. rugsėjo 27 d. Suginčiuose mirė Juozapas Lideikis, poetas, kunigas, aušrininkas, lietuviškos spaudos platintojas (g. 1858 m. gruodžio 12 d. Ruožuose, Šiaulių vals.). Kaip šviesus, doras ir darbštus žmogus J. Lideikis prisimenamas J. Šliūpo, J. Tumo-Vaižganto, A. Dambrausko–Jakšto. Yra žinių, kad mokęs vaikus (tada buvo spaudos draudimo laikai), rinkęs medžiagą apie mokyklas Utenos apylinkėje. Suginčiuose parašė ir dalį pasakėčių, vaizdinga, sodria, sklandžia kalba, vietomis primenanti K. Donelaičio kalbą. Matydamas, kad trūksta lietuviškų knygų, jis ne tik pats rašė, bet ir vertė. Straipsnius pasirašinėjo E. Mažulio ir M. Verpinio slapyvardžiais. Suginčiuose prie buvusios klebonijos pastato, dabartinio mokyklos bendrabučio prikalta atminimo lenta.

237) 1899 m. Molėtų bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Kazimieras Bandzevičius. Mokėjo su visais sugyventi, buvo autoritetas. Įkurdino „Vienybės“ kooperatyvą, arbatinę, užeigos namus. Už bažnyčios pastatymą, parapijiečiai nupirko auksinį kryžių ir gavo leidimą nešioti ant krūtinės (nebuvo kanauninkas). 1924 m. dėl sveikatos atsisakė nuo klebono pareigų. Mirė 1926 m. Molėtuose. Palaidotas šventoriuje.

238) 1899 m. spalio 18 d. Pivaruose gimė Alfonsas Šimėnas, kritikas, vertėjas. Mokėsi Voroneže, Vilniuje. Baigė Lyono universitetą (Prancūzija) (1927 m.). Prancūzų k. mokytojas Kaune. Avangardistinio Keturių vėjų sąjūdžio dalyvis. 1929 m. su Borisu Dauguviečiu įsteigė laikraštį „Diena“, dirbo jo redakcijoje. Straipsnių, recenzijų, eilėraščių paskelbė periodikoje. Prieškaryje išvertė iš prancūzų k. P. Loti, A. Maurois, A. France’o, A. Gide’o, Stendhalio kūrinių (Stendhalio „ Raudona ir juoda“, su P. Cvirka). Su kalbininku R. Schmittleinu išleido prancūzų literatūros skaitinius mokykloms (1939 m.). Sovietmečiu parašė atsiminimų apie praeities kultūros žmones bei įvykius (jų skelbta periodikoje, leidinyje „Literatūra ir kalba“). Mirė 1986 m. lapkričio 26 d.. Palaidotas Karmėlavoje, Kauno r.

239) XVIII a. pab.–XIX a. pr. Grybėnų seniūno Mykolo Kostrovickio užsakymu Arnionyse (Molėtų r., Joniškio sen.) pastatyti dabartiniai dvaro rūmai.

240) XIX a. Arnionių dvaro sodyboje buvo 20 pastatų, 8 iš jų – mūriniai. Dvaro sode augo apie 500 vaismedžių. Dvaro teritorijoje veikė vandens malūnas ir jaučiais sukamas malūnas, buvo lentpjūvė, medinis senas bravoras.

241) XIX a. pab. ichtiologas M. Girdvainis įkūrė Arnionyse žuvininkystės ūkį. Tai buvo viena iš pirmųjų šios rūšies įmonių Lietuvoje. Lenkijos okupacijos metais žuvivaisa buvo netęsiama. Pokario metais ūkis atkurtas ir išplėstas.

242) XIX a. pab.–XX a. I pus. Molėtuose Vilniaus g. 42 pastatyti Molėtų prekybiniai pastatai. Iki 1940 m. juose veikė privačios žydų krautuvės. 1935 m. pastate įvestas vandentiekis, kanalizacija.

243) Lietuviškos spaudos draudimo metais Simonas Bakanauskas iš Navasiolkos į Balninkus iš Rytprūsių Vincentui Rakauskui atnešdavo lietuviškas knygas, kuris jas slėpdavo savo namuose.

244) XIX a. pab. Kostas Jelenskis Didžiokų k. (Giedraičių sen.) pastatė mūrinį dvarą. Iki 1905 m. dvaro pastato palėpėje veikė slapta daraktorinė mokykla.

245) XX a. pr. Paąžuolių ir Sutrėnų k. veikė daraktorinė mokykla. Vaikus mokė Kostas Mackonys.

246) 1900 m. per. Semeniškio k. (dabar Alantos sen.), Antano Juro namuose buvo rasta slapta mokykla, kurioje mokėsi 9 vaikai ( tarp jų penkios mergaitės).

247) 1901 m. gruodžio 4 d. netoli nuo Molėtų, Aktapolio palivarke gimė kovotojas dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, kunigas Jonas Žvinys. Organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sukilėlių būrį. 1941 m. birželio mėn. pab. būrys pradėjo kovą, pirmieji Molėtuose iškėlė lietuvišką trispalvę, užėmė pašto, valsčiaus, pašto, policijos ir kitas įstaigas. Teko susikauti su sovietinės armijos daliniu. Neramiais antrojo pasaulinio karo metais klebonavo Dubingių parapijoje. Tremtyje sukūrė silpniems kaliniams šelpti fondą ir jam vadovavo. Atvykęs į Lietuvą, aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Mirė Vilniuje 1994 m.. Palaidotas Molėtų parapijos kapinėse. Po mirties suteiktas ginkluoto pasipriešinimo (rezistento) dalyvio statusas, pripažintas kariu savanoriu, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties).

248) 1900–1903 m. Joniškyje vikaravo Alfonsas Petrulis. (gimė 1873 m. Katališkių k., Vabalninkų vals.). Mokėsi Žemaičių ir Vilniaus kunigų seminarijose. Kunigu įšventintas 1899 m. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras ir Lietuvos valstybės tarybos sekretorius. Platino lietuvišką spaudą, rašė straipsnius į „Vilniaus žinias“, „Viltį“, „Tėvynės sargą“ ir kt. Nuo 1911 m. leido Vilniaus kraštui skirtą savaitraštį „Aušra“, buvo šio laikraščio uolus bendradarbis.

249) 1902–1904 m. Galų k. (Balninkų sen.) buvusioje daraktorinėje mokykloje Barbora Ališauskienė mokė vaikus padieniui: kiek vaikų iš kiemo susirenka, tiek dienų ten išbūna.

250) 1903 m. Giedraičių bažnyčioje pradėtos laikyti lietuviškos pamaldos, suburtas lietuvių bažnytinis choras.

251) 1903–1922 m. kunigas Jonas Navickis (1862–1886–1929 m.) paskiriamas Giedraičių par. klebonu. Rėmė ir platino spaudą, ruošė kursus. Ruošė statybinę medžiagą Molėtų bažnyčiai. Palaidotas Širvintose.

252) 1903 m. rugpjūčio 8 d. Karužalaukio k., Giedraičių vals. gimė Antanas Juknevičius, teisininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas. Baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją (1925 m.) ir Vilniaus universitetą (1929 m.). Vienas iš Vilniaus lietuvių studentų sąjungos steigėjų, 1926–1929 m. šios sąjungos pirmininkas. Vilniaus lietuvių laikinojo komiteto prezidiumo sekretorius, Lenkijos tautinių mažumų centrinio informatikos biuro Varšuvoje ir leidinio „Natio“ organizatorius. Įsteigė laikraštį „Jaunimo draugas“ (1926 m.), iki 1936 m. buvo jo redaktorius ir leidėjas. 1931–1944 m. vertėsi advokato praktika Vilniuje, buvo Vilniaus lietuvių laikinojo komiteto juriskonsultas. Išleido maldaknygę „Pasigailėk mūsų, Viešpatie“ ( 1931 m.), kalendorių, monologų rinkinį. 1949 m. išvyko į JAV, Bostoną. Čia buvo Amerikos lietuvių tarybos, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo veikėjas, sekretorius. 1952 m. paskirtas Vilniaus krašto lietuvių sąjungos centro valdybos pirmininku, nuo 1956 m. šios sąjungos atstovas VLIK-e. Išleido „Miami lietuvių Amerikos piliečių klubo istorijos pabiras“ ( 1987 m.), rašė atsiminimus. 1994 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1995 m. spalio 5 d. Vilniuje.

253) 1904 m. Balninkuose įsikūrė ir lietuviška mokykla, veikusi kelerius metus.

254) 1904 m. Molėtų r. 130 gyvenviečių buvo mokyklos, jose buvo 590 mokyklinio amžiaus vaikų, o mokyklą lankė tik 85 mokiniai.

255) 1904–1906 m. Druskių k., Videniškių sen. gyventojas Juozas Paliukėnas gabeno iš Prūsijos į Vilniją ir kitus Lietuvos miestus knygas.

256) 1905 m. klebonas kun. K. Bandzevičius su parapijiečiais pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią Molėtuose. 1907 m. ją pašventino Vilniaus vyskupas E. Roppas. 1912 m. įrengti nauji vargonai. 1944 m. nugriauti bažnyčios bokštai ir atstatyti tik 1977 m. Didysis altorius statytas 1956–1959 m.

257) Po 1905 m. iki 1914 m. Bijutiškyje veikė privati dvarininkės Jelenskos išlaikoma mokykla. Mokykloje buvo mokoma rusų ir lenkų k., aritmetikos, geografijos. Mokslo metai buvo lapkričio–balandžio mėn.

258) 1906 m. įsteigta Alantos pradžios mokykla.

259) 1906 m. birželio16 d. Motiejūnų k., Aluntos vals. gimė Jonas Puodžius, mokytojas. Pradžios mokyklą baigė Aluntoje. Mokslą tęsė Utenos progimnazijoje. 1919 m. lankė Ukmergės gimnaziją ir ten baigė mokytojų kursus. Dirbo Aponkiškio (1925 m.), Suginčių (1926 m.), Alantos pradžios mokyklų vedėju (1929 m.). 1941 m. buvo paskirtas dirbti Alantos mokyklos mokytoju. Aktyviai dalyvavo šaulių, jaunųjų ūkininkų, tautininkų veikloje. Birželio 14 d. ištremtas į Krasnojarsko lagerius. Ten 1941 m. lapkričio 14 d. mirė. Kapas nežinomas.

260) 1906 m. spalio 25 m. Giedraičiuose gimė Stasys Jakštas, mokytojas, redaktorius, skautininkas, poetas. Baigęs S. Daukanto mokytojų kursus Kaune ( 1930 m.), išklausęs lituanistiką ir teisę VDU ir VU, dirbo Dubingiuose. 1938–1941 m. – švietimo ministerijoje, 1941–1944 m. buvo pradžios mokslo departamento direktorius. Kaip vyresnysis skautininkas vedė skautų radio valandėles Kauno radiofone, redagavo tautininkų jaunimo laikraštį „Jaunoji Lietuva“ (1937–1939 m.), leidinį „Kelias į laimę“. 1944 m., kaip ir daugelis kitų veiklesnių lietuvių, buvo priverstas trauktis iš Lietuvos. 1946–1948 m. Vokietijoje buvo Lietuvių švietimo valdybos narys ir sekretorius, Vyriausiojo skautininko pavaduotojas. Redagavo „Skautų vadovo“ antrąjį leidimą. 1949 m. atvyko į JAV ir dirbo fabrike, vėliau pašto tarnautoju. Vadovavo Niujorko, Kearny-Harrisono lietuvių šeštadieninei mokykla (1951–1955 m.). Kūrybą spausdino „Lietuvių dienose“, „Skautų aide“. Mirė 1979 m. liepos 28 d. Ispanijoje. Išleido knygas „Manoji Lietuva“ (2000 m.), „Gimtinės takais“ (2001 m.).

261) 1907 m. Alantoje įkurta Alantos apylinkių švietimo draugija „Vilniaus aušra“.

262) 1907 m. Šereikiškių dvaro savininkas Leonas Zajančkovskis stengėsi panaikinti lietuviškas pamaldas Joniškio bažnyčioje. Diskriminuojami lietuviai 1912 m. L. Zajančkovskiui ir jo šalininkams iškėlė bylą dėl prievartos. Teismas baigėsi lietuvių laimėjimu.

263) 1907 m. gegužės 5 d. Dainavos krašto, Ratnyčios par. gimė Valentas Balčius, kunigas. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1935 m. įšventintas kunigu. 1939–1941 m. – Pusnės bažnyčios klebonas. Čia, frontui besitraukiant, 1941 m. birželio 27 d. buvo išduotas, žiauriai kankintas ir nužudytas. Palaidotas Pusnės bažnyčios šventoriuje.

264) 1907–1909 m. pr. kunigavo Balninkuose Mykolas Šeižys-Mikalojus Dagilėlis (g.1874 m. spalio 7 d. Šiukštoniuose, Pasvalio r.).Kunigų seminarijoje rašė referatus ir vaizdelius. Apsigyvenęs Laižuvoje, nuo 1898 m. pradėjo rašyti eilėraščius. Kunigo J. Tumo įtrauktas į spaudos darbą, M. Dagilėlio slapyvardžiu spausdino eilėraščius ir verstas pasakėčias „Tėvynės sarge“, „Žinyčioje“ ir kt. Pirmasis jo eilėraštis „Ant Vienužio kapo“ išspausdino „Tėvynės Sarge“ (1899 m.). Pirmasis jo eilėraščių rinkinys „Dainos ir sakmės“ pasirodė Tilžėje (1902 m.). 1909 m. išleido antrą eilėraščių rinkinėlį – „Dainos dainelės“ Bendradarbiavo „Draugijoje“, „Vienybėje“, „Dirvoj-Žinyne“, „Vaivorykštėje“ ir kt. Nepriklausomos Lietuvos metu nemažai eilėraščių spausdino „Ryte“, „Panevėžio balse“, „Panevėžio garse“, 1944 m. „Varpuose“. Mirė 1950 m. rugpjūčio 8 d. Pakruojyje.

265) 1907 m. spalio 22 d. Odesoje, Ukrainos resp. gimė Marija Apeikytė, nusip. gydytoja. 1922 m. pradėjo lankyti „ Saulės“ gimnaziją Utenoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete medicinos fakultete. Darbą pradėjusi 1936 m., gydytoja Molėtuose dirbo visą gyvenimą.1940 m. daktarės iniciatyva atidaryta 1-oji ambulatorija Molėtų valsčiuje. Po karo gydytoja dirbo Molėtų ligoninėje.1957 m. suteiktas LTSR nusip. gydytojos vardas. Nuo 1966 m. jai paskirta personalinė pensija, tačiau kol leido jėgos, ji dirbo ligoninėje. Molėtų krašto muziejaus ekspozicijos salėje eksponuojama molėtiškio dailininko Vytauto Narušio ( 1930 m.) tapyto M. Apeikytės portreto reprodukcija (1997 m.). Mirė 1985 m. spalio 29 d. Palaidota Utenoje.

266) 1907 m. Molėtus niokojo gaisras.

267) 1908 m. liepos 27 d. Inturkėje, vieno ūkininko klojime, įvyko pirmasis lietuviškas vakaras. Pastatyta Žemaitės ir G. Petkevčaitės-Bitės pjesė „Velnias spąstuose“ ir Žemaitės „Valsčiaus sūdas“.

268) 1908 m. Molėtus niokojo gaisras.

269) 1908 m. rugpjūčio14 d. Dapkūniškiuose, Balninkų sen. gimė Petras Pilka, poetas. Nuo 1936 m. yra išleidęs pamečiui 4 eilėraščių rinkinius. Skaitytojų tarpe nebuvo populiarus: to nepopuliarumo priežastimi iš dalies reikia laikyti ir visuomet ribotą autoriaus knygų egzempliorių skaičių – tik 100 egz. Tai yra ne vien poeto lyrinis „dienoraštis“, tai yra poetinis benamio žmogaus dokumentas. Mirė 1977 m. rugsėjo 4 d. Bostone.

270) 1909 m. Joniškyje parduotų vaistų receptai rodo, kad daug gyventojų sirgo trachoma, šiek tiek mažiau žarnyno ligomis. 1901 m. į felčerio punktą daugiausia kreipėsi 20 - 50 m. amžiaus žmonės. Mažai vaistų pirkta vaikams, nors jų daug mirdavo. Felčerio punkto dokumentai rodo, kad mažai rūpintasi ir senų žmonių sveikata.

271) 1909 m. pgl. Liepojos arch. Karolio Eduardo Strandmano projektą pastatyta neoromaninė Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. 1921 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius, 1928 m. Vincas Jaškevičius perstatė altorius. 1937 m. meistrai Benediktas ir Pranas Zakarkos atnaujino ir perdažė bažnyčios vidų, koplyčiai nutapė paveikslų.

272) 1909 m. liepos 18 d. Vastapų k., Alantos sen.. gimė Pranas Karalius, mokytojas. Baigė Jonavos vidurinę seminariją ( 1925 m.), Simano Daukanto mokytojų seminariją ( 1928 m.). Išklausęs VDU humanitarinių mokslų fakulteto visuotinę istoriją ir pedagogiką, dirbo Kaune. 1941 m. pasitraukė į Vokietiją. Tremtyje buvo Oldenburgo lietuvių pradžios mokyklos vedėjas ir gimnazijos inspektorius. Lietuvių bendruomenės Vokietijoje švietimo inspektorius, 1950 m. bendruomenės valdybos narys. Nuo 1925 m. priklausė Lietuvos skautų organizacijai. Yra atspausdinęs daugiausia jaunuomenės auklėjimo temomis apie keturis šimtus straipsnių.

273) 1909 m. lapkričio 4 d. Molėtų dvarą įsigijo Kazimieras Graužinis.

274) 1909–1910 m. kunigo Antano Rogažinskio rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė medinė Suginčių bažnyčia. 1935–1936 m. klebono Adolfo Bielskio iniciatyva ir parapijiečių lėšomis bažnyčia išdekoruota, 1954 m. kunigo Zigmo Gustainio rūpesčiu – suremontuota.

275) 1910 m. liepos 8 d. Gaidalaučiznos k., Čiulėnų sen. gimė Marija Padkamarytė, liaudies meistrė. Gyveno prižiūrėdama mažamečius vaikus, Skudutiškio parapijos bažnyčios gėlynus. Drožti pradėjo sulaukusi beveik septyniasdešimt metų. Dar bepiemenaudama prisižiūrėjo įvairių rūpintojėlių, kryžių. Iki išvykstant į Utenos Kristaus žengimo į dangų parapijos globos namus (1993 m. sausio 20 d.), drožė nedideles medines skulptūrėles religijos tema. Padarė Vilniuje esančių Aušros vartų su altorėliu viduje kopiją. Mirė 1998 m. gruodžio 7 d. Utenoje.

276) 1910 liepos 26 d. Zanėnų k., Giedraičių sen.. gimė Vaclovas Miknevičius, dailininkas keramikas, dailininkų sąjungos narys, pirmasis Kauno meno mokyklos absolventas-keramikas, dailiosios keramikos pramonės organizatorius. Kauno meno mokykloje dailės pažinimo mokėsi pas K. Šklėrių, I. Šlapelį, A. Varną, J. Mikėną (1930–1934 m.), meninio supratimo pagrindų pas L. Strolį (1934–1936 m.). Pirmąją personalinę parodą surengė Palangoje (1933 m.). Buitinės, dekoratyvinės ir architektūrinės keramikos kūriniai ne kartą premijuoti respublikinėse bei užsienio parodose. Už keramikos darbų stendą Kauno žemės ūkio ir pramonės parodose ( 1935–1936 m.) apdovanotas sidabro, pasaulinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje (1937 m.) už servizą vynui aukso medaliu. Jo sukurtų keramikos kūrinių net neįmanoma suskaičiuoti, jų esama Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos valstybių. Įkūrė pirmąją keramikos dirbtuvėlę Kaune (1941–1942 m.), iš kurio išaugo „Dailės“ kombinato keramikos cechas. Kūriniai saugomi Amerikos Pitsburgo universitete, Maskvos Sankt Peterburgo, Kauno ir Vilniaus muziejuose. Sukūrė apie 200 akvarelės technika tapytų paveikslų. Išleido knygą „Dailioji keramika“ (1970 m.). Rūta Purvinaitė parengė apie jį monografiją (1986 m.). Apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Mirė 1989 m. Kaune.

277) 1910 m. kleb. kun. Adomo Jusiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. 1921 m. konsekruota.

278) 1910 m. Įsteigta Bijutiškio pradžios mokykla, veikusi dvaro pastate. 1935 m. pastatytas naujas mokyklos pastatas.

279) 1910 m. dvarininkės Onos Vileišienės rūmuose pradėjo veikti Girsteitiškio mokykla (Balninkų sen.). Į mokyklą ėjo paaugliai 15–16 m.

280) Molėtuose veikė dvi žydų mokyklos: viena – dėstomąją idiš kalba (nuo 1920 m.) ir kita - hebrajų kalba. Jose mokėsi 160 vaikų.

281) 1910 m. Kulinių k. (Čiulėnų sen.) ir Kraujelių k. (Mindūnų sen.) atidaryta valdinė pradinė mokykla. Dėstoma buvo tik rusų kalba.

282) 1910 m. Molėtuose gimė Stasys Kulbis, kunigas, jėzuitų ordino narys. Baigęs Molėtų progimnaziją, 1925 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigęs 4 m. dirbo kunigų seminarijoje dėstytoju. 1936 m. atvykęs į Molėtus, bažnyčioje laikė šv. Mišias. 1938 m. išsiųstas tobulintis į Vokietiją. Nuo 1942 m. tęsė mokslus Prancūzijoje. Pasibaigus karui, 1945 m. jėzuitų ordinas su kitais lietuviais kunigais išsiuntė į Kanadą. Dirbo su pasaulio skautais auklėjamąjį darbą, su jais daug keliavo. Mirė 1986 m. Kanadoje. Palaidotas Čikagoje. Montrealyje, kur gyveno, pastatytas paminklas su užrašu „Skrajojantis kapelionas – Stasys Kulbis“.

283) 1911 m. Alantoje pradėta statyti mūrinė mokykla. Statybos baigtos 1913 m. Vokiečių laikais mokyklai atiduotas buvęs žydo Iršos medinis namas ir parduotuvė. 1963 m. prie mokyklos pradėtas statyti priestatas. 1983 m. pastatytas dar vienas dešimties klasių priestatas.

284) 1911 m. Joniškyje Abeltinaitė buvo įsteigusi liturginių drabužių dirbtuvėlę, kurioje drabužius siuvo daugeliui aplinkinių parapijų.

285) 1911 m. Alantoje įsteigta „Blaivybės“ arbatinė ir kepykla.

286) 1911 m. Joniškio bažnyčioje dvarininko L. Zajančkovskio sukurstyti triukšmadariai, siekdami, kad šioje bažnyčioje būtų panaikintos pamaldos lietuvių kalba, sukėlė muštynes.

287) 1911–1912 m. Skudutiškyje veikė daraktorinė mokykla. Daraktorius – Alfonsas Bružas. Joje mokėsi aštuoni 10–14 m. vaikai.

288) 1911–1923 m. Inturkės parapijos klebonu paskiriamas kunigas Antanas Matkevičius (1971–1902–1928 m.). Palaidotas Zibaluose.

289) 1911 m. rugpjūčio 24 d. Giedraičių bažnyčioje lenkomanai surengė riaušes per lietuvių pamaldas.

290) 1912 sausio 1 d. Miškiniuose gimė Henrikas Lukoševičius, prozininkas. Mirė 1989 m. lapkričio 6 d. Saint Peterburge.

291) 1912 m. Molėtų paštą nešiojo Gordonas ir Epšteinas. Trys ūkininkai norėjo perimti tą darbą, bet jie reikalavo didesnio atlyginimo negu žydai. Valsčiaus sueiga tiems reikalavimams nepritarė.

292) 1912 m. į Mindūnus ateidavo du laikraščiai: vienas „Aušros“ egz. ir vienas „Rygos naujienų“ egz.

293) 1912 m. kun. D.Vainausko rūpesčiu pastatyta mūrinė neogotikinio stiliaus dvibokštė Alantos bažnyčia.

294) 1912 m. rugsėjo 1 d. Likiškių k. (Mindūnų sen.) Šeršniovo Artemijaus name, 16 m.² kambaryje įkurta Mindūnų mokykla. Mokykloje dirbo mokytoja Nina Suchorukova. Pirmaisiais metais joje mokėsi 10 vaikų. 1913 - 1914 mokslo metais mokykla buvo perkelta į Mindūnus, į Antano Kučinsko namą. Nuo 1914 m. spalio mėn. mokykla uždaryta.

295) Apie 1912 m. Suginčiuose įsteigiama pradžios mokykla. 1949 m. Liaudies Švietimo Ministerijos nutarimu įkurta penkta klasė. Nuo tada Suginčių pradinė mokykla tampa priaugančiaseptynmete mokykla. Priauganti vidurinė mokykla Suginčiuose nuo 1956m. Pirmoji abiturientų laida išleista 1960 m.

296) 1912 m. birželio 17 d. įvyko pirmasis „Blaivybės“ draugijos Molėtų skyriaus susirinkimas. Tuo metu Molėtuose buvo apie 20 aludžių. Draugijos pirmininku išrinktas kun. L. Jezukevičius.

297) 1912 m. rugpjūčio 12 d. Giedraičiuose įvyko blaivybės skyriaus pirmasis susirinkimas. Į blaivybės sąjungą įsirašė 100 žmonių, susirinkime dalyvavo 50.

298) 1912 m. Videniškiuose kun. Voliuškio rūpesčiu buvo pastatyti liaudies namai. Juose vykdavo susirinkimai, buvo rengiami įvairūs vakarai. 1912 m. rugsėjo 23 d. čia vyko dainų ir deklamacijų vakaras.

299) 1913 m. Molėtų dvaro klojime suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis Keturakio „Amerika pirtyje“.

300) 1913 m. birželio 16 d. Martyniškiuose, Graužinių dvare blaivybės skyrius vaidino „Šventąją Agnietę“ ir farsą „Eksproprijatorius“.

301) 1913 m. Joniškyje įkurta smulkaus kredito draugija, kuriai priklausė 93 nariai. Pirmaisiais metais ji išdavė 4182 rublius paskolų.

302) 1913 m. Molėtuose įkurta vartotojų draugija, pirmininku išrinktas kun. K. Bandzevičius. Gruodžio 7 d. Molėtuose atidaryta vartotojų draugijos parduotuvė.

303) 1913 m. Alantoje pastatyta mūrinė raudonų plytų dviklasė mokykla.

304) 1913 m. rugpjūčio 13 d. Giedraičiuose vyko gyvulių ir audeklų paroda.

305) 1913 m. spalio 4 d. Alantoje gimė Pranas Jučys, grafikas, lietuviškosios 16 divizijos karininkas. Baigęs Vilniaus Valstybinį Dailės institutą (1953 m.). Jo dvasiai visada buvo artima žmonių kova už laisvę ir laimingesnį gyvenimą. Pirmasis darbų ciklas „1863 m. sukilimas“. Lino graviūrų cikle iš kaimo, perteikė tikrojo žemės šeimininko vaizdą, atskleidė jo nuotaiką. Yra sukūręs rašytojų A. Vienuolio, M. Rastauskienės-Lazdynų Pelėdos, E. Mieželaičio, K. Kubilinsko, K. Kielos portretus. Sudarė jūreivystės terminų žodyną, rengė populiarią knygelę vaikams „Gero vėjo, kapitone“. Piešė laivus, rinko maketus, domėjosi jų istorija. Nuosekliai rinko pasakas apie jūrą žuvis, keliones. Parašė pjesę vaikams „Kiškių virtuvėlė“, sudarė valgių receptų kartoteką, paruošė mokomąjį vadovėlį „Labai noriu slidinėti“, iš lenkų kalbos išvertė V. Litvickio „Pasikalbėjimus apie elgesį“. Kūrė eiliuotus apmąstymus „Kodėl?“, kūrė eskizus, ekslibrisus. 90-osioms gimimo metinėms Molėtų krašto muziejuje surengta grafikos darbų paroda (2003 m.). Mirė 1985 gegužės 20 d. Palaidotas Vilniuje

306) 1913 m. Videniškiuose kunigavęs kun. P. Valiuškis surašė Videniškių parapijoje viešose vietose esančius kryžius ir įtraukė juos į bažnyčios inventoriaus sąrašus. Šiame sąraše buvo 27 kryžiai.

307) 1913 m. Ažuožerių k., Giedraičių sen. gimė Nikodemas Linkevičius, liaudies meistras. Buvo geras pasakorius. Jaunimo pasilinksminimų ir oficialių valdžios renginių muzikantas. Nepaprastai dailiai darydavo kėdes, stalus, lovas, spintas ir kitus baldus. Buvo padaręs tūkstančius įvairių rėmelių, išdrožęs šaukštų ir įvairiausių namų apyvokos daiktų. Molėtų šv. Petro ir Povilo bažnyčioje yra savamokslio menininko išdrožinėtas pulpitas šv. Raštui. Ar kiti du panašūs irgi jo darbai, nežinoma. Mirė 1962 m. Vilniuje.

308) Prieš 1914 m. Libertavos dvaro savininkas Anupras Makarskas samdė žmones, kurie mokė kumečių vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti.

309) 1914 m. pastatytas mūrinis Molėtūno vandens malūnas.

310) 1914 m. kovo 15 d. įkurta Kaniūkų mokykla (Suginčių sen.). Buvo 43 mokiniai. Mokytoja Zofija Jauniškytė, 19 metų, baigusi dviklasę mokyklą.

311) 1914 m. gegužės 18 d. Molėtų valsčiaus sueiga nutarė uždaryti girtuoklystės įstaigas: monopolį, aludes, smukles.

312) 1914 gruodžio 23 m. Nikolajus Raiko pardavė Girsteitiškio dvarą (Balninkų sen.) Jonui Vileišiui. 1924 m. į dvarą buvo atvažiavęs Mikas Petrauskas ir Mykolas Devenis. 1937 m. J. Vileišis dvarą pardavė Žemės ūkio ministerijai.

313) 1914 m. Perkalių k. Balninkų sen. gimė Antanas Ovisenka, kunigas misionierius. 13 metų skurdo genamas su tėvais išvyko į Brazilijos sostinę San Paulą. Įstojo į Benediktinų vienuolyną ir 1935 m. tapo vienuoliu, studijavo u-te (baigė 1941 m.). Kunigavo San Paule ir kitose Brazilijos parapijose, dalyvavo katališkose misijose Pietų Amerikoje, Afrikoje ir kitur. San Paulo Vila Zelinos r.(Brazilija) lietuviškoje kolonijoje (15–20 tūkst. tautiečių), lietuviškoje katalikų parapijoje klebonaudamas skiepijo lietuvybę, ragino jaunimą nepamiršti lietuvių kalbos, papročių. Mokėjo daug pasaulio kalbų. Mirė 1958 m. Vila Zelinoje, gyventojų yra pelnęs didelę pagarbą.

314) 1915-1919 m. Molėtai buvo apskrities centras, kurio plotas 1235 kvadratiniai kilometrai ir jame gyveno per 30000 žmonių.

315) 1915–1926 m. Videniškių parapijos klebonu paskiriamas kunigas Antanas Šabanavičius (1878–1900–1927 m.). Palaidotas Videniškiuose.

316) 1915 birželio 1d.Runionių k., Alantos vals. gimė Vladislovas Telksnys. Lankė Aluntos pradinę mokyklą. Tęsė mokslus Molėtų progimnazijoje, po to išvykęs į Kauną, įsijungė į aktyvią ateitininkų organizacijos veiklą. Dirbo su katalikišku jaunimu – pavasarininkais. Į rajoninę spaudą parašė virš 250 trumpesnių ir ilgesnių straipsnių: dramos saviveiklos tematika, apie sąžiningus, darbščius, dorus žmones. Savo gyvenimo peripetijas išklojęs knygose: „Kamino šešėlyje” (pirmas leidimas 1990 m., antrasis – 1996 m.), „Trisdešimt treji metai svetima pavarde” (1993 m.) ir „Nuo Kėgžlio ligi Aluntos”(1999 m.).

317) 1915 m. liepos mėn. iš Molėtų išvaryti žydai; jie atsidūrė Penzos srityje (Rusija). Įžengusi į miestelį caro kariuomenė surengė žydų pogromą. Kazokai grobė, žudė, prievartavo.

318) 1915 m. Molėtuose įsteigta pirmoji lietuviška mokykla.

319) 1916 m. sausio 12 d. Dubingiuose gimė Judelis Kacenbergas, fotografas, žurnalistas. Nuo 1946 m. Spaudos agentūros TASS, laikraščio „Tiesa“ fotokorespondentas. Išleido nuotraukų rinkinius „Klaipėda“ (1960 m.), „Graži tėviškė mano“ (1965 m.) ir kt. Mirė 1978 m. rugsėjo 29 d.

320) 1916 m. kovo 1 d. Kairionių k., Luokesos sen. gimė Kazys Umbrasas, prozininkas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų kandidatas (1935 m.), docentas (1962 m.). Nuo 1957 m. iki mirties dėstė VPI. Paskelbęs gausybę straipsnių ir studijų mūsų periodikoje ar atskirais leidiniais. Plačiai reiškėsi ir kaip literatūros praktikas. Parengė spaudai J. Janonio raštus, su kitais autoriais redagavo M. Gorkio „Raštus“ (20 t., 1953–1956 m.). Parašė studijas: „M. Gorkis ir lietuvių literatūra“ (1956 m.), „Žemaitė“(1975 m.),: „Jonas Biliūnas“(1956 m.), „Tipiškumo problema literatūroje“ (1958 m.), „Literatūros kryptys ir metodai“ (1962 m.), „Literatūros ryšys ir žanrai“ (1964 m.), „Lietuvių literatūros istorijos“ t.2 (1958 m.). Paliko nemažą pluoštą paties kūrinių, apsakymų ir apysakų, kuriuose pavaizdavo Rytų Lietuvos žmones, jų svajas, troškimus, jų džiaugsmus ir suklydimus „Kairionys“ (1976 m.). Su V. Galiniu – vadovėlį „Lietuvių literatūra X klasei“ (1966 m.), su autorių kolektyvu – „Literatūra IX kl.“ (1966 m.). Išvertė L. Tolstojaus, A. Kuprino, M. Gorkio apsakymų, S. Babajevskio, V. Sobko ir kitų romanų. Kazio Umbraso, kurio vardu įsteigta literatūros premija, šviesiam atminimui sukurtas 60 cm. aukščio bronzinis biustas ( aut. kraštietis VDA magistrantas Vidas Steponavičius, 2006 m.).Mirė 1970 m. lapkričio 20 d. Vilniuje.

321) 1916 m. įsteigtos Joniškio ir Dubingių žydų pradžios mokyklos. 1919 m. Joniškio mokykloje mokėsi 20 mokinių, Dubingių – 35 mokiniai.

322) 1917 m. Inturkėje įsteigiama lenkų pradžios mokykla, o 1917 m. lapkričio 4 d. atidaroma ir lietuvių pradžios mokykla. Ją lankė 8 vaikai. 1918 m. – 28 vaikai.

323) 1917 m. vėl pradėjo veikti Mindūnų pradžios mokykla. Mokytoju buvo paskirtas Pranas Kaminskas. 1918 m. mokykla perkelta į Zamokų k. 1920 m. mokykla vėl perkeliama į Mindūnus ir išbuvo čia iki 1937 m.

324) 1918 m. sausio 23 d. Molėtuose, senosios žydų sinagogos pastate, vokiečių valdžia atidarė ir įkūrė kinematografą ir pavadino jį „Lietuvos kinematografu“.

Molėtų kraštas Nepriklausomos Lietuvos metais

325) 1918 m. balandžio 11 d. Mindūnų k., Mindūnų sen. gimė skulptorė, Dailininkų sąjungos narė (1950 m.). Ona Prėskienienė-Lipeikaitė. Lankė Mindūnų pradinę mokyklą, Molėtų progimnaziją. Išvykusi į Radviliškį (1939 m.) dirbo ir mokėsi. Baigė VDI (1949 m.), skulptūros fakultetą. Yra žinomi 42 skulptorės darbai. Darbai dalyvavo beveik visose rengiamose respublikinėse, tarprespublikinėse dailės parodose. Kai kurie eksponuoti Kanadoje, Čekoslovakijoje, Rusijoje, Latvijoje ir kt. Žymesni jų „Žvejai“ (terakota, 1955 m.), „Mergaitės galva“ (granitas, 1962 m.), „Genutės R. portretas“ (terakota, 1969 m.). Vienas gražiausių – „Dailininkės I. Naginskaitės portretas“ (granitas, 1963 m.) eksponuotas Monrealio pasaulinėje parodoje. Mirė 2003 m. Vilniuje

326) 1918 m. pab. (arba XIX a. pr.) įkurti Molėtų, Giedraičių, Balninkų, Alantos, Kuktiškių valsčiai.

327) 1918 m. pradėjo veikti Alantos pradžios mokykla. 1944 m. mokykla tapo Alantos progimnazija. 1950 m. pavadinta Alantos vidurine mokykla.

328) 1918 m. Molėtų apskrityje buvo 24 mokyklos, visos jos buvo pradinės, 1919 m. – 29. Molėtų mokykloje mokėsi 75 mokiniai, Giedraičių – 50, Videniškių – 45.

329) 1918 m. birželio 3 d. Molėtų kreishauptmano (apskrities viršininko) rūpesčiu Molėtuose prasidėjo mokytojų dviejų mėnesių kursai. Juos lankė 28 mokytojai.

330) 1918 m. Molėtuose buvo įkurta „Lietuvos mokytojų sąjunga“, kuri vadovavo visos apskrities mokytojų veiklai. Jos tikslas – žmonių švietimas visose mokslo srityse, tautinės savimonės kėlimas, vietinių mokyklų rėmimas.

331) 1918 m. lapkričio 23 d. Ažubalių k., Luokesos sen. gimė Edvardas Dirma, kryždirbys. Daryti kryžiai pastatyti Luokesos, Joniškio sen. Palaidotas Molėtuose.

332) 1918 m. pabaigoje vokiečiams dar tebesant Molėtuose pradėjo kurtis Lietuvos valdžios struktūros. Lapkričio 16 d. Lietuvos vyriausybė Molėtų apskrities viršininku paskyrė inžinierių P. Petronį. Jam buvo įsakyta suorganizuoti apskrities valdžią ir apsaugą. Tuo metu dar veikė dvi valdžios: Lietuvos vyriausybės paskirtas apskrities viršininkas ir vokiečių kreishauptmanas.

333) 1918 m. gruodžio 4 d. įkurta Mockėnų mokykla (Suginčių sen.). Buvo 46 mokiniai. Mokytoja Jadvyga Žąsinaitė, 19 m., baigusi gimnazijos 5 klases.

334) 1918 m. gruodžio 12 d. įvyko pirmasis Molėtų apskrities komiteto susirinkimas.

335) 1918 m. gruodžio pab., pasitraukus vokiečių okupacinei valdžiai, Molėtų apskrityje pradedama organizuoti milicija.

336) 1918 m. gruodžio pab. Molėtus užėmė raudonosios armijos daliniai. Buvo sudarytas revoliucinis komitetas, pirmininku paskirtas B. Melamedas.

337) 1919 m. Balninkuose įkurtas lietuviškas valsčius. (Įkūrė dar vokiečiams esant miestely kun. Antanas Braknys).

338) 1919 m. ūkininko Kajetono Mackonio namuose įsteigta Paąžuolių pradžios mokykla.

339) 1919 m. Skudutiškyje vyko raštingumo kėlimo kursai. Juos lankė 40 žmonių, mokė – Stasys Telksnys.

340) 1919 m. gegužės 31 d. lietuvių kariuomenė ties Alanta sumušė bolševikus.

341) 1919 m. Svobiškėlyje, Alantos sen., lenkai buvo įkūrę savo valsčių.

342) 1919 m. Joniškyje įsteigta lietuvių pradžios mokykla, mokyklos pastatas pastatytas 1925 m. Naujas pastatas pastatytas 1931 m.

343) 1919 m. blandžio mėn. Giedraičiuose lenkų kariai apsupo 5-ąją Vilniaus pulko kuopą, nuvedė į Pašilių mišką, liepė išsikasti sau duobę ir sušaudė.

344) 1919 m. gegužės 9 d. jungtinės lenkų legionierių nuo Vilniaus ir lietuvių iš Širvintų pusės puolė Giedraičiuose esančius rusus ir išvaikė raudonarmiečius. Raudonarmiečių dalinys pateko į nelaisvę. Lenkų legionieriai sušaudė 25 raudonarmiečius ir iš Giedraičių nepasitraukė.

345) 1919 m. gegužės 19 d. Giedraičiuose lenkai mėgino neleisti lietuviams bažnyčioje giedoti lietuviškai. Gegužės 21 d. lenkų karininkai grasino sušaudyti lietuvius, kurie bažnyčioje giedojo lietuviškai.

346) 1919 m. birželio 15 d. lenkų kariai suėmė Levaniškių k. gyventoją Adolfą Valaišą už lietuviškų knygų platinimą.

347) 1919 - 1920 m. privačiu mokytoju Molėtuose dirbo Jonas Jakutis. Jo eilėraščiai ir krespondencijos buvo spausdinamos „Lietuvos ūkininke“, „Aušroje“, „Žemdirbyje“, „Žvaigždutėje“ ir kt. Eilėrasčius pasirašydavo Šnekučio, Žalėno, Žolyno slapyvardžiu. Gyvendamas Molėtuose jis turėjo knygynėlį, pardavinėdavo kanceliarines prekes.

348) 1919 - 1920 m. Molėtus laikinai buvo okupavę lenkai. Lenkai vertė lietuvius rašytis dėl prisijungimo prie Lenkijos. 1920 m. liepos vid. Lietuvos kariuomenė atsiėmė Molėtus.

349) 1920 m. rudenį Dubingių laukuose vyko kautynės tarp L. Želigovskio vadovaujamų lenkų armijos dalinių ir 9-tojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio pulko ir gudų bataliono. Šių kovų metų žuvo vienas karininkas ir šeši kareiviai. Keturi jų palaidoti Dubingių kapinėse.

350) 1920 m. liepos 9 d. Lietuvos kariuomenė atėmė iš lenkų Skudutiškį.

351) 1920 m. liepos 12 d. į Giedraičius įžygiavo Lietuvos kariuomenės septintasis pėstininkų pulkas.

352) 1920 m. rugsėjo 7 d. Mitkenėlių k., Suginčių sen. gimė Aleksandra Ivonytė, kaimo rašytojų sąjungos narė (1994 m.), tremtinė, viena aktyviausių Molėtų sąjūdžio lyderių, Tremtinių sąjungos, rajono literatų brolijos narė. Grįžusi iš tremties slaugė sunkiai sergantį šviesios atminties kunigą kanauninką Kazimierą Miknevičių. Iki šiol būdama šviesaus proto, domisi šalies ir užsienio politiniais įvykiais, dalyvauja konservatorių veikloje, rašo eilėraščius, prisiminimus. 2000 m. jai suteiktas Molėtų garbės pilietės vardas. Vilniaus lietuvių literatūros ir tautosakos institute yra daugiau kaip penki šimtai Aleksandros įdainuotų ir papasakotų tautosakos vertybių, jos pačios sukurtų dainų. Eilėraščiai spausdinti politinių kalinių ir tremtinių poezijos rinkinyje „Eiliavimai“ ( 1996 m. ), rajono literatų brolijos almanache „Akimirkos“, spaudoje. Išleista knyga „Tarp ūkanų ir saulės“ ( 2000 m. ).

353) 1920 m. rugsėjo 22 d. Giedraičiuose atidaryta keturių klasių mokykla.

354) 1920 m. rugsėjo 28 d. įkurta Molėtų pradžios mokykla. Buvo 77 mokiniai. Mokytojai 24 m. Julija Umbrasaitė, baigusi „Saulės“ mokytojų seminarijos III metų kursus ir 28 m. Ignas Guobys , baigęs du pedagogikos kursus, keturias gimnazijos klases, du dvasinės seminarijos kursus.

355) 1920 m. spalį Arnionių apylinkę okupavo generolo L. Želigovskio daliniai.

356) 1920 m. spalio 26 d. lenkai užėmė Giedraičius ir Dubingius, bet lapkričio 1 d. lietuvių kariuomenė juos atsikovojo.

357) 1920 m. lapkričio 17 d. lenkai vėl paėmė Giedraičius ir Širvintas, lapkričio 19 d. Videniškius ir kt. vietas. Tačiau lapkričio 21 d. lietuvių kariuomenės daliniai paėmė Giedraičius ir ėmė žygiuoti į priekį, vydami sumuštus lenkus. Lietuviai pasiekė liniją, iš kurios lapkričio 17 d. buvo išvaryti.

358) Nuo 1920 m. rudens iki II-ojo pasaulinio karo pradžios Molėtų r. pakraštyje buvo demarkacinė linija, skyrusi nepriklausomą Lietuvą, nuo okupuoto Vilniaus krašto.

359) 1920 m. lenkų okupuotame Karališkių k. susibūrę Balninkų teatro mėgėjai parodė pirmąjį spektaklį. Lenkų rašytojos F. Omankowskos trijų veiksmų pasaką iš XV a. lietuvių gyvenimo „Verpėja po kryžium“.

360) 1920 m. liepos 11 d. įsteigta Alantos žydų pradžios mokykla. Mokytojas Ilijonas Juoza buvo baigęs pedagogikos kursus Vilniuje, turėjo 5 m. mokytojo praktiką Vilniaus žydų liaudies mokykloje. Mokykloje buvo 51 mokinys.

361) 1920 m. lapkričio 1 d. įkurta Suginčių mokykla. Mokinių buvo 45. Mokytoja Pilipavičaitė Teofilia, 20 m., baigusi miesto mokyklos 4 klases.

362) 1920 m. gruodžio 1 d. įkurta Kašeikių mokykla (Suginčių sen.). Buvo 56 mokiniai.

363) 1920 m. gruodžio 10 d. įkurta Girsteitiškio mokykla (Balninkų sen.). Buvo 55 mokiniai, mokytojavo 19-metis Antanas Sarkus, baigęs keturias klases.

364) 1920 m. gruodžio 16 d. Giedraičiuose valdžios ir valsčiaus namuose įkurta progimnazija.

365) 1920–1925 m. kunigas Vaclovas Giedrys (1867–1911–1925 m.) paskiriamas Giedraičių klebonu.

366) 1921 m. sausio 1 d. įkurta Inturkės mokykla. Buvo 59 mokiniai: 47 berniukai, 12 mergaičių. Mokytojas 22 m. Petras Steponaitis, baigęs 4 klases.

367) 1921 m. sausio 1 d. įkurta Videniškių mokykla. Buvo 63 mokiniai: 55 berniukai, 8 mergaitės. Mokytojas 22 m. Stasys Kuliešius, Rygoje baigęs šešias gimnazijos klases.

368) 1921 sausio 12 d. Ažuožerių k., Luokesos sen. gimė Pranas Paškevičius, dailininkas. Baigė Bebrusų (Ažuožerių) pradžios mokyklą (1932 m.), Valstybinį dailės institutą (1950 m.). Dailės parodose dalyvauja nuo 1950 m. Gyvena Vilniuje.

369) 1921 m. įsteigta dabartinė Joniškio mokykla. 1935 m. pastatytas mokyklos pastatas. 1959 m. išleista pirmoji vidurinės mokyklos abiturientų laida.

370) 1921 m. Molėtuose buvo trys (Elijo Gordono, Petrėno Antano, Levino Maušo) restoranai su bufetu ir užkandžiais, ir dvi („Blavybės“ draugijos ir Kagan Asna) arbatinės su užkandžiais.

371) 1921 gegužės 17 d. Antakalnio k, Žiežmarių par., Kaišiadorių r. gimė kunigas Mykolas Balnys. Kauno arkikatedroje įšventintas kunigu (1946 m.) Kaišiadorių vyskupijai. Buvo Kaišiadorių vyskupo T. Matulionio sekretoriumi. Suėmus vysk. , klebonavo įvairiose vyskupijos parapijose, tarp jų Suginčiuose, Inturkėje. 1962–1966 m. dirbo Kaišiadorių vyskupijos kurijos klebonu ir Skudutiškyje. Nuo 1984 m. – Videniškių parapijos klebonas. 1992 m. paskiriamas Molėtų dekanato dekanu. Susilpnėjus sveikatai, 1997 m. pasiprašo į altariją Kaišiadorių parapijoje. Mirė 2007 m. sausio 29 d.. Palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje

372) 1921 m. Molėtų valsčiaus rinkimuose buvo 7 partijų kandidatų sąrašai. 5-asis sąrašas – darbininkų partijos, 6-asis – sionistų partijos, 7-asis – prekybininkų partijos. Šiuose sąrašuose tik žydų pavardės.

373) Nuo 1921–1922 m. Dubingiuose veikė keturių skyrių pradinė mokykla. 1926 m. čia buvo organizuoti ir kursai suaugusiems. 1949 m. ši mokykla pertvarkyta į septynmetę, vėliau į aštuonmetę, kuri buvo pertvarkyta į vidurinę. 1961 m. išleista pirmoji Dubingių vidurinės mokyklos abiturientų laida. Nuo 1963 m. mokykla vėl tapo aštuonmetė. 1964 m. išleista pirmoji aštuntokų laida. 1966 m. pastatytas aštuonmetės mokyklos pastatas.

374) 1921 m. Giedraičių progimnazijoje pradėjo mokytojauti Antanas Jaroševičius, dailininkas, kultūros veikėjas, mokytojas. Dėstė piešimą, dailiuosius darbelius, vokiečių kalbą. Organizavo mokinių medžio darbelių ir piešinių parodas. Dirbdamas Giedraičiuose, 1928 m. įsteigė dailiųjų medžio darbelių klasę. Išleido knygą „Dailieji medžio darbeliai“ (1939 m.). Sukūrė paminklo projektą 1920 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę kariams (1927 m.). (Gimė 1870 m. liepos 22 d. Skrebotiškių k, Pasvalio vals., Biržų apskr.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Baigęs Peterburgo Štiglico techninio piešimo mokyklą (1899 m.), dėstė piešimą Rusijos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose – Orlove, Kazanėje. Buvo įvairių dailės parodų organizatorius ir dalyvis. Paryžiaus tarptautinėje parodoje (1900 m.) už baldų projektą apdovanotas sidabro medaliu. Nuo 1904 m. piešia kryžius. Išleido albumą „Lietuvių kryžiai“ (1912 m.). Parašo ir iliustruoja knygelę „Darbininko vargai ir rūpesčiai“ (1913 m.), kurią pasirašo A. Grabšto slapyvardžiu. Spaudos draudimo metais bendradarbiauja „Varpe“, „Lietuvos ūkininke“, „Vaire“. Mirė 1956 m. birželio 17 d. Giedraičiuose.

375) 1922 m. sausio 1 d. Bajorų k., Luokesos sen. gimė Antanas Umbrasas, Vilniaus radijo klubo bei Lietuvos radijo sporto federacijos konstruktorių sekcijos narys, vienas pirmųjų Molėtų krašte sumontavęs televizorių, anteną (1956 m.). Laidas žiūrėdavo iš Rygos, Minsko, Maskvos, nes Lietuvos televizijos stotis pradėjo veikti 1957 m., o Molėtų krašto žmonės ją pradėjo matyti apie 1962 m. Tačiau daugelyje kaimų tuomet dar nebuvo elektros, todėl buvo padaręs ir nedidelę vėjinę elektrinę. Beveik 10 m. pas jį iš plačios apylinkės ateidavo žmonės pažiūrėti, kaip rodo televizija. Mirė 2002 m. vasario 8 d. Palaidotas Molėtuose.

376) 1922 m. Bijutiškyje dvaro pastate įsteigta pirmoji lietuviška mokykla. Pirmoji mokyklos mokytoja – O. Kaušinaitė. 1949 m. ji reorganizuota į septynmetę, 1961 m. – į aštuonmetę, dar vėliau į devynmetę.

377) 1922 m. liepos 9 d. Runionių k. (Alantos sen.) K. Sabaliausko klojime surengtas lietuviškas vakaras. Suvaidinta Keturakio komedija „Amerika pirtyje“ ir „Vargšas Tadas“. Gauta 1500 Lt auksinių pelno, už gautus pinigus buvo steigiamas knygynas „Šviesa“.

378) 1922 m. liepos 23 d. Alantoje įsteigtas „Blaivybės“ draugijos skyrius. Pirmininku išrinktas kun. J. Mineikis. Įsirašė 100 narių.

379) 1922 m. rugpjūčio 20 d. Alantoje įvyko blaivininkų vakaras. Buvo vaidinama drama „Sugriuvęs gyvenimas“ ir komedija „Aš numiriau“. Gautas pelnas buvo numatytas sunaudoti blaivybės reikalams.

380) 1922 m. spalio 25 d. Karužalaukyje, Giedraičių sen. gimė Jurgis Gaižauskas, kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas ( save laiko žemaičiu, nes patys gražiausi jaunystės metai praleisti Telšiuose). Pas Telšių katedros vargonininką Albiną Jasenauską mokėsi skambinti fortepijonu, muzikos teorijos ir diriguoti, 1938–1940 m. subūrė Telšių gimnazijos vyrų chorą ir jam vadovavo. Mokėsi pas smuikininką Povilą Matiuką Šiauliuose (1939 m.). 1940–1943 m. studijavo Kauno konservatorijoje ( 1940–1943 m. ) Vokiečiams uždarius konservatoriją, muzikos mokėsi Vienoje. Dėstė muzikos teoriją ir kompoziciją Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (1953–1993 m.), Vilniaus konservatorijoje (1957–1977 m.). J. Gaižauskas vadovavo Lietuvos radijo ir televizijos kaimo kapelai. Kaimo kapelos „Galvė“ vadovas (1965–1990 m.). Nuo 1965 m. J. Gaižauskas – visų respublikinių dainų švenčių, taip pat liaudies kapelų švenčių „Grok, Jurgeli“ koncertmeisteris. Kompozitoriui suteiktas nusipelnusio kultūros ir švietimo darbuotojo (1969 m.), nusipelnusio meno veikėjo garbės (1974 m.) vardai. Pelnė J. Švedo premiją (1979 m.), Lietuvos valstybinę premiją (1986 m.), trečiąją premiją Australijos lietuvių chorinės muzikos konkurse (1989 m.). Kompozitorius apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu (1994 m.). Nuo 1958 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Yra sukūręs per 500 instrumentinių ir per 600 vokalinių įvairių žanrų kūrinių: 3 operos, 3 operetes, 7 simfonijas, 3 uvertiūras, 9 siuitas, 2 simfonines poemas, 5 styginių kvartetus, 9 sonatas smuikui ir fortepijonui, 6 sonatas kitiems instrumentams ir kt. Ypač populiari opera vaikams „Buratinas“. 2000 m., švenčiant Telšių vardo paminėjimo 550 m. jubiliejų, kompozitoriui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas. Mirė 2009 m. gegužės 28 d. Vilniuje.

381) 1922 m. gruodžio 22 d. Skudutiškyje leista steigti svaigiųjų gėrimų parduotuvę už 600 Lt mokestį metams ir 20 % nuo bendrų mokesčių metams.

382) Po 1922 m. žemės reformos Baltadvario dvaras buvo parduotas. Paskutiniai jo savininkai – Sabaliauskai.

383) 1922 m. gimė Eugenijus Danilevičius, kraštotyrininkas, biografas, fotografas. Nuo 1924 m. gyveno Garšvėnų kaime (Inturkės seniūnija). Mokėsi Joniškyje, Molėtų, Giedraičių progimnazijose. Dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje. Parašė šias knygas: „Šlamėkit, ąžuolai“ (1984 m.), „Po Vilniaus apylinkes“ (1986 m.), „Oi, žirge žirge“ (1986 m.), „Išliksiu atminty medžiu“ (1990 m.), „Pupų Dėde kraipo ūsą...“ (1992 m.).

384) 1923 m. iš vasario 26 į 27 d. Molėtuose siautėjo lenkų partizanai. Jie apiplėšė miestelį, įsibrovė į kleboniją, bandė užimti Molėtų paštą.

385) 1923 m. kovo mėn. išparceliuotas Čiulų dvaras (1897 m. spalio 6 d. atitekęs Liudomirui Henrikui Mikalojui Porstanskiui). L. Povstanskiui palikta nenusavinama 80 ha norma.

386) 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose, Pasvalio r. gimė Česlovas Kavaliauskas, teologas, vertėjas, poetas.1946 m. įšventintas kunigu; 6 metus praleido tremtyje Sibire. Nuo 1959 m. darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose., kai kuriose po du kartus, o Molėtuose ir Dubingiuose – po tris. Ilgiausiai, 10 metų be pertraukos, išbūta Joniškyje. Taip pat ėjo kurijos kanclerio pareigas; aktyviai domėjosi moderniąja teologija, daug studijavo privačiai. Svariausias jo gyvenimo darbas – Naujojo Testamento vertimas iš graikų kalbos bei vėlesni vertimai – iš graikų kalbos „Euzebijaus Cezariečio Bažnyčios istorijos“ 1-7 skyr., „Psalmyno“ redagavimas. Į lietuvių kalbą vertė Vatikano II Susirinkimo nutarimų dokumentus, parašė „Trumpą teologijos žodyną“, kai kurie jo straipsniai buvo išleisti atskiru leidiniu „Teologija šiandien“, rašė eiles. Dirbdamas Kaišiadoryse, skaitė teologinio pobūdžio paskaitas kunigams, tikybos mokytojams, sakė pamokslus įvairiose Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose, dalyvavo religinėse radijo programose. Mirė 1997 m. vasario 20 d. Palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje. Po mirties išleistas straipsnių ir pokalbių rinkinys „Tarp fizikos ir teologijos“, poezijos rinktinė „Pažadėtoji žemė“. 2002 m. apie kun. Česlovo Kavaliausko nueitą prasmingą gyvenimo kelią išleista akademiko Antano Buračo ir Antano Mozerio parengta monografija „Priespaudos metais skleidęs tiesą“; šioje knygoje yra pateikta jo darbų bibliografija.

387) 1923 m. rugpjūčio mėn. įkurtas Joniškio valsčius.

388) 1923 m. rugsėjo 25 d. valdžios namuose įkurta Molėtų progimnazija. Pirmasis progimnazijos direktorius – Jurgis Andziulis. Progimnazijoje dirbo du mokytojai. 1923 - 1924 mokslo metais čia mokėsi 32 primos klasės ir 19 antros klasės mokinių.

389) 1923 m. pradėta statyti Pusnės bažnyčia. Ūkininkai nusipirko griaunamą Kiauklių bažnyčią ir pradėjo statybas. 1924 m.Pusnės klebonu paskirtas Albertas Želnia-Želnys. Jo rūpesčiu bažnyčia dvigubai padidinta, pristatytas bokštas. 1927 m. vyskupas Kukta bažnyčią pašventino.

390) 1923 m. spalio mėn. vid. Labanoro ir Molėtų parapijiečiai įteikė kanauninkui J.Kuktai, Vilniaus vyskupijos dalies neokupuotoje Lietuvoje valdytojui, prašymą, kad leistų prie Stirnių koplytėlės įkurti naują parapiją, tam reikalui paskirti kunigą, pastatyti laikiną medinę bažnytėlę.

391) 1923 m. gruodžio 6 d. Jurgiškių k., Alantos sen. gimė Balys Bratkauskas, aktorius, kino ir TV režisierius. Lietuvos TSR Akademinio dramos teatro aktorius (1945–1955 m.). Dirbo Lietuvos kino studijoje (1955–1962 m.). Kartu su V. Dabašinsku pastatė filmą „Julius Janonis“ (1959 m.), režisavo filmus „Gyvieji didvyriai“, „Kai susilieja upės“ (1960 m.), novelę „Lakštingala“ (pagal P. Cvirkos apsakymą). Vienas pirmųjų lietuvių kino aktorių, filmavosi „Aušra prie Nemuno“, „Tiltas“, „Kalvio Ignoto teisybė“ ir kt. Nuo 1963 m. Lietuvos TV režisierius. Čia sukūrė daugiau kaip 30 televizijos filmų bei spektaklių – „Tadas Blinda“, „Ko verkė pušys“, „Dičiaus karjera“ ir kt. Už nuopelnus vystant meną Baliui Bratkauskui (1973 m.) buvo suteiktas LTSR nusipelniusio artisto garbės vardas ( 1973 m.). Mirė 1983 m. balandžio 17 d.. Palaidotas Vilniuje.

392) 1924 m. Molėtų par. klebonu paskiriamas Matas Lajauskas, baigęs Petrapilio dvasinės akademijos teologijos magistratūrą. Įsikūrus Kaišiadorių Vyskupijai, buvo paskirtas Molėtų dekanu. Susikūrus naujoms Bijutiškio, Stirnių, Skudutiškio parapijoms, parapijos plotas buvo ženkliai sumažėjęs, tačiau parapija turėjo 5396 tikinčiuosius. 1941 m. birželio mėn. sušaudytas. Palaidotas bažnyčios šventoriuje.

393) 1924 m. Alantos dvaras išparceliuotas. Jo centrą nupirko Balys Sližys iš Klabinių kaimo.

394) 1924 m. Dubingiuose įsikūrė pogrindinė komunistinė kuopelė. 1926 m. į šią kuopelę priimamas A. Maginskis.

395) 1924 m. Joną Danilevičių (g. 1921 m. ) iš tremties tėvai atsivežė į Garšvėnų k., Inturkės sen. Apie 1970 m. pradėjo groti smuiku Arnionių kultūros namų kaimo kapeloje, vėliau Joniškio kaimo kapeloje. Gyvendamas pusiaukelėje tarp Joniškio ir Inturkės, smuiko melodijomis talkindavo ir inturkėnams saviveiklininkams. Dalyvaudavo įvairiose šventėse. Tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė‘96“ darytas garso įrašas yra išleistas. 2004 m. Lietuvos liaudies kultūros centras išleido garsajuostę „Lietuvos liaudies instrumentinė muzika“, kurioje be autentiškų kaimo muzikantų V. Tamašausko ir J. Matelionio, smuikininko grojamos polkos pasižymi tikslumu, skaidria melodija. Muzikantas per savo gyvenimą yra suremontavęs kelis šimtus smukelių, padaręs jų keletą ir naujų. Mėgo būti su žmonėmis, bendrauti, diskutuoti. Palaikydavo glaudžius ryšius su broliu Eugenijumi. Mirė 2006 m. lapkričio 6 d. Brolis Eugenijus (g. 1924 m.), bibliografas, kraštotyrininkas, rašytojas. Mokėsi Joniškyje, Molėtų, Giedraičių progimnazijose. Dirbo VU bibliotekoje. Parašė šias knygas: „Medžiokliniai šunys“ (1968 m.), „Maršrutai iš Vilniaus“ (1975 m.), „Šlamėkit, ąžuolai“ (1984 m.), „Po Vilniaus apylinkes“ (1986 m.), „Oi, žirge žirge“ (1986 m.), „Išliksiu atminty medžiu“ (1990 m.), „Pupų Dėdė kraipo ūsą...“ (1992 m.), „Santuokos edukologija (metod. Priem. Universitetinių mokyklų studentams“ (2007 m.).

396) 1924 m. rugpjūčio 17 d. gimė ir gyveno Mykolas Lazarevičius, giesmininkas, kryždirbys. Kryždirbio darbo du kryžiai ir du stogastulpiai pastatyti Dubingiuose, Gackiškių kaime. Palaidotas Dubingiuose.

397) 1924 m. rugsėjo 10 d. įsteigta „Pochodnia“. Jos tikslas – steigti lenkiškas mokyklas.

398) 1924 m. į Girsteitiškio dvarą buvo atvažiavęs Mikas Petrauskas ir Mykolas Devenis.

399) 1924 m. išparceliuotas Dubingių dvaras, priklausęs Juozui Benediktui Tiškevičiui.

400) 1924–1940 m. kunigas Stanislovas Šlamas ( g. 1866–1951 m. Punknionių k., Pakruojo par.) buvo Inturkės par. klebonas. Buvo lietuvybės propaguotojas, kultūrinių renginių organizatorius, mokslui gabių jaunuolių globėjas. 1951 m. lapkričio 3 d. mirė Joniškyje. Palaidotas Joniškio bažnyčios šventoriuje.

401) 1925–1936 m. Pusnėje veikė pieno perdirbimo bendrovė „Kibirkštis“.

402) 1925 m. kovo 19 d. Alantos valsčiaus valdybos posėdyje nutarta Alantoje įtaisyti šaligatvius, nesiauresnius nei 70 centimetrų, lentų, plytų ar cemento. Šaligatvius turi įrenginėti kiekvienas namo bei sklypo savininkas.

403) 1925 m. balandžio mėn. Žemės reformos valdyba žemės reformos reikalams nutarė paimti iš Boleslovo Jelenskio įpėdinių Marijono ir Kosto Jelenskių Didžiadvario dvarą su Šideikių, Pušaloto, Kazokų, Pšijaznės, Tumenčiznos, Šnipeliškių ir Ambraziškių palivarkais, jiems paliekant nenusisavinamą 80 ha. žemės plotą Didžiadvario centre ir pramonės įmonės. Valdžios žinioje liko apie 40 ha.

404) 1925 m. Molėtų progimnazijoje įkurta skautų draugovė.

405) 1925 m. Molėtuose pastatyta Jono Nepamuko skulptūra, jos autorius P. Gečys. Apie 1951–1953 m. skulptūra nugriauta. 1991 m. birželio 19 d. pastatyta nauja skulptoriaus V. Navicko sukurta Jono Nepamuko skulptūra.

406) 1925 m. gegužės mėn. Žemės reformos valdybos komisija nutarė, kad Garvšėnų dvaras (apie 180 ha., Videniškių sen.) pereina valstybės nuosavybėn. Dvaro savininkei Laurinavičienei paliekama žemės reformos nepasisavinta norma – 80 ha.

407) 1925 m. rugpjūčio 30 d. Kaulakiuose, Luokesos sen. gimė Jonas Umbrasas, menotyros mokslų kandidatas, dailėtyrininkas docentas. Baigęs VU (1951 m.) ir Maskvos A. Lunačarskio teatro meno institutą (1955 m.) iki mirties dirbo Valstybiniame dailės institute meno istorijos ir teorijos katedroje. Parašė ir paskelbė daug straipsnių apie XX a. Lietuvos dailės plėtotę ir dailininkus: M.K.Čiurlionį, K.Sklėrių, A.Galdiką, P.Galaunę, A.Gudaitį, A.Samuolį, J.Vienožinskį, J.Kuzminskį. Parengė ir išleido monografijas: „Jonas Kuzminskis. „Graviūros“ (1957 m.), „Petras Aleksandravičius“ (1961 m.), antras papildytas leidimas (1983 m.), „Vladas Karatajus“ (1973 m.). Su kitais autoriais: „Lietuvos TSR dailė“(1972 m.), „Lietuvių dailininkų organizacijos 1900–1940 m.“ (1980 m.), „Juozas Mikėnas“ (1983 m.). Reikšmingiausias darbas – „Lietuvių tapybos raida 1900–1940 m. Srovės ir tendencijos“ (1987 m.). Padėjo rengti „Dailės ir architektūros terminų žodyną, buvo Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos meno skyriaus mokslinis konsultantas. Mirė 1988 m. Vilniuje.

408) 1925–1933 m. kunigas Antanas Meigys (1894–1920–1933 m.) buvo Giedraičių parapijos klebonas, dekanas ir kapelionas. Nuo 1928 m. kanauninkas. Palaidotas bažnyčios šventoriuje išmūrytame rūsyje.

409) 1926 m. kovo 10 d. Konstancija Buraitė-Mackevičienė pardavė Jonui Voitovui Anomislio dvarą. Sovietmečiu dvaras nacionalizuotas, dvaro gyvenamajame name buvo įkurta aštuonmetė m-kla.

410) 1926 m. balandžio 28 d. žemės reformos valdyba . nutarė žemės reformos reikalams paimti iš Anupro Makarsko įpėdinių Libertavos dvarą – apie 200 ha. žemės.( 1882 m. Anupras Makarskas Libertavos dvarą įgijo paveldėjimo keliu – mirus jo tėvams dvarininkams Kornelijui Makarskui ir jo žmonai Marijai Mackevičiūtei-Makarskienei. Jie Libertavos dvarą įsigijo iš dvarininko Fiodro Paškevičiaus).

411) 1926 m. Gaižiūnų k. (Inturkės sen.) įkurta valstybės išlaikoma parapijos pradžios mokykla. Pradžioje mokykla buvo įsikūrusi kaimo ūkininko name. Mokslo metai prasidėdavo spaliui įpusėjus ar dar vėliau. Pirmasis Gaižūnų kaimo pradinės mokyklos mokytojas buvo Jonas Mikšys. 1937–1938 mokslo metus mokykla pradėjo naujose patalpose.

412) 1926 m. gegužės 20 d. įregistruota Alantos savanorių gaisrininkų draugija.

413) 1926 m. rugsėjo 12 d. buvo sušauktas Joniškio parapijos gyventojų visuotinis susirinkimas, kadangi šiam susirinkimui nebuvo gautas leidimas policija susirinkusius turėjo išskirstyti. Susirinkimo rengėjai buvo nubausti piniginėmis baudomis.

414) 1926 m. Degsnėje, Adomaitiškiose ir Zdoniškiuose (Daniškiuose) buvo įsteigtos lenkų mokyklos.

415) 1926–1971 m. Alantoje gyveno žymus mokytojas, tapytojas, muzikas, Vydūno pasekėjas Mykolas Šeduikis (g. 1905 m. sausio 2 d. Degučių k., Zarasų r.).Čia mokiniams dėstė piešimą, braižybą, muziką ir psichologiją, vadovavo orkestrėliui, mokinių chorui. Turėjo pasidaręs 8 smuikus, didžiąją laisvalaikio dalį skyrė tapybai. Iki šių dienų pagarbos mokytojui vardan yra išsaugota sodyba, 30 tapytų paveikslų, senoviniai mokytojų baldai, fortepijonas, smuikai, prieškario laikų indai. Tapybos darbų paroda surengta Molėtų krašto muziejuje (2005 m.). Minint mokytojo M.Šeduikio šimtmetį (2005 m.), prie namo, kuriame Alantoje gyveno, prikalta titulinė lenta, išleista knyga „Alantos šviesuolis mokytojas Mykolas Šeduikis“, šeši atvirukai – paveikslų reprodukcijos, du spalvoti reklaminiai lankstinukai, surengta tapybos darbų paroda Molėtuose, dalį paveikslų restauravo Nacionalinio muziejaus restauratoriai, surengti minėjimai Alantoje ir Vilniuje. Mirė 1971 m. Alantoje.

416) 1926–1927 m. Skudutiškio parapijos bažnyčioje klebonavo Antanas Šabanavičius (1878–1900–1927 m.).Palaidotas Videniškiuose.

417) 1927 m. gegužės 15 d.., Balninkų sen. gimė Kazys Stalnionis, kryždirbys. Aštuoni kryždirbio darbo kryžiai stovi Balninkų seniūnijoje: bažnyčios šventoriuje, buvusioje meistro sodyboje, Geliogalių kaime, senosiose Vargulių, Gruodžių kaimo kapinėse, Vanaginės, Juodpurvių kaimuose, Balninkuose. Palaidotas Balninkuose.

418) 1927 liepos 12 d. Baltadvario k., Videniškių sen. gimė Petras Zajančkauskas, gamtos mokslų daktaras, nusipelnęs gamtos apsaugos darbuotojas. Baigė Molėtų gimnaziją (1946 m.). Dirbo Mokslų akademijos Žemdirbystės, Biologijos institutuose. 1957 m. išrinktas Zoologijos ir parazitologijos instituto direktoriumi. Paskelbė 200 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Yra 3 monografijų autorius ir bendraautorius, 7 išradimų, 2 pateiktų JAV ir kitose Vakarų šalyse bendraautorius. Įkūrė intelektualų klubą, yra jo pirmininkas. T.Ivanausko brolijos vadovas. Yra Lietuvai pagražinti draugijos centro valdybos narys. Mokslinės techninės ekologinės organizacijos krypties organizacijos „Biotechnika“ įkūrėjas, generalinis direktorius (1968 m.), gamtosaugos draugijos Garbės prezidentas.

419) 1927 m. liepos 28 d. Žemės reformos valdyba Garšvėnų dvarą, priklausiusį Laurinavičienei, (Videniškių sen.) pavadino Garšvėnų kaimu.

420) 1927 m. Kaišiadorių vyskupijoje buvo sudaryta Suginčių parapija, kuriai tuomet priklausė apie 90 kaimų ir vienkiemių. 1912 - 1953 m. Suginčiuose kunigavęs Adolfas Bielskis, tapo pirmuoju Suginčių parapijos klebonu.

421) 1927 m. įsteigiama Stirnių parapija. Pirmuoju parapijos kunigu buvo paskirtas kun. K. Bielinis.

422) 1927 m. Molėtuose Giedrys turėjo žyginių arklių stotį.

423) 1927 m. Giedraičiuose pradėjo veikti Giedraičių kovos ir joje žuvusiems paminklui statyti draugija. Draugija turėjo savus įstatus.

424) 1927 m. Giedraičių krašto legenda, mokytoja – kovotoja Malvina Valeikienė, išgarsėjusi savo žygiais kovų su lenkais metu, apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu.

425) 1928 m. sausio 27 d. Gruodiškių k., Joniškio sen. gimė Vaclovas Paketūras, kompozitorius, profesorius (1986 m.) Muzikiniam braižui apibūdinti tiktų „folklorinio romantizmo“ sąvoka. Baigė valstybinę konservatoriją (LMA) E.Balsio kompozicijos klasę (1958 m.). Dirbo Vilniaus septynmetėje vaikų muzikos mokykloje (1953–1958 m.) (dabar Vilniaus B.Dvariono vaikų muzikos mokykla). Dėstė Vilniaus J.Tallat–Kelpšos muzikos mokykloje (1955–1959 m.) (dabar Vilniaus konservatorija), įgijo docento (1973 m.) vardą. Dirbo Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos atsakinguoju sekretoriumi (1966–1971 m.). Suteiktas LTSR nusp. meno veikėjo vardas (1978 m.). Yra publikavęs 16 knygų, 220 muzikos kūrinių, 55 straipsnius. Kūryboje vyrauja klasikinės kūrinių formos bei žanrai: daina, sonata, rondo sonata, variacijos ir pan. Kompozitorius dažniausiai renkasi lietuvių liaudies instrumentus: birbynę, skudučius, kankles, šiems instrumentams rašydamas tradicinę koncertinę muziką. Bendradarbiauja su Muzikos enciklopedija, parašė apie 160 straipsnių, redaguoja kitų autorių straipsnius. Nuo 1998 m. dalyvauja Visuotinės enciklopedijos parengimo darbuose.

426) 1928 m. sausio 28 d. Molėtuose įkurta gaisrininkų draugija. Draugijos vadovas – vaistininkas Karolis Šimelis, valdybos pirmininkas – gydytojas Albertas Jauniškis.

427) 1928 m. dailininko A.Jaroševičiaus rūpesčiu prie Giedraičių vidurinės mokyklos įsteigta dailiųjų medžio darbų klasė.

428) 1928 m. vasario 16 d. mokytojų K.Rukšėno, S. Mockaičio ir pasienio policijos V rajono viršininko V. Tiknio iniciatyva įkurtas Dubingių šaulių būrys.

429) 1928 kovo 25 d. Bimbirių k., Čiulėnų sen. gimė Jonas Bimbiris, Molėtų kultūros centro neįgaliųjų žmonių etnografinio ansamblio „Radastėlė“ (vad. D.Gančierienė) (nuo įsikūrimo 1994 m.) dalyvis, kryždirbys. Su sūnumi Vytu daryti kryžiai pastatyti Čiulėnų, Luokesos, Giedraičių sen.

430) 1928 m. balandžio 9 d. Ančėnų k., Alantos vlsč. gimė Jovitas Jankauskas, inžinierius–mechanikas. 1935 m. pradėjo lankyti Kaniūkų pradžios mokyklą. 1950 m. baigė Molėtų vidurinę mokyklą. Išleido knygas: „Skudutiškio krašto partizanai, jų rėmėjai ir ryšininkai“ (1999 m.), „Atsiminimai“ (1993 m.), „Giedraičių partizanai“(2006 m.), „Skudutiškio parapijiečiai, nukentėję nuo II Pasaulinio karo ir okupacijų“ (2006 m.); „Skudutiškio krašto lankytinos vietos“ (2007 m.). Straipsniai spausdinami knygose: Janinos Šyvokienės „Gyvenimą paaukojęs Tėvynei“ (2006 m.) bei Kęstučio Kasparo Abromavičiaus ir Rūtos Trimonienės „Didžiosios kovos apygardos partizanai“ (2007 m.).

431) 1928 m. Suginčiuose įsteigta pašto agentūra.

432) 1928 m. Molėtų miestelio žydų grupė „Javne“ stengėsi atidaryti Molėtuose trečią žydų mokyklą.

433) 1928 m. Laičių pradžios mokyklą (Alantos sen.) lankė 69 mokiniai. I ir II skyriams dėstė J. Savukynas, III ir IV skyriams P. Meilus. III-iame skyriuje buvo krašto mokslo pamoka. Braižyta Laičių k. ir apylinkių planas.

434) 1928 m. išparceliuotas Skudutiškio II dvaras pavadintas Skardžių k. (Suginčių sen.). Dvaras buvo Leopoldo Bronišaus nuosavybė.

435) 1928 m. Balninkuose atidengtas betoninis paminklas skirtas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti (1918–1928 m.).Sovietmečiu paminklas buvo nugriautas ir užkastas paežerėje. 1988 m. minint Balninkų 650 metines atstatytas restauruotas Nepriklausomybės paminklas, kuriame iškaltas Balninkų herbas ir data.

436) 1928 m. spalio 28 d. Molėtų progimnazijoje įvyko pirmasis šeimyninis vakaras neturtingiems vaikams paremti. Buvo suvaidinta Pšibilovskio komedija „Nesipriešink“.

437) 1928 m. lapkričio 4 d. Inturkėje gimė Henrikas Guobys, gydytojas reumatologas, habilituotas daktaras. Nuo 1953 m., baigęs VU, dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. Paskelbė mokslinių straipsnių, parašė knygą „Reumatinės sąnarių ligos“ (1981 m.).

438) 1928 m. gruodžio 18 d. Tiesiūniškių k., Alantos sen. gimė Adolfas Driukas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas. Utenos tremtinių ir politinių kalinių mišraus choro „Ainiai“ meno vadovas ir dirigentas, Sudeikių kultūros centro vokalinio ansamblio „Sudeikių gija“ vadovas, Lietuvos chorų sąjungos narys, SKAT Utenos rinktinės savanoris rėmėjas. Mokėsi Alantos prad. m-kloje (1936–1942 m.), Panevėžio muzikos m-kloje (1948–1950 m.) – Panevėžio suaugusiųjų vak. m-kloje, 1961–1966 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume. Utenos kultūros namų dainų ir šokių liaudies ansamblio įkūrėjas, meno vad. ir vyr. dirigentas, liaudies instrumentinio orkestro vad. (1957–1967 m.), Utenos ligoninės, r. kooperatyvų s-gos mišrių chorų ir įv. vokalinių ansamblių vad., Utenos mašinų ir traktorių g-klos vyrų choro bei vokalinio ansamblio vad. (1958–1963 m.), Utenos 1-ųjų vaikų namų muzikos mokyt., įv. meno kolektyvų vad. (1962–1967 m.), Utenos elektros tinklų meno kolektyvo ir kitų įv. vokalinių ansamblių vad., Utenos KMK ir ATĮ jungtinio vyrų choro (kartu su A. Psalskiu) vad. (1967–1969 m.), Utenos muzikos m-klos akordeono, smuiko, kanklių ir triūbos klasės mokyt., akordeonų orkestro, pučiamųjų orkestro ir skudučio ansamblio vad. (1967–1991 m.), Utenos trikotažo f-ko mišraus choro, instrumentinės vokalinės muzikos ansamblio „Medžiotojai“ vad., (1969–1971 m.), Utenos kultūros rūmų vyrų choro „Aukštaičiai“ įkūrėjas, meno vad. ir vyriaus. dirigentas (1969–2001 m.), Utenos spec. internatinės m-klos muzikos mokyt. ir įv. vokalinių, kanklių, skudučių ansamblių vad. (1994–1997 m.), Utenos krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Vytauto apygardos 7-osios rinktinės pučiamųjų orkestro įkūrėjas, vad. ir dirigentas (1995–2000 m.). Šiuo metu – Utenos tremtinių ir politinių kalinių mišraus choro vad. ir dirigentas. Dalyvauja visose rajoninėse, resp. Dainų šventėse (pasaulio), koncertuoja įvairiuose Lietuvos vietovėse. Muzikos dainoms kūrėjas. LTSR kultūros žymūnas (1978 m.), LTSR švietimo pirmūnas (1987 m.). Utenos r. Dainų švenčių vyr. dirigentas bei šių švenčių organizacinio k-to narys konsultantas (nuo 1965 m.). Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės Utenoje (2002 m.) meno vadovas, vyriaus. dirigentas, organizacinio k-to narys.

439) 1929 m. Alantos dvarą nupirko S. Sližienė. 1924 m. Alantos dvaras išparceliuotas.

440) Nuo 1929 m. Dubingių bažnyčioje kas ketvirtą sekmadienį pamaldos vyko lietuvių k., nuo 1937 m. – du sekmadieniai lietuvių k., trečią – lenkų.

441) 1929 m. gegužės 7 d. Marijampolėje gimė Benediktas Budrys, poetas, publicistas.1948–1956 m. kalintas Vorkutos lageriuose. 1965 m. baigė Tiumenės pedagoginį institutą. Mokytojavo Moldovoje, Molėtuose. Nuo 1990 m. gyvena Molėtuose. Vytauto Varnagirio slapyvardžiu išleido eilėraščių rinkinius: „Po tundros dangumi“ (1991 m.), „Varnagirė“(1997 m. – Igno Tauckaus slapyvardžiu), „Netekties atmintis“ (1998 m.) , „ Mamutukei“ (1998 m.), „Requiem“ (1999 m.), „Vėlinės“ (2000 m.), „Mėnulio užtemimas“ (2003 m.), „Girelei“ (2005 m.). Parašė trumpų novelių knygą „Kruvinos rankos“(1999 m.), atsiminimų.

442) 1929 m. gegužės 19 d. Molėtuose leista atidaryti kino teatrą „Ozas“.

443) 1929 m. gegužės 28 d. Giedraičių progimnazijos salėje vyko susirinkimas, kuriame 300 žmonių pasmerkė pasikėsinimą į Lietuvos Ministro Pirmininko ir Užsienio Reikalų ministro A. Voldemaro gyvybę.

444) 1929 m. birželio 4 d. Baltadvario k., Videniškių sen. gimė Milda Rinkūnaitė, tautodailininkė. Dalyvauja parodose nuo 1982 m. grafikoje vyrauja įvairūs etnografiniai motyvai, gamtos vaizdai, lietuvių tautai svarbūs įvykiai. Dažnai savo darbuose vaizduoja arklius. Grafikos darbų paroda eksponuota Molėtų krašto muziejuje (2000 m.). Gyvena Kaune.

445) 1929 m. birželio 30 d. įsteigtas Videniškių šaulių būrys.

446) 1929 liepos 19 d. Aukštelkų k., Radviliškio r. gimė Vlada Bailytė-Kvedarienė, pedagogė, poetė, knygų autorė. Baigusi Radviliškio vid. mokyklą, įstojo į Kauno medicinos mokyklą, VPI studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirba mokytoja Nemėžio vid. m-kloje. Daug laiko praleidžia Karališkiuose ( Alantos sen.), kur ūkininkauja Vlados vyras. Aktyvi rajono literatų brolijos narė. Išleido poezijos knygas: „Vestuvinė tėvų nuotrauka“ (1996 m.), „Su tavim“ (1996 m.), „Lemtis“ (1997 m.), „Kryžkelėj“(1999 m.), „Ne mano nuotrauka“ (1999 m.), „Pergalė“ (2000 m.), „Žmogui“ (2002 m.), „Prieš vėjus“ (2005 m.), „Po dviguba bure“ (2006 m.), su sūnumi Marku Kvedaru „Mūsų kelias“ (2008 m.). Eilėraščiai buvo spausdinti 2000, 2001 m. poezijos almanache „Ten, sidabro vingy“, Lietuvos mokytojų ir kultūros darbuotojų kūrybos almanache „Lėkimas virš žemės“ ( 2005 m.).

447) 1929 m. spalio 11 d. Molėtuose gimė Eugenijus Katinas, chirurgas onkologas, habilituotas daktaras, profesorius. Nuo 1957 m. dirbo Onkologijos institute (nuo 1990 m. Onkologijos centras). 1961–1978 m. – mokslinis sekretorius, 1978–1990 m. – chirurgijos, nuo 1990 m. – abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas. Pirmasis Lietuvoje pradėjo praktikuoti fibrogastroskopiją, gastrektomijai ėmė naudoti mechaninio siuvimo aparatą. Mirė 1994 m. balandžio13 d Vilniuje.

448) 1929 m. Keršėniškės k.(vietovardis tarybiniais metais pakeistas į Gališkių), Inturkės sen. gimė Algimantas Umbrasas, aktyvus Vilniaus molėtiškių klubo dalyvis, Lietuvos architektų sąjungos narys, meno kūrėjo statusas suteiktas (1958 m.). Paskutinio tarpukario Lietuvos viršaičio Mykolo Umbraso sūnus. Jo vadovaujama grupė yra sukūrusi ir kelis daugiabučių gyvenamųjų namų projektus, pagal kuriuos buvo pastatyta tokių namų ir įvairiuose Molėtų miesto kvartaluose.. Sukūrė ir padovanojo Molėtų krašto muziejui Molėtų senovinės gyvenvietės, atrodžiusios prieš 1000 m. rekonstrukcijos maketą (2004 m). Apibendrino Inturkės apylinkių vietovardžius – Urkį, Kertuojus, Kirneilį ir kitus, it Antanas Baranauskas sueiliavęs legendas apie jų kilmę, išleidęs nedidelę knygelę „Užburtos pasagos“. Buvo retų, įdomių augalų kolekcionierius, savarankiškai atsiveždamas juos iš Olandijos. Molėtiškiams parodė iniciatyvą, išplėsdamas miesto žaliąsias zonas ir Ąžuolų gatvės pabaigoje pasodindamas ąžuoliukus. Mirė 2006 m. Palaidotas Vilniuje.

449) Čiulėnų sen., Antatiškių k. buvo trys plytinės, pirmoji pastatyta iki 1930 m., priklausiusios Kazlauskams. Plytas degdavo du kartus per metus.

450) 1929 m. Dapkūniškių pradžios mokyklą (Balninkų sen.) lankė 35 mokiniai, buvo I ir II skyriai. Mokyklos vedėjas buvo Garbšys.

451) 1929 m. Aluntos pradžios mokykloje mokytoja pradėjo dirbti Katrė Puodžiuvienė (Tarvydavičiūtė, Tarvydaitė) (g.1904 m. spalio 2 d. Užpaliuose, Utenos r.). Greta mokytojos pareigų, baigė namų ruošos kursus ir mokė mergaites namų ruošos darbų, siuvimo, su mokiniais dalyvavo atmintinų datų minėjimuose, sporto renginiuose. Ištekėjusi už mokyklos vedėjo Jono Puodžiaus, augino du sūnus. 1941 m. birželio 14 d. sovietų okupantų suimta ir išskirta su vyru, ji pati su sūnumis Jonu Ryčiu (6 m.) ir Valensu (3 m.) ištremiama į Altajaus kr., vėliau į Jakutijos Laptevų jūros pakrantę. Užpoliarėje žvejojo, dirbo malkų ruošos darbus, įvairius pagalbinius fizinius darbus. Po 15 metų tremties, grįžusi į Lietuvą negalėjo dirbti mėgstamo mokytojos darbo ir gyventi Aluntoje. Mirė Vilniuje. Palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

452) 1929–1941 m. Mykolas Umbrasas (g.1893 m. Keršėniškės k., Inturkės sen.) išrinktas į Molėtų valsčiaus viršaičius. Šiuo laikotarpiu valsčiuje pradėta žemės reforma, ūkininkai kėlėsi į vienkiemius, kaimuose steigiamos mokyklos. Molėtuose atidaroma progimnazija, pastatomi Šaulių namai (1944 m. sudegė), pradeda veikti pajėgi visą valsčių aptarnaujanti pieninė, ūkininkai buriasi į kooperatyvą, atidaromas bankas. Baigę mokslus, į Molėtus atvažiuoja dirbti jauni žmonės. Sustiprėja visuomeninės organizacijos, aktyvėja valsčiaus kultūrinis gyvenimas. Mirė 1967 m. palaidotas Saltoniškių kapinėse Vilniuje.

453) 1930 m. vasario 1 d. Juozapavos k., Inturkės sen. gimė Vytautas Kaušinis, grafikas plakatistas, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Meno tarybos narys. 1938–1942 m. mokėsi Gališkių pradinėje, 1942–1950 m. Molėtų vidurinėje mokyklose. 1950–1956 m. studijavo VDI ( VDA). Dirbo žurnalo „Tarybinė moteris“ meniniu redaktoriumi (1956–1957 m.). 1961–1981 m. VDI (VDA) vyr. dėstytojas, 1982–1990 m. docentas, nuo 1991 – profesorius. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1956 m.). Dalyvavo daugiau nei 186 parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė 12 autorinių parodų. Nusipelnęs meno veikėjas (1980 m.). Reprodukuoti 229 darbai Lietuvos, TSRS ir kt. šalių leidiniuose, išleisti autorinių parodų katalogai (1979–1980 m.), kūrybos monografija (1981 m.). Daug metų vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos plakatistų sekcijai. Mirė 2009 m. kovo 3 d. Vilniuje.

454) 1930 m. gegužės 29 d. Vėželių vs., Luokesos sen. gimė Kazys Rakauskas, teisininkas. Baigė Sodėnų-Kazimieravos pradžios mokyklą (1940 m.) ir Molėtų gimnazijos 5 klases (1946 m.). Advokato K. Rakausko kontoros Utenoje bei M. Lošio ir K. Rakausko advokatų kontoros advokatas.

455) 1930 m. Molėtų dvaro savininkė Marytė Graužinytė padovanojo „Pavasario“ sąjungos Molėtų kuopai Pavasarininkų kalną. Pavasarininkai tada buvusią plynę apsodino laisvės medeliais, papuošė Gedimino stulpais, „Pavasario“ ženklu, pastatė jubiliejinį kryžių, Vyties, Vytauto ženklus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąjūdžio metais dalis šių ženklų buvo atstatyta, dabar yra likęs tik kryžius.

456) 1930 m. Dubingių apylinkėse dirbo 25 kalviai ir jų mokiniai.

457) 1930 m. Papiškių k. (Balninkų sen.) Kazimieras Žvinys pastatė vėjo malūną. Malūnas buvo pastatytas jo ir kaimo reikmėms. Per dieną malūnas sumaldavo 300 kg. grūdų. Malūnas turėjo 12 sparnų (likę girnos įtaisytos vertikaliai. Yra pjūklas lentoms pjauti).

458) 1930 m. rugpjūčio mėnesį per Molėtų rajoną buvo iškilmingai nešamas Vytauto Didžiojo paveikslas.

459) 1930 m. rugpjūčio 4 d. Molėtuose gimė Vytautas Narušis, dailininkas. Darbai eksponuoti Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje, Turkijoje. Dalyvavo dailininko A. Varno atminimui skirtoje respublikinėje parodoje-konkurse Joniškio mieste. Nuolatinis rajono dailės ir fotografijos premijos parodos dalyvis. Molėtų krašto muziejuje surengė tapybos (1995 m.), fotografijos darbų (2000 m.) personalines parodas. Sukūrė ir padovanojo Molėtų krašto muziejui gydytojos M. Apeikytės portretą. Namuose Molėtuose įkūręs savo tapybos darbų galeriją. Kartu su didele augalų mylėtoja žmona Pranute puoselėja įvairiausių retų augalų sodelį, kurį dailininkas nuolat papildo iš akmens sukurtomis kompozicijomis bei skulptūromis.

460) 1930 m. rugsėjo 7 d. valsčiaus tarybos nutarimu Joniškio miestelio aikštė ties Nepriklausomybės paminklu pavadinta Vytauto Didžiojo aikšte, gatvė ties bažnyčia – Vytauto Didžiojo gatve, o gatvė miestelio viduryje – Vilniaus gatve.

461) 1930–1931 m. Pusnės parapijos klebonu paskiriamas kunigas Konstantinas Kuprys–Kuprevičius (1877–1901–?).

462) 1931 m. sausio 5 d. Antadurių k., Molėtų vals. gimė Kazys Napoleonas Kitkauskas, inžinierius, humanitarinių mokslų daktaras (1993 m.). Mokėsi Utenos gimnazijoje (1942–1947 m.). 1947 m. gruodžio 6 d. suimtas, įkalintas ir išvežtas į Mordoviją. Dirbo statybose, medžio apdirbimo gamyklų cechuose, kasė durpes ir kt. Grįžęs į Lietuvą, baigė Kauno darbo jaunimo vid. m-klą, (1955 m.), KPI statybos fak.(1960 m.), inž. (1960–1966 m.). Mokslinės restauracinės–gamybinės dirbtuvės inž. konstruktorius, 1966–1970 m. grupės vadovas. 1970–1972 m. Paminklų konservavimo instituto grupės vadovas, projekto vyr. architektas (1972–1978 m.), vyr. specialistas (1978–1992 m.), Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ architektūros tyrimų skyriaus vadovas (nuo 1993 m.). Išleido knygas: „Vilniaus katedra“ (1976 m., išversta į rusų, anglų ir vokiečių kalbas), „Vilniaus pilys“ (1989 m.), „Vilniaus archikatedros požemiai“ (1994 m.), žodyno „Architektūros statinių detalės “, (1985–1994 m. spausdinta žurnale „Statyba ir architektūra“), „Vilniaus žemutinės pilies rūmai“ (1988 m., 1989 m., 1990–1993 m., 1994–1995 m.), „Amžino įšalo žemėje“ (1989 m.), tęstinio leidinio „Architektūros paminklai“ (I–IV, X tomų), „Dailės žodyno“ (1999 m.), „Lietuvos architektūros istorijos I t. (1984 m.) „Paminklų sąvado“ I t. (1988 m.), „Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje“ (2001 m.) ir kt. bendraautoris. Suprojektavo Kristijono Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (1970–1988 m.), Vilniaus arkikatedros tyrimų (1968–1986 m.), jos remonto darbų projektavimo ir priežiūros (1970–1982 m.) vadovas, Vilniaus žemutinės pilies kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimų (1987–2001 m.) vadovas, Biržų pilies tilto, VVU knygų saugyklos konstrukcinės dalies, Žemutinės pilies naujojo arsenalo konstrukcinės dalies projektų autorius. 1979 m. kartu su bendraautoriais laimėjo konkursą „Vilniaus pilies aplinkos išplanavimas ir sutvarkymas“. Bendradarbiavo žurnaluose „Kultūros barai“, „Mokslas ir gyvenimas“, laikraščiuose, skaitė pranešimus konferencijose: Prahoje (1989 m.), Turku (1991 m.), Malborke (1995 m.), Travemiundėje (1994 m.) ir kt. 1994–1996 m. VU dėstė Lietuvos architektūros istorijos discipliną. Yra K. Donelaičio draugijos pirmininkas (1992 m.), Tautos atstovybės Lietuvoje pirmininkas (1996 m.), Lietuvos piliečių chartijos tarybos (1991 m.), architektų sąjungos (1970 m.) ir kt. visuomeninių organizacijų narys ar vadovas. Už knygą „Vilniaus pilys“ suteikta Lietuvos kultūros ir meno nacionalinė premija (1990 m.) Apdovanotas Gedimino IV laipsnio (1995 m.), III laipsnio (1999 m.) ordinais, Žygimanto Augusto medaliu (2001 m.).

463) 1931 m. pr. Vyskupas J.Kukta paskyrė Stirnių par. kleboną kunigą Adomą Žemaitį (1888–1908–1935 m.). Klebono rūpesčiu buvo pastatyta laikina koplyčia pamaldoms laikyti, reikalingiausi ūkiniai pastatai, gautas Vyskupo įgaliojimas kapinėms pašventinti, buvo įvesti šv. Jurgio atlaidai. Kunigas palaidotas Stirnių kapinėse.

464) 1931 m. gegužės 15 d. Ažubalių k., Molėtų r. gimė Birutė Šiukštienė-Datenytė, mokytoja, poetė. Nuo 1957 m. metų gyvena Alantoje, dirbo Alantos vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja. Išleido poezijos knygutę „Gyvenimo kelyje“ I dalis (2003), „Gyvenimo kelyje“ 2 dalis (2005).

465) 1931 gegužės 15 d. Molėtuose gimė Sofija Markienė-Šilinskaiė, gydytoja profesorė. Baigė Molėtų gimnaziją (1949 m.). Vilniaus molėtiškių klubo narė.

466) 1931 m. kun. Karolis Bielinis pastatė medinę bažnyčią Bijutiškyje, liepos 26 d. Ją pašventino Giedraičių dekanas A. Meigys.

467) 1931 m. Kamužės k., prie Siesarčio ež., pastatyta užtvanka.

468) 1931 m. Giedraičiuose išgrįstos gatvės ir pakloti šaligatviai. Darbų kaina 9000 lt.

469) 1931 m. rugpjūčio 29 d. Vyskupas J. Kukta vizitavo Stirnių parapiją.. Iš klebono pranešimo sužinome, kad parapijiečių yra 1200, iš jų neeinančių išpažinties apie 2 proc., gyvena 10 sentikių šeimų.

470) 1931 m. liepos 5 d. Joniškyje įsteigtas Lietuvos ūkininkų vienybės draugijos skyrius. Skyriui vadovavo Mažulių k. ūkininkas Vincas Pašūnas.

471) 1931 m. lapkričio 1 d. Giedraičiuose visuotiniame šaulių narių susirinkime nutarta kurti šaulių ugniagesių komandą.

472) 1932 m. įkurtas Inturkės šaulių būrys.

473) 1932 m. sausio 2 d. Žalvarių k., Giedraičių sen. gimė Janina Valkiūnienė-Jokubonytė, chemikė. Baigė Ambraziškių pradinę (1943 m.), Giedraičių vidurinėje mokykloje 10 kl. (1948 m.), Vilniaus S. Nėries gimnaziją (1950 m.), VU chemijos fakultetą, fizinės chemijos specialybę. Mokslinė sritis: oksidacijos redukcijos reakcijų tyrimas. 130 straipsnių, 16 išradimų autorė. 1964 m. apgynė disertaciją. 1969 m. gavo vyr. mokslinio bendradarbio vardą.

474) 1932 m. sausio 24 d. Žeimių k., Inturkės sen. gimė Juozas Katinas, privataus skulptūrų parko įsteigėjas, technikos mokslų kandidatas. Sodyboje pastatytos skulptūros sukurtos autoriaus artimiesiems, skulptūrinės kompozicijos politine ir netgi sekso tema. Mirė 2004 m. vasario 27 d..

475) 1932 m. vasario 16 ir 17 d. Molėtuose P. Martikonio iniciatyva pastatyta M. Petrausko opera „Birutė“. Spektaklyje dalyvavo apie 30 aktorių. Pagrindines partijas atliko brolis ir sesuo Vižiniai.

476) 1932 m. birželio 12 d. Dubingiuose vyko karių kapų šventinimo iškilmės.

477) 1932 m. birželio 29 d. Molėtuose vyko rajoninė sporto šventė.

478) 1932 m. birželio 19 d. Giedraičiuose pašventintas pagal dailininko A. Jaroševičiaus projektą pastatytas paminklas pagerbti žuvusiems 1920 m. rudenį kautynėse su lenkais ties Giedraičiais. Taip pat buvo pašventinta Giedraičių būrio šaulių vėliava.

479) 1932 m. liepos 20 d. Lietuvos kriminalinė policija sulaikė Joniškio vals., Pašulniškių k. (dab. Inturkės sen.) gyventoją Kazį Kerulį šnipinėjusį lenkų naudai. Lietuvoje jis šnipinėjo nuo 1920 m. Vėliau sulaikyta dar 10 asmenų.

480) 1932 m. šaulių sąjungos Giedraičių būrys surengė 7 vakarus su vaidinimais, 9 gegužines.

481) 1932 m. rugsėjo 25 d. Balninkuose vyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio 550 m. jubiliejus.

482) 1932 m. lapkričio 1 d. Molėtuose, prie pirmosios pradžios mokyklos, įvesti žemės ūkio kursai. Pamokos būdavo po pietų.

483) 1932 m. Videniškių pašto agentūroje įtaisyti telefonai.

484) 1932 m. Bebrusų ež. pakrantėje žydai iš kaimiečių išsinuomojo žemės sklypų, pasistatė vasarnamių ir čia vasarodavo. Šią poilsiavietę praminė Kaukaze.

485) 1932 m. Giedraičių valsčiuje, Delvų k. Mečislovo Tanajausko namuose veikė slapta lenkų mokykla. Vaikus mokė Tanajauskienė. Jai 200 Lt. Algą mokėjo „Pochodnia“.

486) 1932 m. Mackonių k. (Inturkės sen.) A. Mackevičiaus namuose buvo pradžios mokykla. Mokykla buvo kelerius metus. Tarpukario metais šiame pastate veikė pieno supirkimo punktas.

487) 1933 m. Balninkuose atidaryta pradžios mokykla.

488) 1933 m. Giedraičiuose kilogramas sviesto kainavo 2,5–3 Lt., kaimiškas sūris – 50–80 cnt. 10 kiaušinių – 0,8–1 Lt., litras pieno – 15–20 cnt., vidutinis arklys – 25–50 Lt.

489) 1933 m. pasienio policijos Dubinių rajono viršininko Talat Kelpšos pastangomis įsteigta pasienio policijos rajono biblioteka, ja naudojosi ir ne policininkai.

490) 1933 m. vasario 4 d. Ažuožerių k. (Inturkės sen.) susirinkę 18 kaimo gyventojų vienbalsiai nutarė duoti 0,5 ha. kaimo žemės mokyklos pastatymui.

491) 1933 m. balandžio 7d. įsteigtas Dubingių šaulių būrio moterų skyrius.

492) 1933 m. Padvarnių k. (Mindūnų sen.) įkurta Stirnių pradžios mokykla. Pirmasis mokytojas Adolfas Šicas.

493) 1933 m. rugsėjo 15 d. Žibėčių k., Suginčių sen. gimė Jonas Matelionis, tautodailininkas, liaudies muzikantas. Rajoninių, zoninių, respublikinių parodų dalyvis (nuo 1998 m.). Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos laureatas už aiškiausiai atspindėtas krašto tradicijas (2006, 2009 m.). Utenos apskrities tautodailininkų parodos „Aukso vainikas“ laureatas (2008 m.). Respublikinės liaudies dailės parodos dalyvis (1998, 2009 m.). „Pupų Dėdės“ draugijos narys. „Grok Jurgeli“, „Aukštaitijos armonika“ konkursų dalyvis ir prizininkas. Šeimų Federacija už taiką Pasaulyje Jono šeimai paskyrusi padėką už ryžtą ir pastangas puoselėti tikros šeimos vertybes bei perdavimą tikros šeimos idealo ateinančioms kartoms. Rašantis savo gyvenimą eilėmis su gyvenimiškos išminties ir satyros priemaišomis. Gyvena Kazlų kaime (Alantos sen.).

494) 1933 m. spalio 22 d. LTS Molėtų skyrius įsipareigojo skyriaus narį Petrulį ištirti miestelio parduotuvių sanitarijos būklę. Keliolikos parduotuvių ir aludžių savininkai buvo nubausti už nešvarą, netvarką.

495) 1933 m. lapkričio 23 d. Joniškio šaulių būrys surengė Lietuvos kariuomenės įkūrimo minėjimą. Padeklamuota eilėraščių, skaityta paskaita apie Vilniaus miesto istoriją, apie jo dabartinę situaciją.

496) 1933 m. gruodžio 8 d. d. Ožtakių k.(dab. Važtakių k.), Telšių r. gimė Steponas Antanavičius, kraštotyrininkas. Nuo 1963 m. dirbo rajoninio laikraščio „Pirmyn“ redakcijoje. 1991 m. įsikūrus Molėtų krašto muziejui, iki mirties darbavosi jame. Jis tyrinėjo daugybę temų: išnykusius kaimus, švietimo praeitį, demarkacinės sienos su Lenkija istoriją, vietovardžius, Armijos krajovos padarinius, senųjų visuomeninių organizacijų: šaulių, skautų, pavasarininkų veiklą. Parašė Inturkės, Dubingių, Joniškio seniūnijų istorijas, surinko daugybę atskirų faktų. Mirė 2004 m. gruodžio 15 d.. Palaidotas Molėtuose. Liko nepabaigta straipsnių knyga „ Molėtų krašte“, kurią pats ir rašė.

497) 1933 m. pabaigoje Joniškio šaulių būriui Joniškio valsčiaus savivaldybė padovanojo namus su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu.

498) 1933 m. Grabuosto ežero Lazerių sala, Inturkės sen. tapo pirmosios hidrobiologinės ekspedicijos baze (vadovas akademikas Pranciškus Šivickis). Šiame ir kituose aplinkiniuose ežeruose bei upeliuose surasta ir apibūdinta 197 rūšys įvairių hidrobiontų. P. Šivickis su studentais išvaikščiojo Ilgio, Bebrusų, Kirneilio, Luokesos, Kamastos ežerų pakrantes, Vilkaraisčių ir Puščios miškus, domėdamasis moliuskais.

499) 1934 m. sausio 2 d. Laičių k. gimė Antanas Kairys, zootechnikas. Mokėsi Alantos progimnazijoje ir Molėtų vidurinėje mokykloje. Baigė Maskvos Timiriazevo ž. ū. akademijos zootechnikos fakultetą (1957 m.). Dirbo Trakų r. Mokėsi stacionarinėje aspirantūroje. Apgynė disertaciją (1963 m.) ž. ū. mokslų daktaro laipsniui įsigyti. 1963 m. pradėjo dirbti Lietuvos gyvulininkystės institute moksliniu bendradarbiu, vėliau – skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. 1984 m. buvo paskirtas, o 1992 metais išrinktas instituto direktoriumi. Už mokslinius darbus ir specialistų rengimą suteiktas žemės ūkio mokslų habilituoto daktaro laipsnis ir profesoriaus vardas. 1990 m. išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos nariu korespondentu. 1992–1996 m. Lietuvos Seimo narys. Svarbiausi darbai: „Kiaulių šėrimas“ (1970 m.); „Pašarų silosavimas ir konservavimas“ (1973 m., su kitais autoriais); „Racionalai kiaulėms“ (1976 m.); „Kombinuotųjų pašarų gamyba ūkiuose“ (1980 m., su kitais autoriais).

500) 1934 m. sausio 28 d. Giedraičiuose vyko šaulių dragūnų lenktynės. Vakare – būrio vakaras, dainavo šaulių choras, buvo suvaidintas spektaklis „Namų židinys“.

501) 1934 m. kovo 18 d. - balandžio 15 d. Giedraičiuose vyko Giedraičių tėvūnijos ideologiniai kursai, kuriuose skaityta 10 paskaitų. Jas skaitė mokytojai.

502) 1934 m. gegužės 10 d. Kaniūkuose gimė Julius Jurevičius, žurnalistas. Baigė Alantos vidurinę mokyklą (1955 m.), VU žurnalistikos studijas (1974 m.). Molėtų rajono laikraščio „Pirmyn“ ir Ukmergės rajono laikraščio „Gimtoji žemė“ žurnalistas. 2004 m. išleido eilėraščių ir prozos knygą „Nuo Kaniūkų aukštumų“ (2004 m.). Gyvena Ukmergėje.

503) 1934 m. birželio 3 d. prezidento A. Smetonos rūpesčiu pastatytas Dubingių tiltas. Tai buvo pirmasis tiltas per ežerą Lietuvoje. Tilto ilgis – 76 metrai, plotis – 6, aukštis – 2,6 metro.

504) 1934 m. birželio 3 d. mokytojų Brajos ir E. Birštonaitės pastangomis įsteigtas jaunalietuvių skyrius Pašekščiuose (Čiulėnų sen.).

505) 1934 m. birželio 10 d. Balninkuose vyko valsčiaus mokinių sporto ir dainų šventė. Dalyvavo per 110 mokinių.

506) 1934 m. birželio 16 d. Kurinių k., Švenčionių r. gimė Tadas Daškevičius, mokytojas, literatas. Dirbo Saldutiškio, Kirdeikių, Vilniaus rajono mokyklose ir kultūros namuose. 1969 m. pradėjo dirbti Inturkės kaimo kultūros namuose meno vadovu, vėliau ir mokytoju. Kaip poetas debiutavo nuo 1954 m. rajoniniuose laikraščiuose. Eilėraščius spausdino mokytojų almanachas „Lėkimas virš žemės“ (2005 m.). Išleido dainų rinkinį su natomis saviveikliniams kolektyvam „Ta girelė Labanoro“ (2006 m.).

507) 1934 m. birželio 18 d. Giedraičių valsčiuje lenkų lėktuvas perskrido administracinę liniją.

508) 1934 m. rugpjūčio 6 d. Žemės reformos valdyba paėmė žemės reformos reikalams iš Juozo Narkevičiaus Paraudinės dvaro dalį (prie Šunakojų kaimo) – 32,78 ha. J. Narkevičiui palikta 150 ha žemės.

509) 1934 m. rugpjūčio pab. Inturkės šaulių būrys surengė senovės lietuvių kūno kultūros propagandos šventę. Grojo dūdų orkestras, buvo žaidžiami tautiniai žaidimai.

510) 1934 m. spalio 5 d. Vangaikiemio k., Prienų r. gimė Konstancija Andraitienė, tautodailininkė. Vašku marginti margučiai eksponuoti rajoninėse, zoninėse, respublikinėje taikomosios liaudies dailės parodoje, skirtoje Pasaulio lietuvių dainų šventėje (1998 m.), regioninėje tautodailės parodoje „Aukso vainikas“ (2007 m.), respublikinėje liaudies dailės parodoje, skirtoje Lietuvos dainų šventei (2007 m.), rajono dailės ir fotografijos premijos parodoje (2003, 2007 m.). Gyvena ir kuria Molėtų m.

511) 1934 m. lapkričio 10 d. Molėtuose valstybės saugumo darbuotojai likvidavo vietos komunistų skyrių.

512) 1934 m. lapkričio 26 d. Molėtuose gimė Vida Julia Bandis, BMI valdybos narė, Almos Adamkienės fondo valdybos, Žinių ekonomikos forumo tarybos, Rotary klubo valdybos narė. 1952–1956 m. studijavo Ilinojaus u–te (JAV), 1975–1977 m. - Ball valst. u-te (JAV), 1986–1989 m. – Merilendo u-te (JAV). 1960–1981 m. – Merilendo u-to (Europos padalinio Vokietijoje administracijos ir finansų dir., 1981–1998 m. – Merilendo u-to (JAV) administracijos ir finansų dir., administracijos viceprezidentė, prorektorė, 1999–2004 m. – užsienio lietuvių rėmimo fondo dir., iki 2008 m. – „Baltic Management Institute“ gen. direktorė.

513) 1934 - 1936 m. pastatyta Arnionių bažnyčia, veikusi iki 1949 m. Nuo 1961 m. joje įkurta mokykla.

514) 1935 m. pastatyta Giedraičių pradžios mokykla.

515) 1935 m. Molėtuose buvo trijų komplektų žydų mokykla.

516) 1935 m. Alantos parapijos klebono Konstantino Šimašiaus (1888-1955) ir bažnyčios tarybos dėka įsteigtoje Alantos parapijos prieglaudoje apgyvendintos pirmosios gyventojos. Prieglaudos idėjai pritarė garsus farmacininkas Gerdvilis, Alantoje dirbęs mokytojas Mykolas Šeduikis, jo bendradarbiai Katrina ir Jonas Puodžiai, šaulių kuopos vadas Petras Bakanauskas, gydytojas Juozas Mažeika, Alantos valsčiaus administracija, parapijos tikintieji. Klebonija jas išlaikė ir globojo. Maistu ir drabužiais padėjo Vastapų, Antaliežių, Paąžuolių, Gruodžių, Girsteitiškio, Gaidamonių ir kitų kaimų ūkininkai.

517) 1935 m. kovo 23 d. Kaune gimė Jonas Rytis Puodžius, gyveno Aluntoje mokytojų šeimoje ( iki 1941 m.), inžinierius, daktaras (1979 m.), docentas (1984 m.), Lietuvos nusipelnęs inžinierius (1949 m.). Su motina ir broliu iš Aluntos ištremtas į Sibirą Altajaus kr., Jakutijos Laptevų jūros pakrantę, po 7 metų tremties pabėgo, 3 mėn. suimtas Maskvoje, grįžo į Kauną, mokėsi vidurinėje mokykloje (1948–1951 m.), Kauno politechnikume (1951–1955 m.), Kauno politechnikos institute (1955–1960 m.). Dirbo Specialiame konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos inžinieriumi, skyriaus vedėju (1960–1979 m.), Kauno politechnikos instituto docentu, skaičiavimo centro direktoriumi (1979–1991 m.), Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriumi, viceministru (1994–1998), Lietuvos mokslo tarybos patarėju (1998). Šiuo metu Lietuvos mokslo tarybos patarėjas. Paskelbė per 40 straipsnių, parengė 5 metodinius leidinius studentams, rengia pranešimus ir straipsnius mokslo organizavimo klausimais.

518) 1935 m. Dubingiuose vyko skautų stovykla. Prie laužų susirinkdavo ir aplinkinių kaimų žmonės. Buvo dainuojamos lietuviškos dainos, skambėjo kombinuoti šūkiai.

519) 1935 m. gegužės 2 d. Naujosios Karalinavos k., Alantos sen. gimė Antanas Pivoras, aktyvus rajono literatų brolijos ir Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos draugijos, „Spindulio“ organizacijos narys. 1960–2002 m. Alantos žemės ūkio mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją, tautos kultūrą ir tradicijas. Vadovavo literatų, fotografų, kino meno, dramos būreliams, leido sienlaikraščius, laikraštį „Alantos akiračiai“, organizavo daug kultūrinių renginių. Už pastangas ir sumanumą suteiktas vyr. mokytojo vardas. Aktyvus visuomeninės veiklos baruose: rinko atsiminimus ir eksponatus apie praeitį, paruošė du albumus apie mokyklos apylinkių istoriją, įkūrė mokyklos istorijos kambarį, rašė į įvairius laikraščius. Suteiktas „Geriausio Rytų Lietuvos prozininko vardas“ (1998 m.). Išleido knygas: „Aukštaičio sakmės“ (1999 m.) vaikams „Vilkas ant dviračio (2001 m.), „Vėjūnė – visų Vėjų karalaitė“ ir „Nakties Karaliaus dovanos“ (2002 m.), „Švyti Alanta nuo tėviškės kalvos“ (2005 m.). Už šią knygą autoriui suteiktas Rytų Lietuvos laureato publicistikos srityje vardas, apdovanotas Kultūros ministerijos garbės raštu. Pagal mistinių ir fantastinių paslapčių apysaką „Vėjūnė“ (2004 m.), Lietuvos Nacionalinis dramos teatras pastatė spektaklį – „Vėjūnė – velnio nuotaka“ (2005 m.). Išleista kompaktinė plokštelė „Vėjūnė – skraidanti raganaitė“. Kūryba spausdinta rajono literatų kūrybos almanachuose. Gyvena Naujasodžio k.

520) 1935 m. birželį iš Suginčių į Vilnių buvo pergabenta Lenkijos valstybės veikėjo J. Pilsudskio motinos Marijos Bilevičiūtės Pilsudskienės ir dviejų jos vaikų palaikai.

521) 1935 m. birželio 30 d. Alantoje vyko visų Alantos vals. pradžios mokyklų šventė. Ta proga vyko pamaldos, vaišės, iškilmingai nešama trispalvė, grojo dūdų orkestras, vyko atskirų mokyklų pasirodymai.

522) 1935 m. spalio 6 d. Vilniaus vadavimo sąjungos komiteto nariai surengė miestelyje viešą rinkliavą Vilniaus vadavimui. Surinkta apie 80 Lt. Spalio 9 d. laikytos pamaldos už Vilniaus laisvę ir kritusius ties Giedraičiais. Vėliau buvo dainuojamos Vilniaus dainos, prie demarkacijos linijos deginami laužai.

523) 1935 m. po kunigo A. Žemaičio mirties Stirnių klebonu paskiriamas kunigas J. Kazlauskas (1906–1933–?) pasiryžęs Stirniuose pastatyti mūro– plytų bažnyčią.

524) 1936 m. sausio 26 d. Balninkuose buvo pašventinta ir įkelta į altorių šv. Jono Bosko statula, gauta iš Italijos – Torino.

525) 1936 m. Giedraičių šaulių būrio moterų skyrius surengė 10 savaičių rankų darbo kursus. Kursus lankė 25 mergaitės, vėliau buvo surengta paroda.

526) 1936 m. rugsėjo mėn. Giedraičiuose įsteigtas ginklų fondo komitetas.

527) 1936 m. Giedraičiuose įsteigtas Vilniaus geležinio fondo komitetas. Komitetas nutarė aktyviau platinti Vilniaus pasus ir ženklelius. Kiekvienam kaimui buvo skirta po įgaliotinį, kuris sudarys gyventojų sąrašą ir kartą per metus įteiks jiems Vilniaus ženklelius. Buvo kreiptasi į tarnautojus, kad jie kiekvienas kas mėnesį skirtų šiam fondui po 10 centų.

528) 1936 m. vasario 16 d. vyko Šaulių sąjungos Molėtų ugniagesių komandos steigiamasis susirinkimas.

529) 1936 m. kovo 18 d. Paąžuoliuose gimė Stasė Budrytė, tekstologė, vertėja. Baigusi VU, dirbo „Vagos“ leidykloje. Redagavo E. Mieželaičio poezijos rinkinius, kūrinių seriją ir Raštus, A. Baltakio, P. Širvio, J. Degutytės, A. Žukausko ir kt. poetų knygas, „Poezijos pavasario“ leidimus, sudarė poezijos antologijų, išvertė S. Maršako, R. Tagorės ir kt. rašytojų kūrinių, įvairių tautų pasakų.

530) 1936 m. balandžio 10 d. Dubingiuose gimė Liongina Giedrytė, mokytoja, kraštotyrininkė. 1945 m. pradėjo lankyti Dubingių pradinę mokyklą. 1953–1957 m. mokėsi Giedraičių vidurinėje mokykloje. Baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą. 1960 m. pradėjo dirbti Dubingių vidurinėje mokykloje. Užrašinėjo žmonių prisiminimus, rinko muziejinę medžiagą. 1990 m. pradėjo vadovauti įkurtam mokyklos muziejui. Surinko medžiagą parapijos istorijai, apie 1944 m. įvykius Dubingiuose. Mirė 1995 m. gruodžio 3 d. Dubingiuose.

531) 1936 m. balandžio 16 d. vyko Giedraičių valsčiaus tarybos posėdis. Taryba įpareigojo paežerių gyventojus įsigyti medines kartis skęstantiems gelbėti, taip pat turgų dienomis turgus leisti iki 15 val.

532) 1936 m. birželio 14 d. Molėtuose vyko Molėtų pavasarininkų rajoninis kongresas.

533) 1936 m. liepos 7 d. Kaniūkuose gimė Stasys Jurevičius. Baigęs Alantos vidurinę mokyklą, studijavo lituanistiką VPI (iki 1960 m.). Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos valstybiniame archyve, enciklopedijų redakcijoje, radijuje ir televizijoje, mokytojavo. Nuo 2001 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Išleido knygas: „Viršum bežadžių šulinių“ (1989 m.), „Kaniūkų kalneliai“ (2000 m.), „Juodasis mano sąsiuvinis“ (2005 m.). Eilėraščiai išspausdinti Molėtų krašto poezijos antologijoje „Iš žemės žalumos“ ( 2007 m.).

534) 1936 m. rugpjūčio 24 d. Giedraičiuose per šv. Baltramiejaus atlaidus buvo surengta tautos diena. Buvo aukojamos šv. Mišios, vyko paradas, raitelių varžybos, vaišės. Buvo pašventintas ir atidarytas naujas, mūrinis Giedraičių pradžios mokyklos pastatas.

535) 1936 m. rugsėjo mėn. Giedraičiuose buvo įsteigtas ginklų fondo komitetas. Nutarta paskirti 1 % pagr. algos mėnesinę auką ir rinkti aukas iš visuomenės.

536) 1936 m. spalio 6 d. Alantoje vyko Utenos apskrities žemės ūkio regioninė paroda, kurioje buvo 952 eksponatai. Parodą aplankė 3000 žmonių.

537) 1937 m. Joniškyje atidaryta pirmoji biblioteka.

538) 1937 m. Likiškių k. (Mindūnų sen.) pastatytas Mindūnų pradžios mokyklos pastatas. 1937 - 1938 m. mokyklą lankė 60 mokinių. 1948 - 1949 m. mokykla padalyta į du komplektus.

539) 1937 m. sausio 24 d. šaulių būrio sporto klubas ant Giedraičių ež. surengė žirgų lenktynes.

540) 1937 m. sausio 31 d. įsteigtas Molėtų šaulių moterų būrys.

541) 1937 m. vasario 15 d. atidaryta pirmoji biblioteka Molėtuose. Dirbo vienas darbuotojas vedėjas Vytautas Buivydas. Bibliotekos patalpos buvo du maži kambarėliai, viename jų buvo skaitykla. Pirmoji biblioteka sudegė per karą, 1944 m. vokiečiams traukiantis iš Molėtų.

542) 1937 m. vasario 21 d. pradžios mokyklos patalpose įvyko steigiamasis Pusnės šaulių būrio susirinkimas. Susirinkime pirmininkavo būrio iniciatorius J. L. Matukonis.

543) 1937 m. vasario 28 d. ant Alaušų ež. vyko arklių lenktynės. Dalyvavo 31 lenktynininkas.

544) 1937 m. gegužės 25 d. Giedraičių pradžios mokykloje vyko valsčiaus pradžios mokyklų mokytojų tarnybinė konferencija, kurioje dalyvavo visi valsčiaus mokyklų mokytojai.

545) 1937 m. gegužės 30 d. Dubingiuose šaulių būrys surengė viešą rinkliavą ginklų fondui. Buvo aplankyti visi Dubingių miestelio gyventojai. Aukas rinko mokytojas Mačiulskas. Surinkta 22 Lt.

546) 1937 m. birželio 27 d. Dubingių šaulių moterų būrys atsiskyrė nuo vyrų būrio. Moterų būriui vadovo mokytoja Ardaravičiūtė.

547) 1937 m. rugpjūčio 22 d. Stirnių šaulių moterų skyriaus vadės Z. Brajienės sudaryta komisija tikrino moterų šaulių darželius. Geriausiai sutvarkytu darželiu pripažintas sesių Marytės ir Onutės Kraujelyčių, kurioms paskirta pirmoji skyriaus premija – medžiaga šališkai uniformai.

548) 1937 m. rugsėjo 23 d. Pusnėje vyko Šaulių būrio priesaikos ir vėliavos šventinimo šventė.

549) 1937 lapkričio 2 d. Perkalių k., Balninkų sen. gimė Algirdas Boleslovas Meilus. Mokėsi Perkalių pradinėje, Libertavos septynmetėje, Alantos ir Balninkų vidurinėse mokyklose. Studijavo VPU fizinį lavinimą ir biologiją (1959–1966 m.), VU ekonomiką (1967–1972 m.), Buivydiškių ž. ū. tech. Agronomiją (1972–1974 m.). Dirbo apskaitininku „Vienybės“ kol., ryšių mazgo techniku Anykščių r. Mokytojavo Užunevėžio, Aulelių (Anykščių r.), Juodiškių (Širvintų r.) pagrindinėse mokyklose. Nuo 1968 m. Molėtų r. laikraščio „Pirmyn“ žurnalistas. „Lietuvos aido“, „Savivaldybės žinių“ žurnalistas. Šiuo metu dirba „Utenio“ žurnalistu. Knygų: „Miške“ (2004 m.), „Molėtų rajonas“ (1984 m.), „Dievui ir Tėvynei“ (2005 m.), „Kai ateina meilė“ (2005 m.) „Šventosios gyvenimas“ (2006 m.) Bobų kaimas“ (2006 m.), „Naujoji Veronika“ (2006 m.), „Striptizas – 99,999 procento“ (2007 m.), „Suplėšytas gyvenimas“ (2007 m.), Atsisveikinimo giesmė“ (2007 m.) „Senbernio meilė“ (2008 m.), „Mano uteniškių albumas“ (2008 m.), „Vestuvės Ežerėnuose“ (2009 m.) autorius. Apdovanotas III laipsnio medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“(2003 m.). Gyvena Molėtuose.

550) 1937 m. lapkričio 10 d. Joniškyje įkurtas „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos skyrius. Skyriui vadovavo teismo antstolis Antanas Pulkas.

551) 1937 m. gruodžio 5 d. Suginčiuose gimė Antanas Juodvalkis, miškininkas, habilituotas daktaras. Baigęs Lietuvos Žemės ūkio akademiją (1960 m.), dirbo Miškų ūkio institute (1960–1988 m.). Miško biologijos ir miškininkystės laboratorijos vedėjas (1973–1988 m.). Nuo 1988 m. dėstė LŽŪU. Miškininkystės ir gamtos apsaugos katedros vedėjas (1988–1993 m.), prorektorius; profesorius (1993 – 2004 m.). Sudarė maksimaliai produktyvių medynų modelius ir parengė naujus ugdymo kirtimų normatyvus. Vadovėlio „Miškininkystė“ (1979 m.), knygos „Etaloniniai medynai ir jų formavimas (1985 m.) bendraautorius. Rašė mokslinius straipsnius apie medynų formavimą, jų struktūrą, rūšių santykių tyrimą, medynų tankumo optimizavimą, pagrindinius kirtimus. Apdovanotas Lietuvos nacionaline mokslo premija (2005 m.).

552) 1937 m. Lietuvos vidaus reikalų ministras leido veikti Lietuvių katalikų vyrų sąjungos Balninkų skyriui. Jo pirmininkas buvo ūkininkas Vladas Aukštuolis. Skyrius turėjo savo vėliavą.

553) 1937 m. Dubingiuose įsteigtas jaunalietuvių skyrius, veikė pavasarininkų skyrius, pradžios mokykloje – jaunųjų ūkininkų būrelis, vadovaujamas mokytojo K. Rukšėno. Mokiniai, jaunieji ūkininkai, augino daržoves. Jas parduodavo. Už tas lėšas pirko vėliavų, pirko ir sodino akacijas – mokėsi ūkininkauti.

554) 1937–1940 m. kun. Jono Kazlausko ir kun. Jono Daugėlos rūpesčiu pastatyta dabartinė Šv. Jono Krikštytojo nukankinimo bažnyčia Stirniuose (Mindūnų sen.).

555) 1938 m. sausio 8 d. Vanaginės k., Balninkų sen. gimė Julius Aukštaitis, miškininkas, kraštotyrininkas. VĮ „Girios balsas“ – suaugusiųjų profesinio mokymo direktorius. Visuomeninės pareigos – Valdovų rūmų atstatymo paramos židinių koordinatorius, Lietuvai pagrąžinti draugijos ir „Vilnijos“ draugijos valdybos narys, kraštotyrininkas. Išleido knygą „Lietuvos nacionaliniai parkai“ (1996 m.), „Prie Piršeno ir Alaušų: Balninkai“ (2008 m.).

556) 1938 m. Dubingiuose ant pilies kalno, pagal inžinieriaus Povilo Jurėno projektą, Ukmergės apskrities savivaldybės ir Turizmo draugijos rūpesčiu, pastatytas vasarnamis.

557) 1938 m. vasario 20 d. Dubingiuose surengtas šaulių moterų būrio vakaras. Vaidinta „Petro Pampalio piršlybos“. Taip pat dainavo choras. Vakaro pelnas - 70 Lt. - skirtas būrio antspaudui įsigyti, štampui, knygoms ir kitiems reikalams.

558) 1938 m. kovo mėn. kun. Stanislovo Čelkaus užsakymu inž. Juozas Matusevičius parengė dabartinės Skudutiškio bažnyčios projektą, kuri pastatyta 1939 m.

559) 1938 m. gegužės 1 d. Dubingiuose buvo minima Motinos diena. Vaikai deklamavo eilėraščius. Šaulių būrio vadė paskaitė pasaką „Motina“. Motinas sveikino V rajono viršininkas. Vakare moterų šaulių būrys surengė vakarą su vaidinimu „Pas motinos kapą“.

560) 1938 m. gegužės 15 d. Molėtų šaulių namų salėje vyko kariuomenės šventė, kurios metu paminėtas ir naujosios konstitucijos įsigaliojimas.

561) 1938 m. rugsėjo 4 d. Joniškyje vyko Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio minėjimas. Šventėje dalyvavo Lietuvos ministras pirmininkas Vladas Mironas. Prie miestelio buvo papuošti vartai, buvo aukojamos pamaldos bažnyčioje, vyko paradas.

562) 1938 m. generolo Žukausko Giedraičių šaulių būrys buvo vienas veikliausių administracinės linijos būrių. Jis turėjo dūdų orkestrą, mišių chorą, ugniagesių komandą, šaulių namų statybos fondą, savišalpos kasą, sporto klubą „Žaibas“ su rateliu, šaudymo, kamuolio žaidimo ir vandens sporto sekcijomis, dramos sekciją, biblioteką.

563) 1939 m. vasario 28 d. Kazliškių k., Giedraičių sen. gimė Viktoras Jakimavičius, mokytojas. Baigęs Giedraičių vidurinę mokyklą (1959 m.), tęsė studijas VU. 1968–1982 m. dirbo Giedraičių vidurinėje mokykloje. 1983–1996 m. Antalieptės (Zarasų rajone) vidurinėje mokykloje, nuo 1996 m. - Paberžės vidurinės mokyklos mokytoju. Išleido vadovėlį „Gimtoji šalis – Lietuva“ (istorijos skaitiniai V klasei) (1994 m.). 2000 m. šis vadovėlis išleistas Brailio raštu. „Lietuvos istorijos užduotys V klasei“ (1996 m.), rusų ir lenkų k. „Istorijos vadovėlis V klasei“ (1997 m.). Parašęs tekstus „Enciklopedija vaikams apie Lietuvą“ (2001 m.). Už istorijos vadovėlių leidimą pelnęs Švietimo ministerijos vadovėlių konkurso paskatinamąją premiją (1990 m.), mokymo priemonių konkurse – II premiją (1994 m.).

564) 1939 m. balandžio mėn. Stirnių bažnyčios klebonas kunigas J. Kazlauskas parapiją ir bažnyčią perdavė kunigui Jonui Daugėlai. (1909–1937–1941 m.). Kunigas baigė statyti neužbaigtą Stirnių mūro bažnyčią, dailiai ją įrengė. 1941 m. birželio 29 d. nušautas. Palaidotas Stirnių kapinėse.

565) 1939 m. balandžio 16 d. Tauragėje gimė Vytautas Bikneris, gydytojas otolaringologas ( Baigęs KMU, 1973 m. su paskyrimu atvyksta dirbti į Molėtų polikliniką). Lietuvos gydytojų homeopatų asociacijos viceprezidentas, žiniuonis. LTS narys (1982 m.). Laisvalaikiu tašo akmenis, drožia skulptūras, augina kaktusus, tapo paveikslus, rašo eiles. Išpuoselėta sodyba gražiausia Utenos apskrityje, o gal ir visoje Lietuvoje. Vytauto medžio ir akmens skulptūra, tapyba eksponuojama ne tik rajoninėse, zoninėse ir respublikinėse parodose, bet ir Vokietijoje, Australijoje, Baltarusijoje, Estijoje. Sukurta monumentalių skulptūrų, koplytstulpių, kryžių yra Lietuvoje, Vokietijoje. Molėtų rajono dailės ir fotografijos premijos laureatas (2000 m., 2006 m.).

566) 1939 m. rugpjūčio 26 d. Alantos miestelio kapinių viduryje parapijos pavasarininkai pastatė aukštą iš lauko akmenų sumūrytą paminklą.

567) 1939 m. Molėtų valsčiuje vyko rinkliava Vilniaus lietuviams remti.

568) 1939 m. surengta pirmoji archeologinė ekspedicija tyrusi Dubingių piliavietės bažnyčios teritoriją.

569) 1939 m. į Molėtų šaulių steigiamą chorą užsirašė 16 šaulių ir 43 ne šauliai. Choro vadovu tapo progimnazijos mokytojas Pranas Martikonis. Balandžio mėnesį įvyko pirmasis šio choro pasirodymas.

570) 1939 m. Verbyliškių k. (Dubingių sen.) veikė lenkiška skaitykla, buvo „Pochodnios“ draugija, kuriai priklausė per 200 narių.

571) 1939 m. Molėtuose buvo 22 telefono abonentai, iš jų – 7 žydai.

572) 1939 m. pastatytas pirmasis dabartinės Molėtų pagrindinės mokyklos pastatas. Jame pirmajame Molėtuose buvo įvestas centrinis šildymas, pastatyti pirmieji Molėtuose radiatoriai.

573) 1939 m. gruodžio 28 d. į Giedraičius buvo atvykęs Vilniaus skrajojamasis teatras „Vaidila“, vadovaujamas J. Nastopkos. Buvo suvaidinta P. Vaičiūno pjesė „Sudrumsta ramybė“.

574) 1939 m. tiesiant Joniškio - Dubingių vieškelį, Jutonių k. miške (Joniškio sen.) išardyta keliolika pilkapių, kurie buvo kelio vietoje. Po sampilais dvejuose pilkapiuose aptikta daug degėsių ir anglių.

575) 1939 m. pašventinta Stirnių par. bažnyčia. Tuo metu jos kunigas buvo Jonas Daugėla, Raudonosios armijos karių nužudytas 1941 m. birželio 25 d.

Molėtų kraštas Lietuvos okupacijų metais

576) 1940 – 1946 m. Alantos dvaro rūmuose veikė Žemesnioji žemės ūkio mokykla. Tai buvo paruošiamoji mokykla žemės ūkio technikumams. Į mokyklą priėmė baigusius 4 skyrius. Mokslas truko 2 metus.

577) 1940 m. kovo 24 d. Stirnių šaulių būrio susirinkime pigaus knygų mėnesio proga kiekvienas šaulys paaukojo po litą knygoms įsigyti.

578) 1940 m. gegužės pab. Girsteitiškyje (Balninkų sen.) H. Eigelio rūpesčiu ir dvarininko Jono Vileišio, Kauno burmistro, tarpininkavimu pradėta mūrinės mokyklos statyba. 1949 m. mokykla reorganizuojama į septynmetę. Pirmuoju jos direktorium buvo Jonas Jatautis. 1961 m. septynmetė mokykla reorganizuojama į aštuonmetę, 1986–1987 m. į devynmetę mokyklą. 2004–2005 m. dėl mažo mokinių skaičiaus mokykla uždaroma.

Lietuva sovietinės okupacijos metais (1940 m. birželio 17 d. - 1941 m. birželio 22 d.)

579) 1940 m. liepos 21 d. į Dubingių piliakalnį su raudonomis vėliavomis susirinko gausus būrys apylinkės valstiečių, darbininkų. Įvyko mitingas, skirtas socializmo pergalei Lietuvoje pažymėti.

580) 1940 m. Petrikiškių k., Balninkų sen. gimė Ona Pusvaškytė, LTS narė (1975 m.), grafikė. Respublikinės parodos (1985 m.), Kultūros ministerijos P. Galaunės vardo premijos laureatė (1995 m.). LLKC organizuojamo „Aukso vainiko“ už vaizduojamosios dailės kūrinius nominantė (2009 m.). Sukūrusi apie šimtą linoraižinių. Didžiausias grafikos ciklas liaudies dainų, kaimo darbų, amatų temomis pavadintas „Rugio kelias iki duonos“. Šiuo metu kuria religine tematika. 39 grafikos darbus padovanojusi gimtajam kraštui (2000 m.), kurie eksponuojami Balninkų stiklo ir Vlado Miškinio paveikslų galerijoje. Gimtinėje vasarojanti kraštietė vadovauja Balninkų bendruomenės grafikos studijai.

581) Iki 1941 m. Molėtuose, toje vietoje, kur dabar yra knygynas, buvo Jeronimo Ivanausko vaistinė, kuri 1948 m. sudegė.

582) 1941 m. sausio 1 d. Mažeikiuose, Suginčių sen. gimė Petras Bražėnas, literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras. Baigė Molėtų vidurinę mokyklą (1958 m.). Nuo 1965 m. mokytojavo Molėtuose. Nuo 1970 m. – LK CK instruktorius. 1976–1990 m. Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius. Nuo 1990 m. dėsto VPU. Nuo 1992 m. – lituanistikos fakulteto dekanas, docentas. Išleido kritikos knygas:„ Ties dešimtmečių riba“ (1974 m.), „ Žmogus ir žodis prozoje (1978 m.), „Romano šiokiadieniai ir šventės“ (1983 m.), monografiją „ Petras Cvirka“ (1998 m.). Spaudoje paskelbta per 200 mokslinių straipsnių, recenzijų, esė. Molėtų krašto muziejuje eksponuojamas senas P. Bražėno patefonas.

583) 1941 m. Joniškio valsčius – Švenčionėlių apskrities dalis.

584) 1941 m. kovo 25 d. Molėtų dvaro pastate atidaryta 25 lovų ligoninė. Po karo ji sudegė. Kol pastatė naują pastatą dvi palatos buvo senojoje ambulatorijoje, o gimdymo skyrius Upės g. 11 nr. 1952 m. Molėtuose vėl atidaryta ligoninė.

585) 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis trėmimas. Visą savaitę iki pat  Vokietijos – SSRS karo pradžios (birželio 22-osios) Lietuvos geležinkelių stotyse buvo formuojami tremtinių ešelonai ir gabenami į SSRS.

586) 1941 m. birželio 24 - 25 d., traukiantis iš Molėtų sovietų armijai, antrasis partkomo sekretorius Vincas Žvinys į Molėtų bažnyčios bokštą užsitempė kulkosvaidį ir ėmė šaudyti, vėliau pabėgo, palikdamas kulkosvaidį bokšte. Kun. M. Lajauskas tuo metu buvo klebonijoje. Rusų kareiviai jį suėmė, mušė, paskui pririšo prie arklio ir tempė 4 km. Ties Antadūrės k. (Čiulėnų sen.) sušaudė.

587) 1941 m. birželio 26 d. į Molėtus įžengė hitlerinė kariuomenė.

Lietuva vokiečių okupacijos metais (nuo 1941 06 28 - 1944 m. liepa)

588) 1941 m. birželio 26 d. Paąžuolių k. (Mindūnų sen.) sovietų kariai nužudė Stirnių kleboną J. Daugėlą.

589) 1941 m. pirmą savaitę po hitlerinės kariuomenės įžengimo į Molėtus buvo suimti ir nužudyti 60 žydų jaunuolių.

590) 1941 m. birželio 27 d. netoli Pusnės k. rusų kareiviai suėmė ir sušaudė tris kaimo vyrus: kun. Valentiną Balčių, jo brolį Joną Balčių ir Karolį Švelniką. Toje sušaudymo vietoje buvo pastatytas paminklas, po karo jis buvo sugriautas ir užkastas 1989 m. atstatytas.

591) 1941 m. birželio 28 d. Joniškyje įvyko susišaudymas tarp besitraukiančių Raudonosios armijos ir Lietuvos karių. Žuvo keliolika ir rusų, ir lietuvių karių. Susišaudymo metu sudegė Joniškio klebonija.

592) 1941 m. pirmaisiais vokiečių okupacijos mėnesiais Joniškio pakraščiuose buvo sušaudyta 180 žydų.

593) 1941 m. rugpjūčio 26 d. buvo surinkti Molėtuose likę žydai (apie 2000) ir uždaryti sinagogoje, kur buvo išlaikyti tris paras be maisto ir vandens. Rugpjūčio 29 d. jie buvo nuvaryti į miestelio pakraštį ir ten nužudyti.

594) 1941 m. vasarą Rašos dvare buvo sušaudyti Inturkės žydai.

595) 1941 m. Molėtų bažnyčios klebonu ir dekanu paskiriamas kunigas Juozapas Kraujalis (1881–1904–1943 m.). Neatlaikęs žiaurios vokiečių okupacijos atmosferos, mirė 1943 m. liepos 17 d.. Palaidotas Molėtuose, šalia kunigo M. Lajausko.

596) 1941 m. prie Skudutiškio įvyko ginkluotas susibūrimas tarp bėgančių raudonarmiečių ir lietuvių.

597) 1941 m. rugsėjo 2 d. surašytas sušaudytų Joniškio žydų turtas. 27 Joniškio miestelio namai buvo žydų nuosavybė. Didžiausias 9 kambarių namas priklausė Gordonui.

598) 1941–1944 m. Giedraičiuose veikė vaikų darželis. Darželio vedėja – Marija Mališauskienė. Darželis turėjo 30 vietų. 1942 m. jį lankė 17 vaikų.

599) 1941–1948 m. Inturkėje kunigavo kardinolas Vincentas Sladkevičius.

600) 1941–1942 m. Inturkėje kunigavo Liutkus. Parapijiečiai prisimena, kaip labai patriotišką lietuvį kunigą. Griežtai draudė kalbėti lenkų kalba.

601) 1942 m. sausio 6 d. Žvirbliškių k., Inturkės sen. gimė Juozas Kazlauskas, fotografas, kino operatorius, režisierius. Gyveno tremtyje Irkutsko srityje (1949–1957 m.). Baigė Maskvos Kinematografijos institutą (1972 m.). Lietuvos kino mėgėjų draugijos (1969–1975 m.), Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų operatorius, režisierius (1975–1987 m.). Nufilmavo režisierių S. Beržinio, A. Dausos, L. Pangonytės, R. Verbos ir kitų režisierių filmus. Sukūrė dokumentinių filmų „Dulkės saulėje“ (1977 m.), „Lobių ieškotojai“ (1980 m.), reportažinių fotografijų. Sukūrė fotografijų serijas: „Tremtis“ (1987–1992 m.), „Lietuva nuo Sąjūdžio iki šių laikų“ (1987–2000 m.), „Prie Karos ir Laptevų jūrų“ (1978–1992 m.), „Viljamo Barenco karavelės pėdsakais“ (1978–1988 m.), „Žuvusių poliarinių ekspedicijų pėdsakais“ (1975–1992 m.), „Čečėnija“ (1993–1994 m.), „Černobylis“ (1997 m.). Surengė individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje: Miunchene (1989 m.), Paryžiuje ir Meksike (1991 m.), Berlyne (1995 m.). Išleido knygas: „Šiaurės kelias (1987 m.), „Teesie...“ (1990 m.), „Tarp Nemuno vingių Birštonas“ (1996 m.), „Černobylis vakar ir šiandien“ (2008 m.). Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) narys (nuo 1994 m.). Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.). Mirė 2002 m. vasario 20 d.

602) 1942 m. vasario 9 d. Vorėnų k., Suginčių sen. gimė Juozas Saplinskas, geografas, Baigęs Suginčių vidurinę mokyklą (1961 m.), įstojo į VPI gamtos – geografijos fakultetą, jį baigė (1966 m.). Buvo paskirtas dirbti į LMA, tais pačiais metais pradėjo dirbti VU. Šiuo metu dirba VU Kūno kultūros centro vedėju. Apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją (1972 m.), o 1995 m. – biologijos mokslų daktaro disertaciją. 1988 m. suteiktas profesoriaus vardas. Išspausdino per 100 mokslinių darbų, iš jų nemažai tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose. Išleido monografiją, dalyvavo tarptautiniuose mokslo kongresuose ir konferencijose. Stažavosi Danijos Olborgo ir Kopenhagos miestų universitetuose (1980–1982 m.). VU tarybos narys, dalyvauja akademinės komisijos pertvarkant mokymo programas darbe. Parengė tris mokslų daktarus. Mokslų tarybų, teikiančių mokslinius laipsnius, narys.

603) 1942 m. kovo 16 d. Juočių k., Mindūnų sen. gimė Rimantas Tarvydas, Nacionalinio Operos ir baleto teatro simfoninio orkestro artistas. Baigė Mindūnų aštuonmetę mokyklą (1956 m.).

604) 1942 m. balandžio 15 d. Smėlinkos k., Giedraičių sen. gimė Vanda Giedrytė, tautodailininkė, poetė, Molėtų krašto garbės pilietė (2001 m.), LTS narė ( 1988 m.), Pauliaus Galaunės premijos laureatė ( 1993 m.) Telefonu teikė pagalbą vėžiu sergantiems žmonėms. Baigė Giedraičių vidurinę ir KPI Vilniaus filialą (1967 m.).Per kelias dešimtis kūrybos metų išmargino daugiau kaip 2000 margučių, kurių didžioji dalis pateko į Lietuvos bei užsienio muziejus. Būdingas savitas ornamentų komponavimas, subtilios spalvos, kruopštus atlikimas. Kuria karpinius, aliejinius paveikslus, akvareles. Vyrauja tėviškės peizažo, vaikystės, saulės, žemės, gėlių motyvai. Rengia personalines parodas Lietuvoje, dalyvavo 32 grupinėse tautodailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. (Pavijoje 1989 m., Leipcige 1991 m., Helsinkyje 1995 m., Paryžiuje ir Londone 1996 m.). Savo kūrybą yra padovanojusi Vilniaus dailės, Kauno M. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“, Utenos kraštotyros, Molėtų krašto, Giedraičių vidurinės mokyklos ir net Stokholmo, Londono, Ontario, Melburno, Pavijos muziejams. Yra išleidusi poezijos knygeles: „Margas margas tas pasaulis“(1992 m.), „Vainikas meilės ir kančios“(2000 m.), „ Odė Giedraičių žemei“(2000 m.), „Laiškai be atsako“(2003 m.), „Lopšinė motinoms“(2004 m.), „Gerumo spindulių pavėsy“( 2005 m.), apysaką „ Mano vardas Sūnus“ ( 2008 m.). Kompozitoriai B. Gorbulskis, M. Novikas, L. Telksnys yra sukūrę dainų poetės žodžiais. Lietuvos Nacionalinis muziejus atskiru leidiniu išleido Vandos Giedrytės „ Margučiai. Karpiniai. Tapyba“ ( 2007 m.).

605) 1942 gegužės 17 d. Alantoje gimė Vitalija Lazauskaitė-Miškinienė, dailininkė tekstilininkė. Darbai eksponuoti respublikinėse, sąjunginėse, socialistinėse šalyse, Prancūzijoje, Švedijoje taikomosios dekoratyvinės dailės parodose. Darbus yra pirkę respublikos rajonų kultūros namai, bibliotekos, ūkiai. Gobelenas „ Ganykloje“ respublikinėje taikomosios dekoratyvinės dailės parodoje (1976 m.) įvertintas kaip „ įdomus netikėta kompozicija, poetiškai brandus kūrinys“. Aštuonis metus dirbo vyr. moksline bendradarbe Liaudies buities muziejuje, kuriam išaudė dekoratyvinį kilimą „Vestuvės“, sukūrė ne vieną mini kilimą, kostiumų projektus karčiamos interjerui „ Šinkorka“ (1974 m.), padarė 14 tautinių kostiumų eskizus, pagal kuriuos pasiūti kostiumai Kirovo kolūkio pagyvenusių žmonių kolektyvui (1975 m.) dalyvauti respublikinėje Dainų šventėje Vilniuje. Dailininkės austu kostiumu Rygoje koncertavo liaudies dainų atlikėja V. Povilionienė.

606) 1942 m. rugpjūčio 1 d. Gruobliuose, Želvos sen., Ukmergės r. gimė Mindaugas Černiauskas, fotomenininkas. 1948 m. su tėvais ištremtas į Igarką. Baigė kino mechanikų kursus (1965 m.), Maskvos liaudies meno universiteto neakivaizdinį Fotografijos skyrių (1973 m.). Su broliu Algimantu fotografuoja dažniausiai peizažus , pagyvenusius kaimo žmones. Nuotraukos spausdinamos Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Išgarsėjo su broliu Algimantu fotografijų ciklu „Kaimo žmonės“. Kartu su broliu dalyvauja šalies ir tarptautinėse parodose. Nuotraukos pateikiamos su autorių brolių Černiauskų vardu. 2008 m. išleistas albumas, talpinantis dalį nuotraukų iš ciklų „Kaimo žmonės“, „Autolavkė“ (1978 m.), „Skotovozas“ (1977–1985 m.), „Kryžiaus statymas“ (1988 m.). Yra ilgametis rajono Tautodailininkų darbų parodos vertinimo komisijos narys. Renka kraštotyrinę medžiagą apie Molėtų krašto kryžius. Yra sukūręs ir pastatęs skulptūrinę kryžių kompoziciją Giedraičiuose 2001 m., kryžių žuvusiems 1863 m. sukilimo dalyviams Kupriškėse. Nuotraukos spausdinamos knygose: „Musteika“(1997 m.), „Margionys“ (1998 m.), „Mardasavas“ (1999 m.), „Lietuvos fotografija“ (2002 m.) Molėtų krašto kalviškoji kryždirbystė XIX a. pab.–XX a. pab.“ (2005 m.) ir daugelyje kitų. Abiems su broliu Algimantu Černiausku suteiktas Molėtų Garbės piliečio vardas (2002 m.), Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografo menininko Garbės vardas (2004 m.).

607) 1942 m. gruodžio 1 d. Šakių k., Kuktiškių vals. gimė Algirdas Šakalys, inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (1996 m.), tarptautinės klasės sporto meistras, buvęs sąjungos rinktinės narys (1975–1978 m.), vėliau – Lietuvos sportinio ėjimo rinktinės treneris. Iki šiol jam priklauso 70 km. ėjimo Lietuvos rekordas. Du kartus patvirtintas Druskininkų vicemeru (1990 ir 1993 m.). Nuo 1990 m pakviestas dirbti į Susisiekimo ministeriją .Susisiekimo ministerijos viceministras. Baigė Suginčių vidurinę mokyklą (1960 m.). Kauno politechnikos instituto filialą Vilniuje (1969 m.). Mokėsi VU Pramonės ekonomikos fakulteto aspirantūroje.(1971–1974 m.). Paskirtas Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (1995 m.) ir Pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacijos nariu (1997 m.). Dirba VGTU Transporto mokslo direktoriaus pavaduotoju, Transporto vadybos katedroje docentu. 2001–2002 m. Lietuvos Prezidento V. Adamkaus konsultantas transporto politikos klausimais (visuomeniniais pagrindais). Nuo 2003 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro konsultantas transporto politikos klausimais (visuomeniniais pagrindais). Daugiau nei 30 straipsnių transporto politikos, transporto infrastruktūros strategijos bei transportavimo procesų modeliavimo klausimais, publikuotų Lietuvoje ir užsienyje, autorius. Dabartiniu metu kartu su užsienio partneriais dalyvauja Europos Komisijos užsakymu rengiant Framework 5 programos studijas (RAILSER, INTERMODA, NAS-ITIP), kuriose nagrinėjamos Europos Sąjungos senbuvių šalių narių ir naujųjų narių transporto sistemos sąveikos problemos. Apdovanotas Lenkijos valstybės nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.), Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos Respublikos pakvietimo NATO proga.

608) 1942 m. Inturkėje buvo įkurta žvejų artelė. Jos pirmininkas A. Giedraitis.

609) 1943 sausio 4 d. Molėtuose gimė poetas Remigijus Gražys. 1961 m. baigė Molėtų vidurinę mokyklą. Studijavo VU Istorijos-filologijos fakultete. Pirmieji eilėraščiai spausdinti rajoninėje spaudoje ir „Moksleivyje“. Nuo 1960 m. dirbo „Šluotos“ redakcijoje. 1967–2002 m. rajoninio laikraščio „Pirmyn“ (dabar „Vilnis“) redakcijoje. Išleido knygas: „Pievos – žalios planetos“ (1967 m), „Per geltonas kalvas“ (1973 m.), „Labas rytas, tėviškėle“ (1984), „Šviesaus liūdesio blyksniai“ (2007 m). Su kitų autorių eilėraščiai spausdinami knygose: „Nupinsiu Lietuvai vainiką“ T.1 (2004 m.), „Ant tavo rankų supasi gerumas“ (2005 m.), „Sugrįžta angelas“ (2007 m.), „Šviesaus liūdesio blyksniai“ (2007 m.), „Poezijos pavasario“ rinkiniuose, Molėtų rajono literatų almanachuose „Akimirkos“ (1999 m.), „Kūrybos akimirkos“ (2007 m.), „Iš žemės žalumos“ (2007 m.). Aktyviai dalyvavo rajono literatūriniame gyvenime. 1996 m. už eilėraščius vaikams poetui paskirta pirmoji vieta ir įteikta Kazio Umbraso literatūrinė premija. 1997 m. R. Gražiui įteikta premija už poeziją skirtą lietuviškai knygai, mokyklai ir Molėtams.

610) 1943 m. vasario 21 d. Giedraičių valsčiuje siautėjo 12 ginkluotų lenkų banditų, atvykusių iš Paberžės valsčiaus.

611) 1943 m. balandžio 1 d. Luokesų k., Luokesos sen. gimė Mindaugas Mozūra, technikos mokslų daktaras. Baigė Molėtų vidurinę mokyklą (1961 m.). Užima VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekano pareigas.

612) 1943 m. gegužės 20 d. Laičiuose gimė Vytautas Vilimas Skripka, poetas, kritikas. Mokėsi Alantos vidurinėje mokykloje. Baigė Vilniaus miškų technikumą (1962 m.). Dirbo miškininku, studijavo žurnalistiką, dirbo „Literatūroje ir mene“. Spaudoje pirmieji eilėraščiai pasirodė 1960 m. LRS narys (nuo 1976 m.). Parašė ir išleido eilėraščių knygas: „Dangiškos eglės“ (1969 m.), „Jūros klėtys“ (1972 m.), „Medžio mokyklėlė“ (1972 m.), „Saulės obuolys“ (1975 m.), „Balandžio rytas“ (1977 m.), „Kantrybės medis“ (1977 m.), „Giedras mano rūpestėlis“ (1980 m.), „Žinia“ (1981 m.), „Pavasario skudutis“ (1982 m.), „Tėviškės langas“ (1984 m.), „Perveža“ (1985 m.), „Žuvusių žvaigždės“ ( 1985 m.), „Tėvų namai“ (1988 m.), „Lenktas marių mėnulis“ (1988 m.), „Koplytėlė šiaurėje“ (1990 m.), „Nakties viduramžiai“ (1996 m.), „Vigilijos“ (1997 m.), „Rytas su senstančiu imperatoriumi“ (1998 m.), „Vienas“ (2002 m.), „Užmigo žemė“ (2002 m.), „Ramu kaip prieš mirtį“ (2005 m.), „Mažoji rinktinė“ (2007 m.), „Birželio sodai“ (2008 m.). Apdovanotas P.Širvio literatūrine premija už eilėraščių knygą „Vigilijos“ (1997 m.), 2008 m. Antano Miškinio premijos laureato vardas suteiktas už eilėraščių knygą „Mažoji rinktinė“ (2008 m.).

613) 1943 m. birželio 1 d. Mažeikių k., Suginčių sen. gimė Algis Bražėnas, inžinierius, mechanikas. KTU Panevėžio filialo Mechanikos technologijų katedros profesorius, šios katedros vedėjas. 1977 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, o 1995 m. habilituoto daktaro disertaciją. Sukūrė originalią aparatūrą mažacikliam nuovargiui ir vietinėms deformacijoms matuoti, keletą kompiuterinių programų mechaniškai nevienalyčių suvirintųjų sujungimų įtempimui ir deformacijoms apskaičiuoti. Parašė šias mokymo priemones: „ESM naudojimas drioveliniams įrankiams projektuoti“ (1978 m.); „Fasoninių įrankių projektavimas“ (1995 m.); „Tamprumo ir plastiškumo teorijų pagrindai“ (2003 m.). Daugelio kitų knygų bendraautorius.

614) 1943 m. liepos mėn. pab. į Molėtus atvyko kunigas Jonas Dzekunskas (1903–1931–1976 m.). Vokiečiai atsitraukdami 1944 m iš Molėtų, sudegino visus klebonijos trobesius ir susprogdino bažnyčios bokštus. Buvo sunaikintas bažnyčios stogas, langai ir vargonai. Sveika liko tik senoji klebonija., todėl joje buvo laikomos pamaldos. Nežiūrėdamas sunkių gyvenimo sąlygų, kunigas ėmėsi skubiausių ir būtiniausių darbų. 1948 m. miestelyje kilus gaisrui, ugnis pasiekusi bažnyčią, sudegino jos šiaudinį stogą. Prieš žiemą stogas buvo apdengtas lentomis. 1953 m. bažnyčios stogas dengiamas trečią kartą. Šį kartą skarda. 1954 m. molėtiškiai kleboną išlydėjo į Žiežmarius.

615) 1943 m. rugsėjo 28 d. Kijėlių k., Luokesos sen. gimė Steponas Gečys, doc. (1980 m.), dr. (1976 m.) habil. dr. (1995 m.) (technologijos m.), KTU Elektros sistemų katedros profesorius (1996 m.). Elektros ir valdymo inžinierijos fakulteto tarybos, Elektros inžinierijos krypties studijų programų komiteto pirmininko pavaduotojas, mokslinės grupės „Elektromechaniniai keitikliai“ vadovas, Elektros ir elektronikos inžinierijos mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys, žurnalo „Elektronika ir elektrotechnika“ redakcinės kolegijos atsakingasis sekretorius, VMSF ekspertas. Baigė Molėtų vid. m-klą (1961 m.), KPI (1970 m.), KPI aspirantūrą (1974 m.). KPI (KTU) Elektros mašinų k-dros vyr. mokslo darb. (1974–1976 m.), asist. (1976–1977 m.), vyr. mokslo darb. (1977–1979 m.), docentas – (1980–1987 m.), ved. (1987–1996 m.), nuo 1996 m. Elektros sistemų k-dros profesorius. Stažavosi Helsinkio technologijos u-te (Suomija, 1982–1983 m.). 3 išradimų, 12 knygų, per 120 spausdintų mokslo darbų aut. ir bendraut. Apdovanotas Lietuvos resp. mokslinės techninės d-jos 1 laipsnio premija už geriausią 1986 m. išradimą – geofizinį elektros variklį (konkursas „Eurika“).

616) 1943 m. Giedraičių pradžios mokykloje buvo 171 mokinys: 78 mergaitės ir 73 berniukai. Dėl avalynės ir šiltų drabužių stygiaus mokyklos nelankė 45 mokiniai.

617) 1943 m. Dubingių pradžios mokykla turėjo Murališkių komplektą ir tris sklypelius Dubingiuose, Murališkiuose, Degsnėje. Dirbo penki mokytojai: trys vyrai ir dvi moterys. Mokyklą lankė 112 mokinių: 58 berniukai ir 54 mergaitės.

618) 1943 m. Balninkų pradžios mokykloje buvo 159 mokiniai: 84 berniukai ir 75 mergaitės. Mokykloje dirbo 4 mokytojai: du vyrai ir dvi moterys. Mokykla komplektų neturėjo. Dėl apsirengimo ir apavo stokos mokyklos nelankė 54 apylinkėje gyvenę vaikai.

619) 1944 m. vasario 21 d. nuo Pabradės pro Joniškį pražygiavo apie 60 rusų banditų.

620) 1944 m. kovo 1 d. Meironių k. (dab. Dubingių sen. teritorijoje) lenkų ginkluotas būrys sušaudė 24 Kosto Kalinausko būrio partizanus. Sumušė Murališkių k. mokytoją Rožę Paškevičiūtę, seseris Samatovičiūtes ir Giedrytes.

621) 1944 m. kovo 1 d. Dubingius puolė Armijos krajovos būrys, siekdamas sunaikinti lietuvių savisaugos būrį, apsistojusį vasarnamyje ant pilies kalno. Vasarnamis buvo padegtas. Žuvo 10 lenkų ir 2 lietuvių kariai, 4 sužeisti.

622) 1944 m. vasarą vokiečiai sudegino Šereikiškio dvaro sodybą.

623) 1944 m. birželio 20 d. Glitiškių dvare susirėmė lietuvių ir lenkų nacionalistų būriai. Lenkams pasitraukus lietuviai sušaudė 38 žmones. Po trijų dienų lenkai keršindami lietuviams Alkūnų k. išžudė 16 žmonių.

624) 1944 m. Radvoniškio k. (Suginčių sen.) Alfonso ir Zosės Bražėnų klojime vokiečiai buvo įrengę sužeistų karių perrišimo ir slaugos punktą.

625) 1944 m. birželio 10 d. Ažubalių k., Luokesos sen. gimė Rimantas Mozūra, kryždirbys. Sukurti kryžiai pastatyti Molėtuose, Ažubalių k., (Luokesos sen.), Kryžių kalne netoli Šiaulių. Gyvena Ažubalių k., Luokesos sen.

626) 1944 m. birželio 23 d. Dubingius užpuolė Armija Krajova, jų tikslas buvo išžudyti lietuvius, nužudyta daug lietuvių šeimų. Nekliudė tik tų lietuvių savanorių, kurie buvo vedę lenkes.

Lietuva sovietų okupacijos metais

627) 1944 m. vasarą, traukdamiesi į vakarus vokiečiai susprogdino medinį tiltą per Virintos upę prie Paąžuolių Švč. Marijos Snieginės koplyčios, pastatytą susisiekimo patogumui, nes visas Paąžuolių kaimas buvo vienoje upės pusėje, o koplyčia – kitoje: prie Laičių ir Šunakojų kaimų.

628) 1944 m. spalio 15 d. atidaroma Giedraičių gimnazija. 1948 m. gimnazija vėl reformuojama į progimnaziją, 1949 m. sujungus progimnaziją su pradine mokykla, mokykla pavadinama septynmete.

629) 1944 m. gruodžio 5 d. Alnės k. (Čiulėnų sen.) Sovietų kareiviai ieškodami partizanų tardė 7 kaimo vyrus, 5 iš jų nužudė.

630) 1944 m. gruodžio 17 d. Lauryniškių vs., Dubingių sen. rusų kariai nužudė 13 vyrų ėjusių į lenų kariuomenę.

631) 1944 m. gruodžio 24 d. raudonarmiečiai ant Kertuojų ež. sušaudė 3 Vižinių k. vyrus.

632) 1944 m. Molėtus niokojo gaisras.

633) 1944 m. per karo veiksmus buvo sužalotas Stirnių bažnyčios vienas kampas, stogas, apardytas bokštas.

634) 1945 m. sausio 29 d. Ančėnų k., Alantos sen. gimė Pranas Jankauskas, karininkas, pulkininkas (1994 m.), technikos mokslų daktaras (1982 m.). Baigė Alantos vidurinę mokyklą (1962 m.), Daugpilio aviacijos radiotechnikos priešlėktuvinės gynybos mokyklą (1965 m.), V. Kuibyčevo inžinierinę akademiją Maskvoje (1976 m.). Karelijoje ir Archangelske tarnavo aviacijos specialistu priešlėktuviniuose daliniuose (1966–1972 m.). Kaliningrado aukšt. inžinierinės m-klos moksl. Bendradarbis (1976–1978 m.), vyr. dėstytojas (1982–1992 m.). Elektromechanikos ir automatikos katedros vedėjas. Nuo 1985 m. docentas. Nuo 1993 m. – kovos technikos katedros vedėjas, nuo 1994 m. viršininko pav. studijoms, nuo 1995 m. prorektorius studijoms, nuo 1999 m. - akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui, nuo 2000 m. – mokslui ir studijoms. Mokslinių tyrinėjimų sritis – magnetinė hidrodinamika, magnetinių laukų modeliavimas. 70 mokslo darbų, vadovėlių, mokymo priemonių 37 išradimų autorius. Apdovanotas Tečiojo laipsnio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vado ženklais „Už nuopelnus krašto apsaugai“.

635) 1945 m. vasario mėn. Mindūnų k. broliai Petras ir Alfonsas Kučinskai tėvų sodyboje, šalia, šulinio išsikasė slėptuvę. Tą patį mėnesį juos kažkas išdavė. Saugumo darbuotojai brolius sušaudė prie to paties šulinio.

636) 1945 m. kovo 6 d. Užuprūdžių k., Alantos sen. gimė Ramutė Žiagūnienė, LTS narė (1989 m.), meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. Darbai eksponuojami rajoninėse, regioninėse, respublikinėse parodose. Priklauso Vilniaus zonos siuvinėtojų būreliui. Respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos (1999 m., 2007 m., 2008 m.) dalyvė. Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų stovyklų (2004–2006 m.), vykusių Naujasodyje mokytoja. Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos (1999–2009 m.) dalyvė ir nominantė (2005 m., 2008 m.).

637) 1945 m. gegužės 20 d. per Sekmines Suginčių ir Padvarnių partizanai užėmė Suginčius.

638) 1946 m. sausio 1 d. Antaliežių k., Alantos sen. gimė Nijolė Elvyra Satkūnaitė, kaimo kultūros šviesulys, etnografinio ansamblio „Seklyčia“ įkūrėja ir vadovė, muziejaus įkūrėja, aukštaičių tautosakos rinkėja, viena iš kaimo bendruomenės įkūrimo iniciatorių. Už labai gerus profesinio darbo rezultatus suteiktas Metų bibliotekininko vardas (1996 m.). Jos pavardė įrašyta į Lietuvos bibliotekininkų draugijos Garbės knygą. Ji sumaniai ūkininkavo, ne kartą išrinkta gražiausios sodybos, esančios Antaliežių kaime, šeimininke. Dalyvaudavo rankdarbių parodose. Skirstė labdarą socialiai remtiniems, lankydavo juos, globodavo senukus. Nužudyta 2006 m. liepos 13 d. darbo vietoje. Palaidota Alantos kapinėse.

639) 1946 sausio 1 d. Pagojo k., Raseinių r. gimė Jonas Danauskas, fotomenininkas ( fotomenininkų sąjungos narys (1982 m.). Aktyvus knygų leidyboje: iliustravo dešimtis knygų ir kitų leidinių apie įvairius Lietuvos regionus. Išleisti fotoalbumai „Žemaitijos peizažai“ (2003 m.), „Aukštaitijos peizažai“ (2001 m.), „Ignalinos krašte“ (2003 m.) ir kiti. Organizuotos personalinės Jono Danausko fotografijų parodos. Gyvena Juodėnų kaime, Čiulėnų sen.

640) 1946 m. liepos 2 d. Kalundžių k., Giedraičių sen. gimė Teresė Mackevičiūtė-Blažiūnienė, tapybos restauratorė. Yra restauravusi garsaus dailininko A. Samuolio darbus ( 26 paveikslai). Molėtų parapijos namų ir jos galerijos „Projektai“ atidarymo (2003 m.) proga surengė darbų parodą, o pasibaigus jai, molėtiškiams padovanojo „ Šv. Pranciškaus“ ir „ Šv. Klaros“ paveikslus. Laisvalaikiu restauruoja bažnytinio meno vertybes, tarp jų ir du didžiulius Giedraičių bažnyčios paveikslus, daugybę savo darbų yra padovanojusi Giedraičių mokyklai, du tapytus darbus Molėtų krašto muziejui. Dalyvauja rajono Dailės ir fotografijos premijos parodose, rengiamose Molėtų krašto muziejuje, komisijos nutarimu apdovanota už tapybiškumą (2008 m.).

641) 1946 m. Joniškyje buvo atidaryti kultūros namai.

642) 1946 m. Alantos dvaro rūmuose veikė Žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1959 m. šios mokyklos pagrindu įkurtas Žemės ūkio technikumas. 1968 m. žemės ūkio technikumas sujungtas su tarybiniu ūkiu ir pavadintas Alantos tarybiniu ūkiu – technikumu. 1992 m. šis reorganizuotas į Alantos žemės ūkio mokyklą, 2002 m. į Alantos technologijos ir verslo mokyklą.

643) 1946 m. gruodžio 1 d. Juočių k., Mindūnų sen. gimė Henrikas Tarvydas, Nacionalinio Operos ir baleto teatro simfoninio orkestro artistas. Baigė Mindūnų aštuonmetę mokyklą (1961 m.). Orkestre obojumi ir anglų ragu groja nuo 1974 m. 1968 m. darbą pradėjo Kauno muzikiniame teatre, o nuo 1972 metų kartu su mokytoju V. Kerteniu dirba LNOBT. Šiuo metu yra ir orkestro direktorius.

644) 1947 m. gegužės 3 d. Suginčiuose gimė Vytautas Ruzgus, kryždirbys. Sukurti kryžiai pastatyti Suginčių sen., Kryžių kalne, netoli Šiaulių. Iš medžio tekinti darbai eksponuoti vietinėse ir rajoninėse parodose (nuo 1988 m.). Palaidotas Suginčiuose.

645) 1947 m. įkurtas kolūkis Skudutiškyje, pavadintas „Naujojo kelio“ vardu. Tai pirmasis kolūkis Molėtų r.

646) 1947 m. Ažubalių g. pastatyta pirmoji Molėtuose elektrinė, veikusi iki 1963 m.

647) 1947 m. Skudutiškyje atidaryta biblioteka.

648) 1947 m. Gruodžių k. (Balninkų sen.) įkuriama biblioteka, kuri vadinosi Avilčių kaimo biblioteka. Įsikūrimo dieną bibliotekos fonduose buvo 2650 knygų. 1958 m. gruodžio mėn. perkelta į Girsteitiškį.

649) 1947 m. rugpjūčio 15 d. Inturkėje gimė Marijonas Sinica, inžinierius – mechanikas, mokslų daktaras (2001 m.) VGTU apgynė disertaciją tema „Dispersinių ir pluoštinių intarpų įtaka kompozitų iš porizuoto betono savybėms.“ (2001 m.). Šiuo metu VGTU Termoizoliacijos instituto laboratorijos vedėjas. Priklausydamas Vilniaus molėtiškių klubui, teikia konsultacijas pastatų sienų renovavimo, termoizoliacinių medžiagų panaudojimo, akytojo betono pritaikymo gyvenamųjų pastatų statyboje.

650) 1947 m. lapkričio 18 d. Jutonių k., Joniškio sen. gimė Kazimieras Pukėnas, Lietuvos kūno kultūros akademijos informatikos ir kalbų katedros docentas (nuo 2003 m.). Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją tema „Didelės galios bipoliarinių tranzistorių parametrų matavimai“ (1979 m.). Daktaro mokslo laipsnis Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas 1993 m. Dirbdamas Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute sprendė puslaidininkinių prietaisų parametrų kontrolės problemas, kūrė triukšmams atsparius biomedicininių signalų analizės metodus ir nagrinėjo automatizuotų kardiologinių diagnostikos ir monitorinių sistemų projektavimo klausimus. Perėjęs dirbti į LKKA savo mokslinę veiklą nukreipė į žmogaus motorinės sistemos, fizinių gebėjimų bei biomechanikos procesų suvokimui ir galimybių išplėtimui reikalingų biosignalų tyrimą, taikant aktualią ir perspektyvią deterministinio chaoso teoriją. Nagrinėtais klausimais yra paskelbęs 32 mokslinius straipsnius.

651) 1948 sausio 18 d. Molėtuose gimė Algirdas Malakauskas, grafikas. Darbų parodą surengęs Molėtų krašto muziejuje (1998 m.).Utenos Jaunimo mokyklos dailės mokytojas.

652) 1948 m. vasario 14 d. Didžiokų k., Giedraičių sen. gimė Povilas Gylys, ekonomistas, pramonės planavimo specialistas, politinis veikėjas. 1954–1965 m. mokėsi Molėtų vidurinėje mokykloje. 1965–1969 m. studijavo VU Ekonomikos fakultete. 1969–1989 m. VU Ekonomikos fakulteto politinės ekonomikos dėstytojas. 1989–1992 m. VU Gamybos valdymo ir tarptautinių ekonominių santykių katedros vedėjas, profesorius. Nuo 2000 m. Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas.1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, prezidiumo narys, 2001 m. LSDP narys, LSDP tarybos narys. 1992–2000Seimo narys, 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Knygų: „Dievas, velnias ir politika“ (1998), „Ekonomika, antiekonomika ir globalizacija“ (2008 m.) autorius. Parašė daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių.

653) 1948 m. liepos 23 d. Girsteitiškio k., Balninkų sen. gimė Janina Baršienė, biomedicinos mokslų habilituota daktarė. Baigė VU gamtos fakultetą. (1974–1979 m.). TSRS Mokslų akademijos Citologijos in-to aspirantė. Nuo 1993 m. Lietuvos MA Ekologijos in-to vyr. mokslo darbuotoja, Lietuvos hidrobiologų draugijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos genetikų draugijos tarptautinės „Baltic Eso asociacijos valdybos narė, Lietuvos ekologijos draugijos viceprezidentė, Amerikos biografijų instituto mokslo darbuotoja, mokslinių tyrimų patarėja. Monografijos „Trematodų kariotipai“ (1993 m.), daugiau kaip 90 mokslinių darbų, iš jų daugiau kaip 40 anglų kalba.

654) 1948 m. rugpjūčio 18 d. Kazariezos k., Suginčių sen. gimė Petras Šakalinis, inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas Seimo narys (1996–2000). Dirbo socialinių reikalų ir darbo komitete. Baigęs Kulionių pradinę, baigė Suginčių vidurinę mokyklą (1968 m.). Vilniaus politechnikos mokykloje įsigijo kontrolinių matavimo prietaisų ir automatikos šaltkalvio specialybę. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos narys (1988–1990 m.). 1991 m. sausio įvykių dienomis saugojo Aukščiausiąją Tarybą, LR Seimo 3 Rūmus, buvo 5 būrio gynėjas. Lietuvos darbininkų sąjungos atsakingas sekretorius (1990–1993 m.). Akcijos „Pagalba streikuojantiems Rusijos ir Ukrainos šachtininkams organizacinio komiteto narys. Ekspedicijų į Donecką, Kuzbasą, Vorkutą vadovas Nuo 1993 m. Lietuvos konservatorių partijos narys. Išrinktas Lietuvos samariečių bendrijos viceprezidentu (1998 m.).

655) 1948 m. rugsėjo 8 d. Molėtuose kilo gaisras, kurio metu sudegė daugiau kaip 60 namų.

656) 1948 m. rugsėjo 15 d. Laluičių k., Suginčių sen. gimė Danius Lygis, aplinkosaugininkas, MRU docentas (1996 m.), buvęs politikas, Lietuvos aplinkos ministras (1999 04 08 d.–2000 11 09. d.) ir aplinkos viceministras ( nuo 1997 m.). Baigęs Suginčių vidurinę mokyklą (1964 m.), įstojo į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Dirbdamas, neakivaizdiniu būdu VPU studijavo biologiją, vėliau ekologiją. Baigęs aspirantūrą, botanikos institute apgynė disertaciją, tyrė melioracijos Lietuvoje neigiamą poveikį gamtai ir kraštovaizdžiui. Apgynė mokslo daktaro laipsnį. Yra LR AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų sk. vedėjas. Paskelbė straipsnių aplinkos apsaugos klausimais, vadovėlio „Aplinkos apsauga“ bendraautorius, „Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo reglamentavimas Lietuvoje ir verslo plėtra“ (2004 m.) autorius.

657) 1948 m. Kapanauzoje (Suginčių sen.) įvyko susišaudymas tarp partizanų ir sovietinės valdžios pagalbininkų. Po šio įvykio į Sibirą išvežta Vanda Jakutytė ir Kazio Jakučio šeima.

658) 1948 m. lapkričio 30 d. Druskių k., Videniškių sen. gimė Birutė Paliukėnaitė, žuvininkystės departamento prie LR Žemės ūkio ministerijos Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyriausioji specialistė. 1967 m. baigė Molėtų vidurinę mokyklą. Yra žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos narė (nuo 1999 m.).

659) 1949 m. Suginčiuose atidaryta biblioteka.

660) 1949 m. buvo įkurtas pirmasis Dubingių kolūkis. Pirmasis jo pirmininkas Aleksandras Stašauskas. Kolūkis iširo.

661) 1949 m. rugsėjo 14 d. Suginčių k., Suginčių sen. gimė Elena Kvedarienė-Lekavičiūtė, UAB „Eurofarmacijos vaistinės“ farmacijos projektų vadovė, Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė. Baigė Suginčių vid. m – klą (1967 m.), KMI Farmacijos fak. (1972 m.). Vilniaus „Šeškinės vaistinės“ ved., Vilniaus m. deputatė, Vilniaus vaistinių profsąjungos pirmininkė (1982–1989 m.). LTSR Vyriausiosios farmacijos valdybos virš., pav. komercijai (1989–1991 m.). UAB „Naujininkų vaistinės“ dir., vaistinių asociacijos „Provifarma“ valdybos pirm., nuo 2003 m. - Eurofarmacijos vaistinės farmacijos projektų vad. Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos dir. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė, Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos dir. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Biografija spausdinama leidinyje R. Stonkutė-Žukienė „Lietuvos farmacija XX amžiuje“, 2005.

662) 1949 m. rugsėjo 28 d. Papiškių k. (Suginčių sen.) buvo apsuptas ir sunaikintas Padvarnių būrys (8 partizanai).

663) 1950 m. prie Liudgardos miško partizanai užpuolė ir nukankino tris Dubingių komjaunuolius: Č. Ignatavičiūtę, V. Miknevičių ir N. Dolotovą.

664) 1950 m. Molėtuose įsteigtas paštas. 1965 m. pastatyti nauji rūmai.

665) 1950 m. sausio 6 d. Zapaškų k., Balninkų sen. gimė Vladas Pusvaškis, Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius (nuo 1985 m.), UAB „Alantos agroservisas“ valdybos pirmininkas, rajono savivaldybės tarybos narys, rajono Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos kaimo mokymo įstaigų asociacijos tarybos narys, viceprezidentas, Lietuvos kaimo sporto asociacijos tarybos narys, Naujasodžio kaimo bendruomenės pirmininkas. Mokėsi Balninkų vid. mokykloje, baigė Kauno veterinarijos akademiją (zooinžinieriaus specialybė), Vytauto Didžiojo u–te magistratūrą, įgijo edukologijos magistro laipsnį Stažavosi Suomijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose: „Atsinaujinantys energijos šaltiniai ES“(2005 m.), „Suaugusių žmonių švietimas“ (2005 m.). Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2006 m.). 2006 m. kovo 11 d. proga suteikta nominacija „Lietuvos kaimo spindulys“. Žinomas kultūros rėmėjas.

666) 1950 m. balandžio 5 d. Pašekščių k., Čiulėnų sen. gimė Leonardas Laurinavičius, juvelyras, fotografas. Surengė personalines parodas Čikagoje (1980, 1997 m.), Vilniaus dailės akademijoje, autorinę šeimos darbų parodą Molėtuose (2001 m.). Kūryba eksponuojama rajoninėse, zoninėse, šalies kūrėjų parodose, konkursuose. Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos laureatas (2003, 2006, 2008 m.). Vadovauja Čiulėnų pagrindinės mokyklos keramikų būreliui, rengia jo narių darbų parodas Molėtų krašto muziejuje.

667) 1950 m. birželio 20 d. po teritorinio respublikos suskirstymo Molėtai tapo rajono centru, o 1956 m. gavo miesto teises.

668) 1950 m. birželio 5 d. Paąžuolių k., Mindūnų sen. gimė Algimantas Budrys, žurnalistas. Baigė Mindūnų aštuonmetę mokyklą (1964 m.), Molėtų vidurinę mokyklą (1967 m.), VU žurnalistikos specialybę (1972 m.). Vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ kūrėjų. Šiuo metu yra vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas.

669) 1950 m. liepos 20 d. Burnėnų k., Joniškio sen gimė Mečislovas Meilūnas, matematikas, docentas. Baigė Joniškio vid. m-klą (1969 m.). VGTU Matematinio modeliavimo katedros docentas. Daktaro disertacija apginta (1995 m.). Knygų „Apie difuzijos – reakcijos sistemų skaitinį sprendimą ir matematinį modeliavimą diabetologijoje“ (1995 m.), „Biomedicinos inžinerija“ (2006 m.), „Diferencialinis skaičiavimas“ (2004 m.), „Vieno kintamojo funkcijų ribų teorija ir diferencialinis skaičiavimas“(1997 m.) ir kt autorius.

670) 1950 m. lapkričio 24 d. Papiškių k., Giedraičių sen. gimė Juozas Kanapeckas, kultūros darbuotojas, režisierius, tautodailininkas. Surengė autorines darbų iš medžio parodas Molėtų krašto muziejuje ir Naujasodžio filiale, Molėtų parapijos namuose. Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos (nuo 2004 m.), mugių dalyvis. Savo kūrybos mediniais stebuklėliais išpuošė Alantos senelių namus, savo sodybos kiemą. Gyvena ir kuria Alantoje.

671) 1950 m. gruodžio 15 d. Piliakiemio k., Giedraičių sen. gimė Jonas Braškys, aktorius. Baigė Giedraičių vidurinę mokyklą (1969 m.). Mokėsi Valstybinėje konservatorijoje (1969–1973 m.), vaidino Valstybiniame akademiniame dramos teatre (1973–1990 m.). Nuo 1990 m. dirba Vilniaus mažajame teatre. Vaidino režisierių Irenos Bučienės, Kazimieros Kymantaitės, Rimo Tumino, Algirdo Lapėno, Henriko Vancevičiaus, Alvydo Šlepiko spektakliuose, Antano Glustino režisuotame filme „Tėvai ir vaikai“ (2005 m.).

672) 1950 m. gruodžio 17 d. Mažeikių k., Suginčių sen. gimė Janina Beržinskienė (Bražėnaitė) , gamtos mokslų daktarė. Dirba VU biochemijos ir biofizikos katedros gamtos mokslų fakultete mokslo darbuotoja. Yra parengusi projektų, parašiusi mokslo populiarinimo straipsnių gamtos taršos klausimais.

673) 1950 m. Ažušilių k., Videniškių sen. gimė Alvydas Pumputis, teisininkas. Videniškių vidurinėje mokykloje mokėsi (1961–1969 m.) Baigė VU teisės fakultetą (1974 m.). Apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją (1979 m.), suteiktas docento (1984 m.), profesoriaus (1993 m.) vardai. 1990 m. įsteigus Lietuvos policijos akademiją, pakirtas jos viršininku, 1991 m. išrinktas rektoriumi. 1998 m. - Lietuvos teisės akademijos rektoriumi, 2003 m. konkurso tvarka – Lietuvos Teisės universiteto rektoriumi (nuo 1990 m.). Nuo 2004 m. Mykolo Riomerio universiteto rektorius. Aktyviai dalyvauja ir skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje bei užsienyje, yra Pasaulio universitetų asociacijos Tarybos narys. 1995 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu už nuopelnus Lietuvai. 2007 metų pabaigoje žurnalas Veidas“ išrinko metų sėkmingiausiuoju.

674) 1950 m. Aleksandriškių pradžios mokykloje (Giedraičių sen.) buvo įsteigtos lenkiškos klasės.

675) 1951 sausio 1 d.–1962 balandžio 21 d. Molėtuose, Amatų gatvėje, veikė pirmoji spaustuvė.

676) 1951 m. kovo 18 d. Videniškiuose gimė Gediminas Radvilas, lietuvių kalbos ir literatūros specialistas Videniškių vidurinėje mokykloje mokėsi 1958–1969 m. VU įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, dirbo spaudoje, televizijoje, lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Šiuo metu – karių mokymo centre, kalbos tvarkytoju. Sudarė lietuvių patarlių ir priežodžių rinktinę „Savam krašte ir tvoros žydi“ (1991 m.).

677) 1951 kovo 21 d. tūkstančio egzempliorių tiražu išėjo pirmasis Molėtų r. laikraštis „Tarybiniu keliu“. 1962 balandžio 21 d. išėjo paskutinis šio laikraščio numeris.

678) 1951 m. rugsėjo 3 d. Pakrovų k., sen. gimė Nina Šavelytė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto geografijos, geologijos, tiksliųjų ir technologijos mokslų redakcijos redaktorė. Baigusi Inturkės vidurinę mokyklą.

679) 1952 m. lapkričio 1 d. Alantos k., Alantos sen. gimė Rimantas Repečka, dr. (biomedicinos m.), VU ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas, VU Ekologijos instituto tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos hidrobiologų draugijos, Lietuvos žuvininkų draugijos, Lietuvos ir Rusijos bendros žuvininkystės komisijos narys. Baigė Suginčių vid. m-klą (1970 m.), VU Gamtos m. fak. (1975 m.), Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos in-te. Zoologijos ir parazitologijos i-to vyr. labor., 1977 m. – inž., 1977–1987 m. – jaun. mokslo darb., 1987–1991 m. – Ekologijos i-to mokslo darb., 1991–1994 m. – vyr. mokslo darb., nuo 1994 m. – Jūros ekologijos l-jos vedėjas, vyresn. moksl. Darbuotojas Mokslinių interesų sritys: biologija, ekologija, ichtiologija, žuvų ištekliai, migruojančių žuvų biologija ir biochemija. Parašė knygas „Baltijos jūros aplinkos būklė“ (2003 m.), „Baltijos lašiša Lietuvoje“ (2000 m.), „Biota ir aplinkos kaita“ (2007 m.), „Lietuvos žuvys. D. 1. Gėlavandenės žuvys“. (1998 m.), „Lietuvos žuvys. D. 2. Baltijos jūros žuvys“ (1998 m.). Kartu su kolegomis šias knygas: „Lietuvos retos žuvys“ (1992 m.), „Naftos terminalas Būtingėje“ (1994 m. anglų k., 1995, 1997 m.), „Žuvininkystė Lietuvoje“ (1–VI t., 1994–2006 m.), „Lietuvos žuvys. Baltijos jūros žuvys“ (1998 m.), „Lietuvos žuvys. Gėlavandenės žuvys“ (1998 m.), „Baltijos lašiša Lietuvoje“ (2000 m.), „Klaipėdos uostas“ (2000 m.) ir kt. Mokslų premijos laureatas (2007 m.). Dalyvavo projekte „Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės žuvų išteklių racionalaus naudojimo tyrimai“.

680) 1951 m. lapkričio 4 d. Zapaškos k., Balninkų sen. gimė Antanas Čereška, istorikas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas. Išleido vaikams knygeles: „Saugaus eismo ABC“ (1997), „Mano kelionė mokykliniu autobusu“ (2003), „Atmintinė mokyklinio autobuso vairuotojui“ (2003).

681) 1951 m. gruodžio mėn. Gečių k. (Suginčių sen.) krūmuose liaudies gynėjai ir milicija apsupo Mykolą Urboną-Liepą, paskutinį Padvarnių būrio partizaną. Jis bandė nusišauti, bet ginklas neiššovė. Jis buvo suimtas.

682) 1951 m. Aleksandras Vyžintas (g. 1925 m. Vyžuonų k., Utenos r.), po trijų kursų išstojęs iš VDI, pradeda dirbti Molėtų vidurinėje mokykloje ūkvedžiu, vėliau dirbtuvių vedėju, kartu dėstydamas piešimą. Nuo 1958 metų jis tik piešimo mokytojas. Reiškėsi, kaip gabus menininkas, reiklus ir kūrybingas mokytojas. Piešimo ir braižybos pamokos pasižymėjo dalykiškumu, organizuotumu, mokinius mokė įžvelgti gimtinės grožį netradicinėse pamokose gamtoje. Mokytojo įsteigtas braižybos ir piešimo kabinetas buvo pripažintas vienu turtingiausių ir skoningiausiai įrengtu rajone. Vadovavo jaunųjų dailininkų būreliui, kurio nariai buvo nuolatiniai respublikinių bei Maskvoje organizuojamų parodų dalyviai, gavę ne vieną apdovanojimą. Veikė sistemingai keičiama jaunųjų dailininkų darbų paroda. Tarp gabiųjų A.Vyžinto mokinių dažniausiai minimi: V. Jurevičius, P. Devižis, A. Graužinis. 1986 m. dėl sveikatos mokytojas jo paties prašymu iš pareigų atleistas. 30 metų mokytojas saugojęs savo mokinių darbus, padovanojo Molėtų krašto muziejui Jo nuopelnas, kad muziejuje pasitinka medinė skulptūra „Žvejas“. Už nuopelnus kraštui, 1999 m. suteiktas Molėtų garbės piliečio vardas. Gyvena pas vaikus Kaune.

683) 1951–1953 m. buvo spausdinamas ir Molėtų MTS laikraštis „Stalinietis“.

684) 1952 m. lapkričio 4 d. Molėtuose gimė Aldona Balsienė, 2004–2008 m. kadencijos Seimo narė. Baigė Molėtų vidurinę mokyklą (1967 m.), Vilniaus elektromechanikos technikumą (1978 m.), studijavo Vilniaus inžinieriniame statybos institute, kėlė kvalifikaciją įvairiose trumpalaikėse ir ilgalaikėse stažuotėse JAV, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje. (1991–2004 m.) – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, vėliau pavadintos „Lietuvos darbininkų sąjunga“ prezidentė. UAB „Profsąjungų mokymo ir tyrimo instituto“ direktorė (1994–2004 m.). Laikraščio „Lietuvos darbininkas“ redaktorė, knygos „Lietuvos darbininkų sąjunga“ vyr. redaktorė. Seimo narė ( 2004 m. lapkričio 15 d. – 2006 m. kovo 17 d.), išrinkta pagal sąrašą. Ją iškėlė Rolando Pakso koalicija „Už tvarką ir teisingumą“.

685) 1952 m. Molėtuose įkurtas knygynas.

686) 1952 m. Maigių namuose atidaryti Skudutiškio kultūros namai.

687) 1952 m. Skudutiškyje įkurta sviesto gamybos įmonė. Jos direktorius – Kibickas.

688) 1953 m. kovo 5 d. Sližiškių k., Čiulėnų sen. gimė Kazimieras Tučinskas, choro dirigentas, mokytojas. Baigęs Molėtų vidurinę ir vaikų muzikos mokyklas, studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (1970–1974 m.) ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (1977–1982 m.). Molėtų Vaikų muzikos mokyklos mokytojas ( nuo 1974 m.), nuo 1982 m. direktorius. Iki šiol vadovauja šios mokyklos auklėtinių chorui. Molėtų kultūros namų mišraus choro vadovas (1978–1980 m.). Švietimo darbuotojų mišraus choro „Asveja“ vadovas ( 1980–1990 m.). Choras surengė per 50 koncertų. Liaudiškos muzikos kolektyvo „Molėtai“ vadovas (nuo 1985 m.). Kuria vaikų atliekamiems kūriniams muziką, rašo aranžuotes chorams ir įvairiems muzikos instrumentams. Molėtų miesto ir miesto pagrindinės mokyklos himnų muzikos autorius. Muzikos disko „Dzūkijos žvaigždutės“ (2000 m.) vieno kūrinio muzikos autorius. Gyvena Molėtuose.

689) 1954 m. į Molėtų parapijos bažnyčią atvyko kunigas Juozas Andrikonis(1909–1999 m.). Klebonas parodė neeilinį sugebėjimą tvarkyti painius ūkiškus parapijos reikalus: pertvarkė didįjį altorių, į jo centrą įdėdamas švč. P.Marijos paveikslą, įvedė į bažnyčią elektrą, šalia šventoriaus gavo 16 a. sklypą parapijos namo – špitolės statybai. Sekančių metų rudenį atleistas ir paskirtas Kauno kunigų seminarijos prokuratoriumi.

690) 1954–1969 m. Bijutiškio parapijos klebono pareigas ėjo kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899–1985 m.). Naują kunigą priglaudė Kreivikių kaimo gyventojas Bužinskas. Bijutiškio parapijos žmonės prisimena jį ne kaip rašytoją ir kraštotyrininką, o kaip nuoširdų, draugišką, bet nepraktiškos buities kunigą.

691) 1955 m. sausio 27 d. Ažubalių k., Luokesos sen. gimė Gintautas Juodelis, teisininkas. Baigė Molėtų vidurinę mokyklą (1973 m.). Šiuo metu užima Krašto apsaugos ministerijos resursų ir programų departamento vedėjo pareigas.

692) 1955 m. kovo11 d. Joniškyje gimė Zenonas Stepanavičius, dailės ir braižybos mokytojas metodininkas. Dirba Molėtų gimnazijoje ir Joniškio vidurinėje mokykloje. Tapybos darbų įsigiję pavieniai asmenys Olandijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Kasmet eksponuoja rajono mokyklų mokinių ir mokytojų dailės ir technologijų darbų parodas, atidaromas Molėtų krašto muziejuje.

693) 1955 m. gruodžio 13 d. Valančių k., Seginčių sen. gimė Vytautas Kaziela, poetas, žurnalistas, leidėjas. Mokėsi Suginčių vidurinėje mokykloje, statybos technikume, VISI. Respublikinių laikraščių ir žurnalų žurnalistas. Laikraščių „Utenos apskrities žinios“ (1993–2000 m.) ir „Utenos diena“ (iki 2007 m.) vyr. redaktorius. UAB „Kolonada“ redaktorius. Išleido eilėraščių knygeles: „Palesink paukštį“ (1990 m.); „Žaidžiančio žaizdos“ (1992 m.); „Dienų dugne“; „Žvelg lyg šviesa pralaimėjusi“ (1993 m.); „Iš meilės ir netekties“ (1995 m.); „Artėjantis krantas“ (2002 m.); „Kelias namo“ (2003 m.); „Kas nebus pralaimėta“ (2005 m.), „Mūsų vienatvės prieblanda“ (2008 m.). Poetas išleido eilėraščių knygų skirtų vaikams: „Į beždžionių šalį“ (1991 m.);“Bedantėlis“ (1994 m.); „Pasaka apie Nendrinuką“ (2000 m.). Sudarė poezijos antologiją „Po Aukštaitijos pilnatim“ (1993 m.); „Iš žemės žalumos“ (2007 m.). Yra visų Molėtų jaunųjų literatų knygelių sudarytojas ir redaktorius. Už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“ (2006 m.) paskirta A.Miškinio premija.

694) 1955–1960 m. Molėtų parapijos bažnyčioje klebono pareigas ėjo kunigas Jonas Mintaučkis (1913–1998). Jo rūpesčiu, pagal šiauliečio Vlado Čižausko projektą, 1959 m. buvo pastatytas naujas didysis altorius. Vėliau sutvarkyti ir kiti altoriai. Dailininkas A. Matuliauskas padarė Betliejaus dekoraciją, nupiešė karste gulinčio Kristaus paveikslą. 1957 m. buvo padaryti platūs cementiniai laiptai į šventorių.

695) 1955 m. surengta pirmoji Molėtų rajono dainų šventė.

696) 1955 m. pastatyta nauja elektrinė Molėtuose.

697) 1955 m. Alantos vid. mokykloje pradėjo dirbti Lidija Pivorienė-Markutytė (g. 1928 m. Vievyje). 1954 m. įgijusi lietuvių kalbos-logikos-psichologijos specialybę, pradėjo dirbti Alantoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, logiką, psichologiją, visuomenės mokslą, vadovavo kraštotyrininkų, scenos mėgėjų būreliams (iki 1991 m.). 1956–1985 m. dirbo direktoriaus pavaduotoja mokymo-auklėjimo reikalams. 1990–1994 m. vasario mėn. 5–12 kl. dėstė dailę. Kraštotyrinę medžiagą pradėjo rinkti tada, kai pradėjo dirbti mokykloje. Tai vienintelė mokytoja rajone, kruopščiai surinktą medžiagą išrašydavusi ant dailei skirto popieriaus dailyraščiu, kiekvieną temą sudėdavo į savo rankų darbo estetiškus aplankus.

698) 1956 m. Joniškyje buvo atidaryta vidurinė mokykla.

699) 1956 m. gimė Alma Šlamaitė, Respublikinės tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės organizacinio metodinio skyriaus gydytoja ftiziatrė, pulmonologė. Aktyvi Vilniaus molėtiškių klubo narė. Parengė spaudai knygą „Molėtų krašto šviesuoliai“(2009 m.).

700) 1957 m. rugpjūčio 24 d. Suginčių k. gimė Rimantas Pelakauskas, aktorius. Baigė Suginčių vidurinę mokyklą (1975 m.), Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. Klaipėdos dramos teatro aktorius (nuo 1980 m.). Naujausi vaidmenys: Šv. Petras ir žandaras ( V. Krėvė „Raganius“, rež. K. Macijauskas); Šmigelskis ( K. Saja „Žemaičių stiprybė“, rež. K. Macijauskas); Pavlas, Tomas, Rudis, Denisas ( M. Gavran „Viskas apie vyrus“, rež. A. Lebeliūnas); Bizė ( F. Vėberis „Vakarienė su idiotu“, rež. R. Atkočiūnas; Vasilijus Kuzovkinas (I. Turgenevas „Įnamis“, rež. A. Lebeliūnas).

701) 1957 m. Suginčiuose atidaryti kultūros namai.

702) 1958 m. Molėtų rajone buvo įkurta Tarpkolūkinė statybos organizacija ( TSO). Panaikinus TSO, susikūrė atskiros „ Lakajos“, „ Melingos“ ( daliniai), B. Gaižučio, P. Leišio ir kitos statybos firmos. Buvusioje TSO bazėje įsitvirtinusi UAB „ Modesta“ ( vadovas ilgametis Molėtų r. Tarybos narys Stasys Žvinys), minėdama statybinės veiklos 50-metį ( 2008 m. pab.) už baldų fabriko statybą Visagine apdovanota aukso medaliu.

703) 1958 m. rugsėjo 14 d. įvyko pirmoji Molėtų rajono derliaus šventė.

704) 1958 m. spalio 30 d. Telšiuose gimė Nijolė Navikienė-Rumbutytė, rajono literatų brolijos narė. Išleidusi poezijos knygeles suaugusiems: “Pašauk mane“ (1998 m.) „Amžinybės lašas“ (1999 m.), „Skalsioji meilės duona“ (2000 m.), „Atodūsių rožinis“ (2004 m.) ir vaikams „Vasaros vaikai“ (2003 m.). Gyvena ir kuria Ivankų k., Čiulėnų sen.

705) 1958 m. Molėtuose pradėta statyti 880 vietų internatinė mokykla, atidaryta 1960 m.

706) 1959 m. Raudonėlėje (Čiulėnų sen.) buvo nušautas paskutinis Suginčių parapijos partizanas Gubertas Petravičius.

707) 1959 m. gegužės 7 d. Laukininkų k., Inturkės sen. gimė Stasys Kaušinis, taikomosios geodezijos specialistas, piliečių gynimo paramos komiteto steigėjas ir pirmininkas. Seime vykusios konferencijos „Baltarusijos pilietinė visuomenė ir žiniasklaida parlamento rinkimų išvakarėse“ (2008 m.) metu skaitė pranešimą „Piliečių gynybos parama“. Apdovanotas „Sausio 13 – osios atminimo medaliu.

708) 1958 m. lapkričio 11 d. Laičių k., Alantos sen. gimė Rima Žemaitaitienė-Barisevičiūtė, gydytoja chirurgė, koloproktologė. Alantos vid. mokyklą baigė 1977 m. aukso medaliu ir įstojo į VU medicinos fakultetą. Studijų metais aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir studentų mokslinės draugijos veikloje. Su Kraštotyros klubo nariais rinko etnografinę medžiagą. Orientacinio sporto varžybų 1982 m. VU prizininkė. Dalyvavo II-III sudėtingumo kategorijos pėsčiųjų, slidinėjimo ir kalnų turizmo žygiuose. Kaukazo, Tian Šanio kalnuose įveikė 4 km. aukštį. 1983 m. baigė VU medicinos fakultetą. 1984 m. – vaikų chirurgijos internatūrą. 1984-1989 m. dirbo Ukmergės r. centrinėje ligoninėje chirurge ir vaikų chirurge. 1991 m. baigė VU chirurgijos klinikinę ordinatūrą, 1995 m. baigė VU Medicinos fakulteto chirurgijos doktorantūrą. Nuo 1991 m. dirba Vilniaus m. universitetinės ligoninės 3 abdominalinės chirurgijos skyriuje abdominalinės chirurgijos gydytoja ir gydytoja koloproktologe, pavaduoja skyriaus vedėją. Dalyvauja būsimų gydytojų mokyme. Turi chirurgo ir abdominalinės chirurgijos gydytojo licencijas ir koloproktologo sertifikatą. 
Nuo 2004 m. šios ligoninės audito grupės narė. Baigė auditorių mokymo kursus.
Dalyvauja medicinos mokslinių draugijų veikloje, yra ilgametė Vilniaus chirurgų draugijos sekretorė, Baltijos chirurgų asociacijos narė, Lietuvos koloproktologų draugijos, Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos ir Lietuvos enterinės ir parenterinės mitybos draugijos narė. Yra 56 spausdintų darbų Lietuvos ir užsienio medicinos žurnaluose autorė („Proktologia“, „Acta medica Lituanica“, „Lietuvos chirurgija“, „Medicinos teorija ir praktika“, „Medicina“, „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ ir kt.). Skaitė 42 mokslinius pranešimus (Centrinės Europos Koloproktologų simpoziume Čekijoje (1995 m.), Lietuvos chirurgų suvažiavime (1996 m.), Baltijos chirurgų asociacijos suvažiavime (2001 m.), 7-ame centrinės Europos koloproktologijos kongrese (2002 m.), Lietuvos medicinos mokslinių draugijų suvažiavimuose, konferencijose). Stažavosi Vokietijoje Tiubingeno universiteto Chirurgijos klinikoje (2004 m.). Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijoje Varšuvoje (1999 m.), Slovakijoje (2001 m.), Austrijoje (2004 m.), Vokietijoje (2007 m.), Ukrainoje (2009 m.) ir kt. Domisi psichologija, muzikos terapija. Lietuvos muzikos terapijos asociacijos narė. Mėgsta fotografuoti, keliauti. Praveda seminarus ir skaito paskaitas apie holistinį sveikatos supratimą, sveiką gyvenimo būdą (Suomija, Švedija, Estija). Šv. Kazimiero Ordino Sveikatos skyriaus vadovė. Už nuopelnus Lietuvai apdovanota šv. Kazimiero Garbės medaliu (2008 m.).

709) 1960 – 1965 m. vyko vadinamieji Alantos technikumo festivaliai. Pirmajam jų mokiniai buvo pastatę J. Žemaitės komediją „ Trys mylimosios“. Į šiuos renginius sugūžėdavo svečių iš Bartuškio, Cirkliškio, Ukmergės ir kitų respublikos technikumų.

710) 1960 m. Čiuluose (Mindūnų sen.) buvo 40 kw. elektrinė.

711) 1960 m. pastatytas Molėtų gimnazijos pastatas. 1980–1997 m. čia buvo Molėtų II vidurinė mokykla.

712) 1960 m. kovo 26 d. Antaliežių k., Alantos sen. gimė Nijolė Batarlienė-Ažubalytė, VGTU Transporto inžinierijos fakulteto Transporto vadybos katedros docentė (nuo 1999 m.). Mokomųjų knygų: „Transporto uždavinių matematinis modeliavimas“ (2000 m.), „Transporto uždavinių matematiniai – statistiniai metodai“ (2003 m.), „ Pavojingųjų krovinių vežimo pagrindai“ (2007 m.), su Mindaugu Mazūra „Tiesioginio programavimo modeliai transporte“ (2006 m.), taip pat apie 50 publikacijų įvairiose duomenų bazėse bei konferencijų darbuose autorė.

713) 1960 m. rugsėjo 16 d. Paužuolių k., Mindūnų sen. gimė Laimutis Budrys, aplinkosaugininkas. Baigė Mindūnų ašt. mokyklą (1975 m.), Molėtų vid. mokyklą (1978 m.), VU gamtos fakultetą (1983 m.). VU botanikos sodo vyr. inžinierius (1983–1988 m.), VU Zoologijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas (1988–1993 m.), VU zoologijos muziejaus vedėjas (1993–1997 m.), LR aplinkos apsaugos m-jos biologinės įvairovės departamento vyr. zoologas, nuo 1999 m. – Biologinės įvairovės departamento direktorius. Šiuo metu – LR aplinkos apsaugos m-jos Gamtos apsaugos departamento direktorius. Knygos „Aplinkos biologinis valymas“ (2003 m.) autorius. Skaitė pranešimus mokslinėse praktinėse konferencijose „ Mėgėjiška žuvininkystė – galimybės ir problemos“ (2005 m.) ir„ Lietuvos vidaus vandenų žuvininkystės ir žuvivaisos plėtra“ (2006 m.).

714) 1960–1967 m. Molėtų parapijos bažnyčios klebono pareigas ėjo kunigas Bronius Bulika (1923–1988 m.). Jo kunigavimo laiku iškastas šulinys prie klebonijos, padirbo naujas bareljefines stacijas. Parapijiečių prisiminimuose liko maloniu, nuoširdžiu, jautriu žmogumi, kuris mokėjo dalintis ir skausmu, ir džiaugsmu.

715) 1961–1966 m., 1973–1974 m., 1989–1990 m. Dubingiuose kunigavo Česlovas Kavaliauskas, kunigas, vertėjas, Kaišiadorių vyskupijos katechetinių kursų vedėjas, Kaišiadorių katedros altarista (1994 m.). Išvertė iš senosios graikų k. Naująjį Testamentą (1972 m.), S.Testamento 3 knygas, Euzebijaus Cezariečio „Bažnyčios istorijos“ I–VII skyrius, į lietuvių kalbą vertė Vatikano II susirinkimo dokumentus, redagavo „Psalmyną“, vertė pasaulietinę poeziją. Parašė: „Trumpas teologijos žodynas“ (1992 m.). Po mirties (1998 m.) „Aidai“ išleido Č. Kavaliausko rinktinių straipsnių ir pokalbių knygą „Tarp fizikos ir teologijos“ (1998 m.), poezijos rinktinę „Pažadėtoji žemė“ (1998 m.). Sielovados darbą jis dirbo Vievyje, Žasliuose, Paparčiuose, Kaišiadoryse ir kitur. Mirė 1997 m. Vievyje, ten ir palaidotas. Apie kun. Česlovo Kavaliausko nueitą prasmingą gyvenimo kelią išleista akademiko Antano Buračo ir Antano Mozerio parengta monografija „Priespaudos metais skleidęs tiesą“ (2002 m.); šioje knygoje taip pat pateikta jo darbų bibliografija.

716) 1961 m. balandžio 4 d. Ažubalių k., Molėtų rj. gimė Alvydas Balanda, fotografas, muziejininkas. Fotografuoja gamtos peizažus, landšaftą, buitį, portretus. Nuo 2000 m. vadovauja fotoklubui „ Ekspozicija“. 1988 m. surengta pirmoji personalinė paroda Molėtuose. Surengė virš dešimt personalinių parodų, kurios buvo eksponuojamos Utenoje, Visagine, Vilniuje, Kaune, Vilkijoje, Merkinėje, Alytuje. Darbai publikuojami knygose, spaudoje.

717) 1961 m. liepos 22 d. Naujasodžio k., Alantos sen. gimė Nijolė Zinkevičienė-Jonelytė, Kauno kolegija užsienio kalbų katedros vedėja, doktorantė (socialiniai mokslai) (2007 m.). Baigė Alantos vid. m-klą (1978 m.), VDU magistratūrą (2001 m.). Leidinių: „Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas“ (2001 m.) „Lietuvos aukštasis mokslas: diagnozės ir prognozės“ (2003 m.), „Metodinės rekomendacijos dėstytojams ir studentams, organizuojantiems ir rengiantiems užsienio kalbos savarankišką darbą“ (2004 m.), „Užsienio kalbų savarankiškų studijų ypatumai ir problemos ugdant studentų mokymosi visą gyvenimą kompetencijas“ (2004 m.), „Tarpkultūrinė komunikacija: profesinės užsienio kalbos mokymo(si) įvairovė“ (2005 m.), „Užsienio kalbų mokymas/is kolegijoje: savarankiško darbo ypatumai ir problemos“ (2005 m.), „Manifestation of teacher‘s rational receptivity to pedagogical innovations in the aspect of non university higher education“ (2007 m.), „Dėstytojo racionalaus imlumo pedagoginėms inovacijoms raiška neuniversitetinio aukšto mokslo aspektu“ (2007 m.), „Šiuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė. D. 2 (2007 m.) autorė. Parengė publikacijas tarptautinių mokslinių konferencijų ir mokslo populiarinimo leidiniams.

718) 1962 m. Molėtuose pastatytas Kino teatras „Siesartis“, 1978 m. pastatas rekonstruotas.

719) 1962 m. Giedraičiuose vyko etnografinė ekspedicija. Ją organizavo VU. Vadovė etnologė Pranė Dundulienė.

720) 1962 m. liepos 3–4 d. vakarą septyniolikmetei Romai Matiukytei Janonių k. (Alantos sen.) pasirodė Švč. M. Marija (bažnyčios šis apsireiškimas nėra patvirtintas, tačiau žmonės ėmė čia važiuoti vos pasklidus gandui apie stebuklą), liepos 25 d. toje pačioje vietoje kelios moterys pamatė nepaprastai žibią šviesą. 1990 m., gegužės 15 d. Utenos tremtinių klubo iniciatyva stebuklo vietoje pastatytas šv. Marijos paminklas.

721) 1962 m. rugpjūčio 12 d. Čiuluose, Mindūnų sen. gimė Povilas Budrys, teatro aktorius, dailininkas. 1984–1988 m. dirbo Kauno dramos, 1989–1999 m. – Jaunimo teatre. Nuo 1994 m. – Lietuvos dramos teatro aktorius. Vaidino režisieriaus J. Vaitkaus, E. Nekrošiaus spektakliuose. Svarbesni vaidmenys: Saulius ( J. Glinskio „Kingas“ (1980 m.)); Mankurtas, Avdijus (Č. Aitmatovo „Ilga, kaip šimtmečiai diena“ (1983 m.)), Sicipionas (A. Camus „Kaligula“ (1983 m.)); Treplevas (A. Čechovo „Žuvėdra“ (1991 m.)); Brabantijus (V. Šekspyro „Otelas“ (2001 m.)); Senis (K. Donelaičio „Metai“ (2003 m.)); Lanselotas (Tankvedo Dorsto „Nusiaubta šalis“ (2004 m.)). Vaidino filmuose „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m.); „Aš esu“ (1990 m.); „Stiklo šalis“ (2004 m.). Surengė dailės parodų.

722) 1962 m. rugpjūčio 6 d. Ažubalių k., Luokesos sen. gimė Alfredas Reišis, tautodailininkas, kaukių drožėjas. Darbai eksponuojami drožybos darbų parodose. Gyvena ir kuria ten pat.

723) 1962 m. pab. rajono valdžios atstovų iniciatyva Molėtų miesto kino teatro „Siesartis“ fojė atidaromas dailės muziejus. Darbus jam padovanojo įžymūs respublikos dailininkai: tapytojos L. Vaineikytė, L. Trečiokaitė-Žebenkienė, kilęs iš Janėnų kaimo keramikas V. Miknevičius ir kt.

724) 1963-2005 m. kunigas, politinis kalinys Česlovas Zažeckas klebonauja  Suginčių šv. Kryžiaus Atradimo parapijos bažnyčioje. Kaišiadorių Vyskupas Juozapas Matulaitis 2008 m. ilgiausiai Kaišiadorių vyskupijoje vienoje parapijoje kunigystės kelią nuėjusiam kunigui  įteikė Popiežiaus palaiminimą.

725) 1963 m. sausio 15 d. Molėtų r. laikraščio „Pirmyn“ redakcijoje žurnaliste pradėjo dirbti Nijolė Antanavičienė-Šaduikytė, (g. 1938 m. spalio 24 d. Širvintų r.). Rašo straipsnius apie rajono kaimo žmonių gyvenimą. Leidinio „Čiulėnų kolūkio darbai ir žmonės“ (1983 m.) autorė. Išleido savo tėvo pradinių klasių mokytojo Česlovo Šaduikio (1906 m. Vilniuje–1978 m. Rūdiškėse) atsiminimų knygą „Mano gyvenimo takas“ (2007 m.).

726) 1963 m. vasario mėn. pradėtas leisti rajono laikraštis „Pirmyn“ (nuo 1991 m. – „Vilnis“). Jį spausdino Utenos spaustuvė.

727) 1963 m. balandžio 18 d. Molėtuose įsteigtas miesto kraštotyros būrelis.

728) 1963 m. birželio11 d. Laputėnų k., Inturkės sen. gimė Česlovas Ilgis, dailininkas. Savitas, vienintelis iš Lietuvos kurčnebylių baigęs Vilniaus dailės akademiją. Parodas surengė Vilniaus „Arkos“ galerijoje (1996 m.), Molėtų krašto (1998 m.), Zarasų kraštotyros (1999 m.) muziejuose. – Darbai žinomi Paryžiuje, Romoje, Vienoje ir kituose Europos miestuose.

729) 1963 m. Arnionyse surengta jau tradicine tapusi žvejo šventė. Pastaraisiais metais ją organizuoja renginių organizatorius Gediminas Valiukas.

730) 1963 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje gimė Regina Rabcevičienė, vystanti kaimo turizmo, vaistažolių, Kalifornijos raudonųjų sliekų, gaminančių ekologiškas trąšas – biohumusą ir puikiai tinkančių žvejybai verslus (2004 m.). Gyvendama Malūnėlio kaime (nuo 1983 m.) su vyru Jonu ir vaikais iš įdomių medžio šaknų, susipynusių šaknų kuria skulptūras, mažų gabaritų kūrinius, kuriuos eksponuoja parodose, parduoda mugėse.

731) 1963 m. rugsėjo 25 d.–2005 m. rugsėjo 25 d. Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo vyr. gydytojo pareigose dirbo Leonas Guobužas (g. 1928 m. sausio 2 d. Paluknių k., Utenos apskr.. Pagal naują suskirstymą Švenčionių r.). 2005 m. gruodžio mėn. suteiktas Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

732) 1963 m. gruodžio 17 d. Molėtuose gimė Regina Šilinskaitė-Burakauskienė, Vilniaus operos ir Kauno muzikinio teatrų solistė. Besimokydama Molėtų 1-ojoje vidurinėje mokykloje, mokytojos S. Skurulskienės vadovaujama, skynė vieną po kito „Dainų dainelės“ laurus. Įgimto talento vedama, 1982 m. įstojo į Lietuvos muzikos akademijos dainavimo specialybės kursą, įsigijo operos solistės ir kamerinės dainininkės kvalifikacijas. Dainininkės repertuare 20 operinių vaidmenų. Įsimintiniausių vaidmenų – Eudoksija J. Halevy „Žydė“, už kurį dainininkė pelnė kultūros ministerijos premiją „Auksinį scenos kryžių“ (2005 m.), kaip geriausia metų operos solistė. Nuo 1998 m. rengdama labdaros koncertus, remia gimtojo miesto bažnyčią, Molėtuose vykstančio bažnytinės muzikos festivalio „Šlovinkime Viešpatį stygomis ir dūdomis“ organizatorė.

733) 1964 m. Girsteitiškyje (Balninkų sen.) pradėjo veikti medicinos punktas. Pirmoji punkto felčerė (vedėja) buvo Aldona Vizbaraitė.

734) 1964 m. liepos 20 d. Alantoje gimė Virginija Žostautienė-Žigelytė, Lietuvos žemės ūkio viceministrė (nuo 2006m. rugsėjo 1 d.). Baigė Alantos vid. m-klą (1982 m.), Lietuvos veterinarijos akademiją, įgydama zooinžinierės spec. (1987 m.). Apgynė biomedicinos mokslų daktarės disertaciją (1993 m.). Lietuvos gyvulininkystės instituto mokslinė bendradarbė (1987–1994 m.). LR ž. ū. m-jos vyr. specialistė (1994–1996 m.). LR ž. ū. m-jos Mokslo ir mokymo departamento Mokslo sk. Vyr. specialistė – konsultacijų koordinatorė. (1996–1997 m.). LR ž. ū. m-jos Kaimo plėtros ir mokslo departamento kaimo plėtros ir mokslo departamento Kaimo plėtros skyriaus viršininkė (1997–1998 m.). LR ž. ū. m-jos Kaimo plėtros departamento direktorė. Leidinių „Europos Sąjungos šeimoje“, (2005 m.), „Informacinės technologijos tyrimai ir plėtra“ (2002 m.), konferencija „Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“ (2005 m.), „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 90“. (2008 m.), Mokslo darbai. T.2. „Lietuvos žemės ūkio būklė ir plėtros strateginės kryptys“ (2002 m.).

735) 1964 m. lapkričio 11 d. Molėtuose gimė Virginija Aleksiejūnaitė, bibliotekininkė, knygotyrininkė. 1988 m. Baigė Vilniaus universitetą. 1988–1992 m. Knygų rūmų Spaudos standartizavimo sektoriaus vedėja. Nuo 1994 metų ISSN Lietuvos agentūros direktorė. 1995 m. Stažavosi Berlyno valstybinėje bibliotekoje, 1996 m. – Švedijos nacionalinėje bibliotekoje. Tiria Lietuvos leidybą, leidinių standartus, Lietuvos leidėjų dalyvavimą ISSN tinkle. Su kitais parengė Lietuvos Respublikos standartą „ LST 1219–1992 m. knygų leidybinis įforminimas“. Šiomis temomis paskelbė straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

736) 1965 m.vasario 19 d. Molėtuose gimė Algis Gaižutis, dr. (socialiniai m., vadyba), VU Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros docentas, VŠĮ „Verslo mokymo metodinis konsultacinis centras“ vykdomasis direktorius, konsultantas, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas, Lietuvos miškų sektoriaus nacionalinės technologijų platformos koordinatorius, LR žemės ūkio rūmų Prezidiumo narys, Miškininkystės komiteto pirmininkas. Baigė Suginčių vid. m – klą (1982 m.), LŽŪA Miškų ūkio fak. (1990 m.), VU Ekonomikos fak. Vadybos krypties doktorantūrą (2000 m.) Lietuvos miškų i-to Miško išteklių ir ekonomikos sk. asist. (1990–1998 m.), nuo 1996 m. - VŠĮ „Verslo mokymo metodinis konsultacinis centras“ vykdantysis dir., konsultantas, nuo 2002 m. – VU Ekonomikos fak. Marketingo k-dros lekt., einantis docento pareigas. Daugiau nei 65 mokslinių str., 3 knygų: daktaro disertacijos publikacija „Lietuvos lentpjūvystės įmonių marketingo strategijų tyrimas“ (2001 m.) „Miško savininko ABC“ (2005 m.), „100 patarimų miško savininkui Lietuvoje“ (2005 m.) ir daugelio kitų publikacijų bei pranešimų aut. Žurn. „Reklamos ir marketingo idėjos“ redaktorių kolegijos narys (iki 2006 m.), Miškų ūkio konsultacinės tarybos prie LR AM narys, darbo grupės „Forestry and Cork“ prie Europos Komisijos ekspertas. ES Miškų sektoriaus technologijų platformos Lietuvos nacionalinės paramos grupės koordinatorius. Stažavosi DANCEE, Bornholme (Danija), 1994 m., Helsinkio u-to Miškų ekonomikos departamente (Suomija, 1996 m.), Helsinki Schoool of Business Economics (Suomija, 1996 m.). Kasmetinio Ekonomikos fak. Studentų atstovybės organizuojamo tarptaut. Jaunojo verslininko konkurso vertinimo k-jos narys, kasmetinės studentų marketingo darbų parodos „Idėja“ organizacinio k-to pirmininkas.

737) 1965 m. kovo 17 d. žuvo paskutinis Aukštaičių krašto partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. (g. 1928 m. Kaniūkų k., Alantos vlsč.). Tėvai turėjo 11,5 ha žemės, gyveno sunkokai, nes ji buvo nederlinga. Šeimoje augo dar 6 seserys. Mokėsi Alantos progimnazijoje ir, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, įsijungė į aktyvią pasipriešinimo kovą. Dėl nuolatinio terorizavimo, pasiūlymų tapti agentu,1948 m. išėjo į mišką pas partizanus. Įstojo į Mykolo Urbono-Liepos būrį ir pasivadino Pabaisa, vėliau pasirinko Siaubūno slapyvardį. 1950 m. tapo H.Ruškulio-Liūto būrio, veikusio daugiausia Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje, kovotoju, štabo nariu, žvalgybos skyriaus viršininku. 1951–1952 m. iš būrio gyvi liko A.Kraujelis ir V.Petronis-Nemunas. 1992 m. birželio 13 d. Papiškių k., Utenos r. prie namo atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo. 1998 m. kovo 19d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu po mirties apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. Sesuo J.Šyvokienė-Kraujelytė išleido knygą „Gyvenimą paaukojęs Tėvynei“.

738) 1965 m. Didžiokų koplyčią „ atrado“ skulptorius Aloyzas Smilingis. Sutvarkė ją ir įsirengęs dirbtuves kūrė iki 1991 metų. Skulptoriui išvykus į Vilnių, koplyčia iki 2000 m. buvo neprižiūrima ir niokojama.

739) 1965 m. pavasarį sodindamas bulves Vincas Rinkevičius Vyžinių k. (Inturkės sen.) rado caro Michailo Fiodorovičiaus (1613–1645 m.), švediškų XVII a. ir lenkiškų Zigmanto III laikų pilną puodą monetų.

740) 1965 m. birželio 28 d., Kazlų k., Alantos sen.gimė Vygantas Mizeikis, gamtos mokslų daktaras. Baigė Alantos vidurinę mokyklą (1982 m.), VU (1987 m.). Gamtos mokslų daktaro laipsnis suteiktas už darbą „Optinių sužadinimų dinamika puslaidininkių monostruktūrose ir nevienalyčiuose kristaluose"(1997 m.). Nuo 2000 m. atstovauja Vilniaus universitetui Osakos (Japonija) universitete.

741) 1965 m. Bimbiškių k. (Joniškio sen.) valstietis kasdamas bulvėms duobę, vieno metro gylyje rado žmogaus griaučius ir geležinį pailgos formos kirvį prie jų. Manoma, kad tai geležies amžiaus kapas.

742) 1966 m. sausio 27 d. Videniškiuose gimė Alvydas Šlepikas, poetas, prozininkas, režisierius, aktorius. Baigė Videniškių vidurinę mokyklą (1984 m.), Vilniaus konservatoriją (1990 m. aktoriaus, 1992 m. režisieriaus spec.). Po studijų dirbo Vilniaus mažajame teatre, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, redagavo savaitraštį „Literatūra ir menas“. Šiuo metu šio savaitraščio redakcijos darbuotojas ir Nacionalinio dramos teatro aktorius. Nuo 1998 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Kūryba spausdinta „Poezijos pavasario“, „Druskininkų rudens“ ir kt. almanachuose. Jo žodžiais sukurta nemažai dainų. Išleido eilėraščių knygas: „Taika tavo kraujui“ (1997 m.) Tylos artėjantis“ (2003 m.), novelių knygą „Lietaus dievas“ (2005 m.). Visos knygos apdovanotos: 1 knyga premija už geriausią debiutą, Zigmo Gėlės premija skirta už eilėraščių rinkinį „Taika tavo kraujui“ (1998 m.), P.Cvirkos literatūrinė premija (2008 m.) už novelių knygą „Lietaus dievas“. 2004 m. J.Lindės–Dobilo premija (2004 m.), salono „Balta varna“ premija („Imbiero vakarai“, Alytus). Sukūręs virš dešimt svarbių vaidmenų LNDT. Populiaraus serialo „Nekviesta meilė“ režisierius.

743) 1966 m. rugsėjo 1 d. Molėtuose atidaryta muzikos mokykla. 1972 m. persikėlė į naujas patalpas.

744) 1967m. Molėtų parapijos bažnyčios klebonu vėl skiriamas Juozapas Andrikonis (1909–1999 m.).

745) 1967 m. lapkričio 1 d. LTRS Žemės ūkio ministro įsakymu įkurtas Alantos tarybinis ūkis-technikumas, apjungęs parodomąjį ūkį ir technikumą. Šiuo laikotarpiu ypač didelis dėmesys sutelktas mokymo sąlygoms gerinti.

746) 1968 m. archeologai Joniškio sen. aptiko Pavandenės piliakalnį.

747) 1968 m. Dubingiuose surengta kompleksinė kraštotyros ekspedicija. Ją organizavo Lietuvos kraštotyros draugija. Vadovas Norbertas Vėlius.

748) 1968 m. balandžio 19 d. Molėtuose gimė Eugenijus Lesinskas, gydytojas otorinolaringologas, otochirurgas VU ligoninės Santariškių klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas, VU docentas, VU Medicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikos vedėjas.. Baigė Joniškio vidurinę mokyklą (1986 m.). 1986–1992 m. studijavo VU, 1992–1995 m. – VU rezidentūroje. 1995–2000 m. – VU asist., nuo 1995 m. – VUL Santariškių klinikų gyd. Otorinolaringologas, 2000–2002 m. – VU vyresn. asist., nuo 2002 m. – VU doc. Apgynė dr. (biomedicinos m. medicina) laipsnį (1999 m.) Stažavosi Lojolos u-te (Čikaga, JAV, 1995 m.), Karlo u-te (Praha, Čekijos Respublika, 1996 m.), Praktinės otologijos d-joje (Paryžius, Prancūzija, 1998 m.), Zalcburgo ligoninėje (Zalcburgas, Australija, 2000), Viurcburgo u-to ligoninėje (Viurcburgas, Vokietija, 2002), 5 tarptaut. Str., 20 str. recenzuojamuose Lietuvos otorinolaringologijos leidiniuose, mokomųjų knygų „Akustinė impedansometrija“ (1998 m.), „Vidurinės ausies cholesteatoma“ (2006 m.) aut. urn. „Medicinos teorija ir praktika“ redakcinės kolegijos narys. Skaitė 20 pranešimų tarptaut. Konferencijose. Europos Otologų ir neurotologų akademijos narys.

749) 1968 m. balandžio 20 d. Videniškiuose gimė Viktoras Krasavinas, majoras. Mokėsi Videniškių vidurinėje mokykloje (1975–1983 m.), po to aukštoje karo mokykloje, Baltijos gynybos koledže. Tapo kariuomenės karininku. Šiuo metu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos štabo viršininkas.

750) 1969 m. Čiulėnuose pastatyta aštuonmetė mokykla.

751) 1969 m. Alantos žemės ūkio mokykloje pradėjo dėstyti nusp. mokytoja, aktyvi dramos būrelio narė, Aluntos kaimo kapelos muzikantė, Meno Kūrėja (2005) Janina Čekelienė. (g. 1936 m. gegužės 1 d. Atkošiškio k., Utenos r.). Priklauso Vilniaus zonos siuvinėtojų būreliui. Nuo 1969 m. dalyvauja respublikinėse ir zoninėse parodose. Darbai publikuojami „Rankdarbiuose“, „Visažinyje“. Surengtos personalinės parodos Vyžuonose, Kuktiškėse (Utenos r., Vilniuje, Molėtuose. Vilniaus zonos siuvinėtojų stovyklos-seminaro viena iš organizatorių (1999 m.).

752) 1969 m. gegužės 11 d. Molėtuose gimė Rolandas Kazlas, lietuvių teatro, kino ir televizijos aktorius, komikas. Baigė Molėtų vidurinę mokyklą (1987 m.), Lietuvos konservatorijos aktorių laidą (1991 m.). „Šiaurės Atėnų teatro“ aktorius (1991–1993), nuo 1993 m. – Valst. Jaunimo teatro aktorius. Vaidina Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Meno forto“ spektakliuose. Apdovanotas Auksiniais scenos kryžiais – už geriausią 2006–2007 m. sezono dramos aktoriaus vaidmenį karalių Ignotą Witold Gombrowiez dramoje „Ivona, Burgundo kunigaikštytė (rež. J. Vaitkus) bei geriausią 2007–2008 m. sezono dramos aktoriaus vaidmenį: Napoleoną Šereiką P. Vaičiūno dramoje „Patriotai“ (rež. J.Vaitkus). Teatre sukūrė 19, kine 4 vaidmenis. Vaidino LTV seriale „ Gyvenimas mano, džiaugsmas mano“ (Tučkaus ir Viršininko nuotykius), LNK seriale „Detektyvo X memuarai“. Sukūrė autorinį humoristinių laidų ciklą „Nekenčiu reklamos“ (2000–2001 m.), įvairius personažus (zakristijonas, Salamakakinas, Audrius Butkevičius ir kt.) „Dviračio žinios“.

753) 1969 m. gegužės 17 d. Molėtuose gimė Darius Antanavičius, humanitarinių mokslų daktaras, archeografijos specialistas. Humanitarinių mokslų daktaro disertacija apginta 2003 m., tema „Lietuvio bajoro „Dešimtmetis Livonijos karas“ (1610 m.) ir jo autorius (autorystės atribucijos bandymas)“. Pagrindinės mokslinių interesų kryptys: Lietuvos Metrika; LDK miestų ir miestelių istorijos šaltiniai; Lietuvos istoriografijos istorija. Su kitais autoriais parengė ir išleido šias knygas: „Lietuvos Metrika“ knygas Nr. 25 ir Nr 12 „Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, T. 2, 3 „ Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“. Parengė daug straipsnių istoriniams leidiniams.

754) 1969 m. birželio mėnesį Kulionių k., Čiulėnų sen. ant Kaldinių kalvos pradėta statyti Fizikos instituto Astronomijos observatorija. Sumontuotas Kasegreno sistemos teleskopas. Pastatytas observatorijos administracinis pastatas su laboratorijomis, biblioteka, konferencijų sale ir viešbučiu astronomams (1975–1977 m.). 1980 m. mokslo istoriko Liberto Klimkos ir astronomo Gunaro Kakaro iniciatyva Observatorijoje buvo įrengta astronomijos istorijos ekspozicija. 1991 m. balandžio 11 d. sumontuotas didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurinėje Europoje reflektorius. Nuo 2001 m. Molėtų astronomijos observatorijoje atrasti 24 nauji asteroidai. Astronomas Kazimieras Černis yra atradęs 18 naujų kometų, iš kurių 3 pavadintos jo pavarde. Bendradarbiaujant su Šiaurės ir Baltijos šalimis, Molėtų astronomijos observatorijoje organizuojamos tarptautinės astronomų mokyklos. Jose dirba dėstytojai, studentai ir doktorantai iš Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, JAV, Nyderlandų, Pietų Afrikos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos.

755) 1969 m. Molėtų pirmą vidurinę mokyklą baigė Linas Virginijus Medelis (g. 1951 m. lapkričio 20 d. Šilutėje), žurnalistas. Žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ skyriaus vedėjas (1974–1975 m.), savaitraščio „Pirmadienis“ vyr. redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko padėjėjas.

756) 1970 m. sukurtas Molėtų herbas, aprobuotas 1997m. Jo autorė – Monika Urmanavičiūtė-Jonaitienė.

757) 1970 m. atidarytas naujas mūrinis Bijutiškio mokyklos pastatas. Pagal studento Valdo Aliubavičiaus projektą mokyklos kieme įrengtas fontanas, studentas Dominikas Čepas sukūrė obeliską, kitą obeliską – „Eglė žalčių karalienė“ sukūrė tuo metu mokyklos direktoriumi dirbęs Juozas Malažinskas.

758) 1958 m. sunaikintų žydų kapinių vietoje Ažubalių gatvėje buvo pastatyti įkurtos Tarpkolūkinės statybos valdybos sandėliai, garažai ir kiti statiniai. 1970 m. toje pačioje vietoje buvo pradėti statyti daugiabūčiai gyvenamieji namai.

759) 1970 m. liepos 13 Ščiuryje, Inturkės sen. mirė Jurgis Lebedys, lietuvių literatūros istorikas, vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų. (g. 1913 m. sausio 12 Devynduoniuose, Kėdainių r.). Nuo 1946 m. - VU dėstytojas. 1953–1954 m. ir 1967 - 1970 m. Lietuvių literatūros katedros vedėjas. Filologijos mokslų daktaras (1966 m.), profesorius (1968 m.). Rajono literatų brolijos pirmininkas, literatūros ir kalbos mokytojas Alfonsas Kavoliūnas (profesoriaus svainys) 1995 m. rajono literatams suorganizavo ekskursiją į Ščiuryje esantį vasarnamį.

760) 1970 m. spalio 1 d. Giedraičiuose gimė Eglė Černiauskaitė-Skrebienė, žurnalistė, rašytoja, vertėja. Baigė Giedraičių vidurinę mokyklą (1988 m.). Dirbo žurnaliste „Ievos“, „Cosmopolitan“, „Laimos“, „Naujasis Dienovidis“ žurnaluose. Parašė romaną „Visos Italijos dulkės“ (2005 m.). Šiuo metu UAB „AUREA PORTA“ vadovė.

761) 1971 m. birželio 24 d. Ažubalių k., Luokesos sen. gimė Jolanta Žalalienė, LTS narė, meno kūrėjo statusas suteiktas 2006 m. Siuva ir siuvinėja tautinius drabužius, pina juostas, siuvinėja. Kūryba eksponuojama rajoninėse, zoninėse, respublikinėse parodose. Surengė personalines parodas Molėtų krašto muziejuje (1996, 2004, 2007 m.) ir Ukmergės kraštotyros muziejuje (2007 m.), Balninkuose įkurtoje paveikslų galerijoje ir stiklo muziejuje (2007 m.). Sukūrė folklorinio ansamblio, kuriame dainuoja, dalyviams kai kurių drabužių detales. Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos (1999–2009 m.) dalyvė ir nominantė (2005, 2008 m.).Vadovauja darželinukų dailės studijoms. Gyvena ir kuria Molėtuose.

762) 1972 m. sausio 17 d. Molėtuose gimė Vytautė Mozūrienė, Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos narė, humoro grupės „Molėtuvka“ meninių programų kūrėja. Darbai dalyvavo amatų mugėje, skirtoje miesto 620-osioms metinėms (2007 m.),Vilniaus neįgaliųjų integracijos ir darbinio užimtumo centro organizuotose amatų mugėse “Tau, Vilniau” (2007–2009 m.), rajono dailės ir fotografijos premijos parodoje (2009 m.). Gyvena Molėtuose.

763) 1972 m. liepos 23 d.Alantoje gimė Aušra Rutkienė-Bačiulytė, VDU matematikos ir statistikos katedros mokslinė darbuotoja Baigė Alantos vid. m-klą (1991 m.), VPU (1995 m.), matematikos magistro kvalifikacinis laipsnis suteiktas VDU (1997 m.), edukologijos II pakopos (Magistro) kvalifikacinis laipsnis, Liežo (Belgija) u-to Mokslinėje švietimo laboratorijoje. Svarbiausios mokslinės publikacijos: „Edukologijos magistrų baigiamųjų darbų analizė statistikos elementų naudojimo požiūriu“ (2003 m.), Švietimo tyrimų vieta besikeičiančioje visuomenėje“ (2004 m.), „Nuotolinio kurso rengimas, remiantis Lježo (Belgija) pristatomu modeliu. Konferencijos „Informacinių technologijų taikymas švietimo sistemoje 2005“ straipsnių rinkinys“, (2005 m.) .), su kitais autoriais „Civil Sodiety: gender egality for lifelong learning“, (2005 m.).

764) 1972 m. Molėtų vidurinę mokyklą baigė Valdas Jurevičius, dailininkas – architektas. Molėtų kino teatre „Siesartis“ sukūrė freską. Šiuo metu „Valdas Jurevičius“ projektavimo įmonės vadovas, bendrovės „Archivalda“ architektas. LNTPA konferencijoje (2007 m.) pristatė Vilniaus mieste esančios Šiaurinės gatvės projektą, kuriame numatyta ir erdvė bėginiam viešajam transportui.

765) 1972 m. Dubingių miestelio aikštės pakraštyje iškilmingai atidengtas nedidelis paminklas proletariniam poetui A. Maginskui. Po dvidešimties metų jis demontuotas.

766) 1972 m. Eugenijų Saviščevą tėvai atsivežė į Naujasodžio kaimą (g. 1969 m. birželio 6 d., Klaipėdoje). Čia su pertraukomis gyveno iki 1993 m. Baigė Alantos vidurinę mokyklą (1987 m.). Įstojo į VU istorijos fakultetą (1993 m.). Nuo 1999 m. studijas tęsė doktorantūroje. Disertaciją: „Žemaitijos valdžios elitas nuo XV amžiaus pradžios iki XVI amžiaus vidurio“ apgynė 2004 m.. Šiuo metu gyvena Vilniuje ir dirba VU Istorijos fakultete, Senovės ir viduriniu amžių istorijos katedroje.

767) 1973 m. kovo 26 d. gimė Marius Ivaškevičius, prozininkas, dramaturgas. 1980–1991 m. mokėsi Molėtų 2-ojoje vid. m-kloje, 1991–1997 m. studijavo VU lietuvių k. literatūrą. Dirbo „Respublikos“ šeštadienio priedo vyrams „Julius“ reporteriu (1996–1999 m.), redaktoriumi (2000–2001m.). Bendradarbiavo „Kultūros spąstai“, „Kūrybos metas“. Į didžiausią Lenkijos dienraštį „Gazeta Wyborcza“ rašo įvairios tematikos esė. Išleido novelių rinkinį „Kam vaikų“ (1996 m.), romanus „Istorija nuo debesies“ (1998 m., Lenkijoje 2001 m. „Czarne ), „Vikingų žygis į Apuolę“ (2001 m.). Novelių yra išversta į lenkų, vokiečių, slovėnų, prancūzų, rusų ir baltarusių kalbas. 1998 m. debiutavo kaip dramaturgas. Pjesė „Kaimynas“ laimėjo Naujosios dramos konkursą ir 2000-aisiais buvo pastatyta Vilniaus jaunimo teatre bei Čikagos Žaltvykslės JAV lietuvių teatre. 2001 m. liepos mėn. pjesės skaitymas įvyko Avinjono teatro festivalyje. Pjesė išversta į anglų, prancūzų ir lenkų kalbas. Pjesė „8-230, tai aš“ 2000 m. eskizo pavidalu buvo pastatyta Nacionaliniame dramos teatre. Parašė pjesę „Malyš“ (2001m.), kuri eskizo pavidalu tais pačiais metais buvo paties autoriaus režisuota ir parodyta. Pjesė „Madagaskaras“ pelnė premiją už meniškiausią 2004 metų knygą Lietuvoje (2004 m.), o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas skyrė premiją (2005 m.). Naujausia M. Ivaškevičiaus pjesė - „Apgaubti“ (2006 m.). Dramaturgo pjesės yra išverstos į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, suomių, vengrų, lenkų, rusų kalbas. Pjesė „Malyš“ pastatyta Neapolyje, „Kaimynas“ - Helsinkyje. Studijoje A PROPOS režisavo du dokumentinius filmus: „Einu“(1999 m.) ir „Punsko novelės“ (2000 m.). Išleido romaną „Žali“ ( 2002 m.).Apdovanotas LR KM premijomis „Jaunajam menininkui“ ir už geriausią lietuviškos dramaturgijos spektaklį Lietuvos teatruose „Malyš“ (2002 m.), apdovanotas Lenkijos prezidento Auksiniu kryžiumi (2006 m.).

768) 1973–1974 m. Bijutiškio mokykloje pradėtas rengti gamtos muziejus. Juo rūpinosi mokyklos direktoriumi dirbęs Juozas Malažinskas.

769) 1973–1977 m. Molėtų parapijos klebono kunigo pareigas ėjo kunigas Romualdas Šalčiūnas (1927–1959 m.).

770) 1973 m. sukurtas 4 serijų TV filmas „Tadas Blinda“ ( režisierius Balys Bratkauskas, scenarijaus autorius Rimantas Šavelis), kurio įžanga prasideda ant aukščiausio Alantos apylinkėje Verpeto kalno, dalis veiksmo vyksta Dubingių smuklėje.

771) 1973 m. pab. Alantos žemės ūkio technikumo mokiniai pradėjo mokytis naujuose mokomuosiuose rūmuose ir apsigyveno naujame bendrabutyje. Pasikeitė mokymo ir gyvenimo sąlygos: įrengti kabinetai ir laboratorijos, apsirūpinta naujais įrengimais.

772) 1974 m. liepos 20 d. atidaryti Molėtų kultūros namai.

773) 1974 m. balandžio 14 d. per Velykas į visas rajono bažnyčias buvo atvažiavę sekliai stebėti, kurie moksleiviai eina į bažnyčią.

774) 1974 m. spalio 1 d. Levaniškiuose gimė Inga Budrienė, su vyru Dariumi yra restorano „Briedžių medžioklė“ (2000 m., Karmėlava) ir Lotynų Amerikos stiliaus baro - naktinio klubo „Latino“ ( Kauno senamiestis) savininkai, originalių švenčių sumanytoja, papuošalų iš veidrodžių šūkių ir Swarovskio kristalų kūrėja, konkurso „Kauno ponia - 2004“ dalyvė ir titulo „Talentų ponia“ laimėtoja, Kauno moterų klubo „Ad Astra“ direktorė (2008 m.).Pirmąją sukurtų aksesuarų kolekciją „Sudužusių veidrodžių karalystėje...“ pristatė Molėtų krašto muziejuje (2005 m.), antrąją „Veidrodėli, pasakyk“ klube „Latino“ (2008 m.). Dalyvavo TV3 realybės šou „Keičiu žmoną“ ir „Namas“ (2007 m.), LTV projekte „Klasė“ (2007 m.), Vilniaus rotušėje surengtoje 7-oje gausiausioje šalyje šokių puotoje (2008 m.), dainininkės Džordanos Butkutės keturiasdešimtojo gimtadienio renginyje, kurį organizavo pati Inga, atliko jiedviem sukurtą dainą „Mums pakeliui“.

775) 1974 m. Naujasodžio biblioteka persikėlusi į Aluntos dvaro rūmus tampa kultūros centru.

776) 1974 m. Suginčių vidurinę mokyklą baigė Sigitas Židonis, teisininkas. (g. Čivylių k., Suginčių sen.). Advokatu dirba nuo 1984 m. Šiuo metu Advokatų kontoros „Židonis, Malinauskas ir partneriai LAW GROUP“ advokatas.

777) 1974–1986 m. Inturkėje dirbo klebonas Juozapas Dobrovolskas. Jis pasirūpino, kad architektai tinkamai įvertintų bažnyčios ir varpinės architektūrą, pateiktų projektą remontui. Parapijiečių aukotų lėšų dėka kunigas kvietė restauratorius, kurie atliko didelį darbą bažnyčios viduje ir išorėje. 1986 m. kunigo dėka bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis ( aut. Vytautas Ulevičius „Nazarietis“) Lietuvos krikšto 600-osioms metinėms.

778) 1975 m. kunigas S. Kiškis pabaigė rašyti studiją „Stirnių parapijos praeitis Lietuvos bažnyčios rėmuose“.

779) 1976 m. Molėtų bažnyčios šventoriuje pastatytas menininko Antano Kmieliausko sukurtas memorialinis paminklas pokario aukoms – „Rūpintojėlis“.

780) 1976 m. Arnionių k. gimė Mindaugas Valiukas, vienas originaliausių jaunosios kartos poetų, prozininkas, dramaturgas, režisierius, aktorius, dainų autorius ir atlikėjas. Baigė Joniškio vidurinę. Studijavo lietuvių filologiją ir režisūrą Vilniuje, Klaipėdoje. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1991 m. „Moksleivyje“. Mokydamasis dvyliktoje klasėje laimėjo Respublikinį jaunųjų filologų konkursą. P. Lemberto konkurso laureatas (1996 m.). Išleido poezijos rinkinį „Mėnulio keramika“ (1998 m.). Tais pačiais metais apdovanotas Z. Gaidamavičiaus-Gėlės premija už geriausią metų debiutą, „Vogta vinis“ (2003 m.), „Dambrelis“ (2006 m.), pjesių knyga „Kreatyvo mirtis“ (2006 m.). Kauno mažajame teatre pastatyta jo pjesė „17“.Gyvena ir dirba „Aušros“ jaunimo teatro režisieriumi Klaipėdoje.

781) 1976 m. Molėtų mieste esančioms visoms 27 gatvėms suteikti pavadinimai.

782) 1976 m. rugsėjo 10 d. Dubingiuose atidengta memorialinė lenta rašytojui A. Maginskiui.

783) 1977 m. Molėtų parapijos klebono ir dekano pareigas pradeda eiti Adomas Ignacas Milašius OFM Cap. (1914–1944–2007). Kunigo rūpesčiu prasidėjo bažnyčios bokštų atstatymo darbai. Stacijavos kaimo gyventojai M. ir A. Žukauskai padovanojo bažnyčiai didįjį varpą. Molėtuose kunigas išbuvo iki 1992 m., buvo perkeltas į Labanorą klebonu.

784) 1977 m. Suginčių vidurinę mokyklą baigė Regina Paulauskaitė-Šilinskienė (g. Loluičių k., Suginčių sen.), Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto dekanė. Konkurso „Šauniojo slaugytojo Utena 2007“ globėja.

785) 1977 m. Molėtų vidurinę mokyklą baigė Rima Skrebutėnaitė (g. 1959 m. gruodžio 25 d. Vilniuje), Lietuvos nacionalinio radijo muzikos redakcijos išleidėja, laidos „Abipus Nemuno“ autorė.

786) 1978 m. baigė Suginčių vidurinę mokyklą Alvydas Pacevičius (g. Suginčiuose), istorikas. Humanitarinių mokslų daktaro disertacija „Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 m. (apginta 2001 m.). Docento pareigas eina (nuo 2002 m.), humanitarinių mokslų docento pedagoginis vardas suteiktas (2006 m.). Monografijų „Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 metais. Dingęs knygų pasaulis“ (2005 m.), „Žemaičių Kalvarijos mokykla 1803–1836 m. (2005 m.), mokomosios studijos „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bibliotekos. Tipologija, organizacinė struktūra, komplektavimo strategijos (2006 m.) autorius, knygos „Žemaičių Kalvarija: vienuolynas, bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys (2003 m.) bendraautorius, daugelio studijų ir mokslinių straipsnių, recenzijų, mokslinio teksto vertimų, straipsnių kultūros ir profesinėje spaudoje autorius. Ruošia pranešimus ir skaito juos nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Stažavosi Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje (1993–2006 m.). Komunikacijos fakulteto tarybos narys (nuo 2003 m.), Lietuvos bibliotekininkų draugijos narys, Lietuvos mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo nuolatinės komisijos narys – ekspertas, Martyno Mažvydo bibliofilų klubo narys, mokslo darbų „Knygotyra“ redaktorių kolegijos narys, UNESCO Nacionalinės atminties (Lietuvos) ekspertų tarybos narys, VU bibliotekos Dokumentinio paveldo vertinimo komisijos narys. Apdovanotas Martyno Mažvydo premija „ Už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui (2006 m.), VU rektoriaus Benedikto Juodkos padėka ir diplomas „Už reikšmingą mokslo rezultatų sklaidą“ (2006 m.), Telšių viešosios bibliotekos paskatinamoji premija (1997 m.), Elenos Ciplijauskienės fondo stipendija (1996 m.).

787) 1979 m. Klaipėdoje gimė Audrius Bružas, teatro, kino ir televizijos aktorius. Baigė Alantos vid. mokyklą (1990 m.). Ketverius metus lankė B. Dvariono muzikos mokyklą, mokėsi groti gitara. Lietuvos muzikos akademijoje baigė režisieriaus Rimo Tumino vadovaujamą aktorių kursą. Po studijų pradėjo dirbti Valst. Vilniaus mažajame teatre. Įgijęs aktorinio meistriškumo magistro diplomą, tame pačiame teatre vaidino spektakliuose: Karlo Goldonio „Triufaldino“ arba „Dviejų ponų tarnas“ (2003 m.); Abi Morga „Švelnumas“, Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ ir Nikolajaus Gogolio „Revizorius“ (2004 m.). Atliko vaidmenis kine Ponas Pimpis ir „Lietuviškos grožybės“ (2005 m.). Dalyvavo televizijos improvizacijų šou „Pagauk kampą“ (2007–2008 m.).

788) 1979 m. Molėtų 1-ąją vidurinę mokyklą baigė Jonas Žagūnas ( g. Molėtuose), matematikas. VU dalyvauja programoje (2007 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d.) sukurti naujus ir patobulinti esamus programų sistemų modeliavimo, kūrimo automatizavimo ir kokybės gerinimo metodų tyrime ( vadovai prof. hab. dr. R. Baronas, doc. dr. A. Mitašiūnas). Šiuo metu VU lektorius.

789) 1980 m. pirmasis molėtiškės Vaidos Genytės-Marazienės pasirodymas Lietuvos moksleivių dainų konkurso scenoje su daina „Čiunga čianga“ pavergė publiką ir žiuri. Vaida yra keturių „Dainų dainelės“ konkursų laureatė, vienoje jų atliko dainą „Sparnuotosios supynės“, kuri visoje Lietuvoje tapusi dainuojamu šlageriu. Baigusi Molėtų vidurinę, Panevėžio konservatoriją, trejus metus lankė džiazo studiją. Gavusi kvietimą į Vilnių, įsidarbino Filharmonijos teatro trupėje, kur vaidino Piemenaitę, Raganaitę, Lapę... Dainavo Vidaus reikalų ministerijos orkestre. Išleido kasetę „Dabartis“ (1997 m.). Baigė VPU muzikos edukologijos studijas (2008). Šiuo metu moko mažuosius muzikos meno pagal M. Montessori sistemą dirbančioje sostinės mokykloje. 2008 m. dainininkę atrado ir į sceną sugrąžino LNK muzikinis projektas „Žvaigždžių duetai“. Duetu dainuodama su scenos partneriu Alanu Chošnau užėmė antrą vietą. Dalyvavo LTV projekte „Triumfo arka“ ( 2008 - 2009 m.), veda viktoriną „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ (2008–2009 m.), dainuoja VPU chore „Ave Vita“.

790) 1981 m. Baltadvario bastioninės pilies likučiai, įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą.

791) 1981 m. Molėtų 1-ąją vidurinę mokyklą baigė Vytautas Jusys (g. 1963 m. vasario 14 d. Kazachstane ) ornitologas. Baigęs VPU. Paukščius žieduoja nuo 1978 m. Dirba Ventės rago ornitologinėje stotyje (nuo 1981 m.). Žurnalo „Paukščiai“ (2009 m.) brandintos idėjos autorius ir vyr. redaktorius. Gyvena Kintuose, Šilutės r.

792) 1982 m. spalio 3 d. Čiulėnų k., Čiulėnų sen. gimė Tomas Rimydis, virėjas, virtuvės gamybos vadovas, daugelio kulinarinių konkursų nugalėtojas, dirbęs su garsiais užsienio bei Lietuvos virtuvės meistrais, SPA. Baigė Mindūnų devynmetę m-klą (1997 m.), Vilniaus prekybos ir verslo m-klą (2002 m.). Nuo antro kurso pradėjo dirbti „Žemaičių smuklėje“, „Brodvėjaus Pub‘e“, derindamas darbą su studijomis Vilniaus M. Romerio u-te aplinkos apsaugą ir politiką. Pakviestas dirbti sporto, pramogų ir verslo centre „Forum Palace“ gamybos vadovo pavaduotoju. 2007 m. priima pasiūlymą iš sveikatingumo centro „SPA Vilnius“ Druskininkuose. „Lietuvos virėjų čempionatas 2008“ vicečempionas, TV 3 projekto „Virėjų kovos“ dalyvis (2009 m.). Sankt Peterburge (Rusija) su komanda atstovavo Lietuvai Baltijos šalių virėjų čempionate „Gintarinis aljansas“ (2009 m.). Nuo 2009 m. - viešbutyje „Reval Hotel Neris“ įsikūrusio restorano „Diverso“, priklausančio tarptautinei kompanijai virtuvės gamybos vadovas.

793) 1984 m. tautines juostas, rankšluosčius, gaireles pradėjo austi molėtiškis Juozas Prunskus, LTS narys (2001 m.). (g. 1942 m. liepos 25 d. Biržuose). Išaudė vardines juostas Molėtų Garbės piliečiams, Seimo nariams jų apsilankymo Molėtuose progomis. Kartu kuria ir žmona Irena. Abiejų darbai dalyvauja rajono dailės ir fotografijos premijos parodoje, zoninėse ir respublikinėse parodose, mugėse.

794) 1985 m. susikūrė folkloro ansamblis „Ievužė“ (vad. Aldona Četkauskaitė). Dalyvauja Dainų šventėse, respublikiniame renginyje „Šermenų giesmių giedojimas“ Arkikatedroje, tarptautiniuose festivaliuose „Baltica“, „Skamba skamba kankliai“ (nuo 1995 m.). Molėtuose kasmet organizuoja respublikinę folkloro šventę „Kieman svečiai suvažiava“. Įrašyta videokasetė „Vestuvinės dainos, žaidimai ir papročiai“ (2003 m.). Kaip geriausiam kaimo folkloro ansambliui, suteikta „Aukso paukštės“ nominacija (2004 m.). Išleistos kompaktinės plokštelės „Aukštaitija“ (2001 m.), „Oi rūta, rūta“ (2006 m.), „Šermenų giesmės. Rytų Aukštaitija“ (2008 m.).

795) 1985 m. Molėtų r. buvo 24 kultūros namai, 42 bibliotekos.

796) 1985 m. Joniškyje pastatyta nauja vidurinė mokykla.

797) 1985 m. Suginčių vidurinę mokyklą baigė Dalia Žalalytė.(g. Padvarnių k., Suginčių sen.) 1991 m. baigė VU Teisės fakultetą, dirbo juriste LR žemės ūkio ministerijoje (1991–1993 m., Seimo kontrolieriaus padėjėja (1993–1997 m.), valstybinės įmonės „Registrų centras“ juridinio skyriaus vedėja. Šiuo metu – advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ vyr. konsultante. Lektorės specializacija – nekilnojamo turto teisė, civilinė teisė, sutarčių teisė.

798) 1986 m. Molėtuose atidarytas naujas ligoninės pastatas.

799) 1986 m. aukso medaliu baigė Molėtų 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Molėtų gimnazija) Arminas Lydeka (g. 1968 m. vasario 21 d., Alytuje), diplomatinio protokolo ir tarnybinio etiketo ekspertas konsultantas, Lietuvos politologų asociacijos narys (2004 m.). Knygų „Protokolo pagrindai kiekvienam siekiančiam...“ (1999 m.; 2-asis leid. – 2000 m.; 3-asis leid. – 2003 m.), „Etiketas kiekvienam“ (2004 m.) ir publikacijų „Socialinių mokslų dėstymas Jungtinėse Amerikos Valstijose“ (žurnalas „Socialiniai tyrimai, 1991 m., Nr. 9, Maskva), „Lietuvos saugumo garantas – objektyvus geopolitinės situacijos įvertinimas“ (rinkinys „Bendro saugumo idėjos Baltijos jūros regione“ (1995 m., Hensinkis). Rengia straipsnius diplomatinio protokolo ir etiketo temomis periodikoje.

800) 1986 m. į Inturkę atvyko jaunas, energingas kunigas, aktyvus Sąjūdžio rėmėjas Stasys Čiupalas. Kunigavimo metu sustiprėjo mokyklos ryšys su bažnyčia, nes kunigas mėgo bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis, buvo labai tolerantiškas, draugiškas su jaunimu. Turėjo nemažą retų lietuviškų knygų biblioteką. Jo kunigavimo metais atnaujinta Rudesos bažnyčia ir varpinė.

801) 1987 m. vyko pirmieji Baltadvario pilies archeologiniai tyrinėjimai, jiems vadovavo istorikė A. Vojevodskaitė, architektas Ž. Simonaitis ir archeologė I. Jučienė. Darbų metu iš pilies rūmų ir jų pašalių pašalintos griuvenos, iškasta keletas perkasų pilies teritorijoje.

802) 1987 m. Inturkės bažnyčiai buvo sugrąžinti pastatai: klojimas, senoji klebonija, o vėliau vietoje nugriautos špitolės atiduotas ir senųjų kultūros namų pastatas.

803) 1987 m. kovo 16 d. Molėtuose gimė Raminta Vyšniauskaitė, populiaraus realybės šou „Kelias į žvaigždes“ (2005 m.), koncertinio turo su Vudžiu, Vilija, „69 danguje“, Rule (2006 m.), Hariu (2006 m.) dalyvė. Baigė Molėtų gimnaziją (2005 m.). Dirbo radijo stotyje „ Vox Maris" (2007–2008 m.), „Power Hit Radio“ (2008 m.), LRT laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ (2008 m.). Radijo stoties „Power hit radio“ jubiliejinio renginio vedančioji (2009 m.). Studijuoja Romerio universitete socialinio darbo specialybę (nuo 2006 m.).

804) 1987 m. vasarą archeologai, architektai, istorikai darbavosi Videniškiuose, kur buvo kasinėjamos Baltadvario gynybinės pilies ir pylimo liekanos. Tame tyrinėtojų būryje buvo dailininkės iš Paminklų restauravimo.

805) 1988 m. susikūrė folkloro ansamblis „Malkesta“ (vadovė Audronija Kibickienė). Ansamblį sudaro įvairių profesijų ir amžiaus žmonės. Ansamblio repertuare – Molėtų krašto ir kitų regionų folkloras, kurio dalį pateikia patys ansambliečiai. Ansamblio muzikantas Kęstutis Kuzmickas. Kolektyvas koncertuoja įvairiuose rajono renginiuose. Dalyvavo šalies folkloro ansamblių ir „Baltikos“ folkloro festivaliuose, užsienyje: Latvijoje, Vokietijoje.

806) 1988 m. Suginčių vidurinę mokyklą baigė Daina Žemaitytė (g. Suginčiuose), žurnalistė. Automobilių stalomo varžybų „SEB VB lizingo“ taurei laimėti kasmetinių varžybų, kuriose prie vairo debiutuoja moterys žurnalistės su naujuosius automobilius pristatančių bendrovių atstovais, dalyvė. Šiuo metu didžiausio tiražo žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė.

807) 1988 m. Suginčių vidurinę mokyklą baigė Vida Aniukštytė-Židonienė, aktorė (g. Radvoniškio k., Suginčių sen.). 1992 m. gavo aktorės diplomą. 7 metus (iki 1999 m.) dirbo Lietuvos Nacionaliniame teatre. Šiuo metu drabužių parduotuvės „United colors of Benetton“ direktorė.

808) 1988 m. Mindūnuose atidarytas vaikų darželis.

809) 1988 m. vasarą grupė Molėtų r. inteligentų vyko į Vilniuje vykusius Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio posėdžius, tarėsi dėl sąjūdžio įkūrimo Molėtuose.

810) 1988 m. rugpjūčio 18 d. savo veiklą pradėjo Molėtų krašto žmonių su negalia sąjunga. Nuo pat jos įsikūrimo (iki 2009 m.) vadovavo Vladzė Gribėnienė (g. 1951 m. sausio 23 d. Ukmergės r.) kuri buvo renkama 6 kadencijas iš eilės į Molėtų rajono savivaldybės tarybą. 1998 m. jai suteiktas Molėtų garbės pilietės vardas.

811) 1988 m. rugpjūčio 29 d. Molėtuose kino teatre „Siesartis“ įvyko steigiamasis Molėtų Sąjūdžio susirinkimas.

812) 1988 m. spalio 2 d. Molėtuose vyko sąjūdžio mitingas. Mitingui vadovavo G. Kakaras. Dalyvavo V. Landsbergis, A. Čekuolis.

813) 1988 m. lapkričio 29 d. jaunos energingos Mindūnų devynmetės mokyklos istorikės Virginijos Mackonienės dėka Mindūnuose atidarytas žvejybos muziejus. Ekspozicijoje: statomieji ir traukiamieji tinklai, statomosios gaudyklės, rankinės gaudyklės, mušamieji žvejybos įrankiai. Seniausias eksponatas – medinis luotas. Muziejaus įkūrėjai persikėlus dirbti į Molėtus, nuo 1995 m. muziejumi rūpinasi Alfreda Petrauskienė.

814) 1988 m. astronomo G. Kakaro iniciatyva pradėta lankytojams skirto specialaus astronomijos paviljono statyba. Naujas statinys tapo Astronomijos observatorijos lankytojų centru.

815) 1989 m. sausio 7 d. Sąjūdžio iniciatyva įvyksta „Tremtinio klubo“ steigiamasis susirinkimas.

816) 1989 m. vasario 15 d. Molėtų kultūros namų salėje vyksta Vasario 16-osios minėjimas. Vasario 16 d. Molėtų miesto aikštėje įvyksta masinins molėtiškių miningas Vasario 16-ajai paminėti, iškeliama Molėtų bažnyčioje pašventinta trispalvė vėliava. Atidengiamas paminklinis akmuo Jonui Basanavičiui.

817) 1989 m. vasario 16 d. Molėtų miesto aikštėje įvyksta masinis molėtiškių mitingas Vasario 16 – ajai paminėti, iškeliama Molėtų bažnyčioje pašventinta trispalvė vėliava. Atidengiamas paminklinis akmuo Jonui Basanavičiui. Mitinge kalba A. Sabaliauskas ( veda mitingą), A. Kavoliūnas, A. Kuliešius, V. Jurevičius, J. Balčiūnas, A. Ivonytė, L.Židonis. Šventinį lietuvišką montažą dovanoja Videniškių vid. mokyklos moksleiviai. Šventiniai minėjimai įvyksta Alantoje, Giedraičiuose ir kitose rajono vietovėse. 1989 m. liepos 9 d. Molėtuose, ant Pavasarininkų kalno, pašventintas kryžius ir Vyčio atvaizdas ( autorius Valdas. Jurevičius). Atkurta Pavasarininkų organizacijos Molėtų kuopa  ( vadovė Aleksandra vonytė). Šventėje dalyvavo LP Sąjūdžio Seimo narys Virgilijus Čepaitis, kraštietis literatūrologas Petras Bražėnas. Šiai progai išleidžiamas Pavasarininkų laikraštis „ Pavasario žiedas“.

818) 1989 m. kovo 19 d. Molėtų turgavietėje vyko mitingas – kandidatų į TSRS AT susitikimas su visuomene.

819) 1989 m. balandžio 17 d. vyko Molėtų sąjūdžio rajoninė konferencija. Buvo aptariamos tautinės mokyklos kūrimo problemos.

820) 1989 m. gegužės 20 d. vyko Kalbos šventė „Skambėk, lietuviškas žodi“.

821) 1989 m. liepos 9 d. Molėtuose, ant Pavasarininkų kalno, pašventintas kryžius ir Vyčio atvaizdas ( autorius Valdas. Jurevičius). Atkurta Pavasarininkų organizacijos Molėtų kuopa  ( vadovė Aleksandra Ivonytė). Šventėje dalyvavo LP Sąjūdžio Seimo narys Virgilijus Čepaitis, kraštietis literatūrologas Petras Bražėnas. Šiai progai išleidžiamas Pavasarininkų laikraštis „ Pavasario žiedas“.

822) 1989 m. rugpjūčio 23 d. molėtiškiai dalyvavo „Baltijos kelio“ akcijoje, autostrados Vilnius - Ukmergė 238 - 240 kilometre. Inurkės klebonas S. Čiupaila pašventino pakelėje pastatytą molėtiškių kryžių.

823) 1989 m. rugpjūčio 26 d. Giedraičiuose buvo minimos miestelio 650-osios metinės. Ta proga Giedraičių pakraštyje atidengtas ir pašventintas paminklas pokario partizanams, kovojusiems prieš tarybų valdžią. Paminkle įrašytos 17 žuvusių vyrų pavardės.

824) 1989 m. spalio 15 d. Alantoje į kapines buvo perlaidoti rezistebtų palaikai.

825) 1989 m. spalio 27 d. Inturkėje atidaryti nauji kultūros namai. Pastato projekto autorius architektas Vaclovas Andrikis.

826) 1989 m. gruodžio 28 d. Alantoje ant namo, kuriame 1908 - 1911 m. Gyveno aušrininkas Jonas Gaidys-Gaidamavičius, atidengta memorialinė lenta.

827) 1990 m. Molėtuose apsigyveno Benediktas Budrys, poetas, publicistas (g. 1929 m. gegužės 7 d. Marijampolėje.1948–1956 m. kalintas Vorkutos lageriuose. 1965 m. baigė Tiumenės pedagoginį institutą. Mokytojavo Moldovoje, Molėtuose. Vytauto Varnagirio slapyvardžiu išleido eilėraščių rinkinius: „ Po tundros dangumi“ (1991 m.), „ Varnagirė“(1997 m. – Igno Tauckaus slapyvardžiu), „Netekties atmintis“ (1998 m.) , „ Mamutukei“ (1998 m.), „ Requiem“ (1999 m.), „ Vėlinės“ (2000 m.), „ Mėnulio užtemimas“ (2003 m.), „ Girelei“ (2005 m.). Parašė trumpų novelių knygą „ Kruvinos rankos“(1999 m.), atsiminimų.

828) 1990 m. į LTS narius priimtas tapytojas Eugenijus Aukštuolis. Surengė autorines parodas Utenoje, Zarasuose, Molėtuose. Dalyvavo dailininko A. Varno atminimui skirtoje respublikinėje parodoje-konkurse. Darbą „ Kelias į Molėtūno kaimą“ yra padovanojęs Molėtų krašto muziejui. Gyvena ir kuria Molėtų mieste.

829) 1990 m. archeologai Užtilčių k. (Inturkės sen.) kasinėjo akmens amžiaus gyvenvietę.

830) 1990 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės šventės minėjimo metu Molėtų šventoriuje pašventinta skulptoriaus Antano Kmieliausko akmens skulpūra „Rūpintojėlis“. Tai 1976 m. sukurtas memorialinis paminklas pokario aukoms.

Molėtų kraštas atkūrus nepriklausomybę

831) 1990 m. balandžio 20 d. Molėtuose vyko mitingas Lietuvos vyriausybei remti. Dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas J. Jurgelis ir Lietuvos generalinis prokuroras A. Paulauskas.

832) 1990 m. gegužės 10 d. Inturkės vidurinės mokyklos (į pagrindinę reorganizuota 2001 m.) direktorės pareigos patikimos Vidutei Bronei Kiaušinienei, (g. 1941 m. Ukmergės r., Laukuvos k.), dirbusiai direktoriaus pavaduotoja ( nuo 1985 m. rugsėjo 1 d.). Dabartinė direktorė pedagoginį darbą mokykloje dirba nuo 1962 m., pasižymi operatyvumu ir kruopštumu. Tai ilgiausiai vadovės poziciją rajono mokyklų tarpe išlaikiusi pedagogė.

833) 1990 m. lapkričio 22 d. Giedraičiuose buvo minimas kautynių ties Giedraičiais 70-metis. Ta proga iškasti ir į Vilnių palydėti nežinomo kario palaikai.

834) 1990 m. Spalio 14 d. Joniškyje pašventintas restauruotas Nepriklausomybės paminklas, 1952 m. įverstas į duobę ir užkastas. Paminklą restauravo Kostas Brazinskas.

835) 1991 m. sausio 13 d. gausus molėtiškių būrys budi Vilniuje prie parlamento rūmų. Ūkininkas Br. Pakšys budinčius šelpia  maisto produktais.

836) 1991 m. pradėtas organizuoti krepšinio turnyras „ Vilnies“ taurei laimėti. Tradicinį turnyrą organizuoja Molėtų krašto laikraštis „ Vilnis“ ir Molėtų sporto centras.

837) 1991 m. vasario 2 d. vyko rajoninė poezijos šventė, skirta tautos atgimimui.

838) 1991 m. vasario 23 d. - kovo 16 d. Vokietijoje, Daichtorvalyje, vykusioje Europos valstybių fotomenininkų darbų parodoje, kurioje buvo eksponuojami tautodailininkų portretai, Lietuvai atstovavo vilnietis Vytautas Janulis. Tarp jo darbų - dviejų skudutiškiečių portretai. Vienas iš jų – Saukiškių kaime gyvenęs Vladas Lasis ir Skudutiškio miestelyje gyvenusi Marija Padkamarytė.

839) 1991 m. kovo 11 d. rajono savivaldybės salėje LR Sąjūdžio rajono Taryba organizavo konferenciją-diskusiją „Lietuvos nepriklausomybės dabartis ir ateitis“, skirtą Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti.

840) 1991 m. birželio 7 d. Čiulėnų k. pašventintas koplytstulpis buvusiems Čiulėnų pradžios mokyklos mokytojams tremtiniams Dalmotams. Koplytstulpį pašventino Inturkės parpijos klebonas J. Katulis.

841) 1991 m. birželio 29 d. įregistruotas Molėtų krašto muziejus.

842) 1991 m. gegužės 12 d. Molėtuose svečiavosi JAV gyvenantys teisės daktarė Žibutė Brinkienė ir buvęs mokytojas Juozas Kojelis.

843) 1991 m. gegužės 19 d. Molėtuose buvo pašventintas šv. Jono Nepomuko paminkas - koplytstulpis. Jį pašventino Molėtų klebonas J. Milašius.

844) 1991 m. rugsėjo 28 d. prie Elektros tinklų Molėtuose pastatytas kryždirbio R. Mozūros kryžius žuvusiems partizanams, ženklinantis pokario partizanų simbolines kapines.

845) 1991 m. spalio 26 d. prie Molėtų poliklinikos atidengtas barelejfas Marijai Apeikytei. Bareljefo autorius Arūnas Aniūkštis.

846) 1991 m. Suginčių vidurinę mokyklą baigė Regimantas Bareikis (g. Padvarnių k., Suginčių sen.), technologijų mokytojas. Baigė VPU (1996 m.), magistratūros studijas (1997–1998 m.). VPU, fizikos institute apsigynė daktaro disertaciją „Svyruojančio strypo ir ultragarsinių virpesių sistemų tyrimas“ (2002 m.). Dirba lektoriumi VPU.

847) 1991 m. Mindūnų mokyklos ir žvejybos muziejaus kiemelyje buvo pastatyti tautodailininko Stasio Karanausko ąžuoliniai koplytstulpiai. Vienas skirtas vėžiavimui, antras – žvejybai, trečias – Mindūnų krašto gamtai.

848) 1991 m. pavasarį kultūros paveldo tarnybos darbuotojos N. Aleinikovienė ir V. Ratkevičiūtė kuriančius žmones sukvietė į bendrą būrį. Tų pačių metų gruodžio 23 d. rajono valdyba įregistravo tautodailininkų draugiją. Nuo pat pirmųjų įkūrimo dienų draugijai vadovauja gydytojas Vyt. Bikneris, koordinatorė N. Aleinikovienė.

849) 1992 m. sausio 1 d. Molėtų mieste gyveno 7267 gyventojai.

850) 1992 m. tuometinė Molėtų rajono statybos organizacija sporto centrui perdavė erdvę sporto salę.

851) 1992 m. sausio 9–12 d. Molėtų kino teatro „Siesartis“ patalpose rajono kultūros paveldo tarnybos darbuotoja N. Aleinikovienė surengė pirmąją tautodailininkų draugijos narių darbų parodą.

852) 1992 m. vasario 15 d. Molėtų kino teatro „Siesartis“ patalpose rajono kultūros paveldo tarnybos darbuotoja N. Aleinikovienė surengė molėtiškių tapybos parodą, skirtą Molėtų miesto 605 m. sukakčiai pažymėti. Antroje salėje buvo eksponuojama senųjų molėtiškių M. Paškevičienės, V. Giraitienės, A. Ivonytės ir jos išsaugoti M. Miknevičienės ir A. Miknevičiūtės prieškario laikotarpio siuvinėjimo darbai. Parodą surengė V. Kazlienė.

853) 1992 m. Molėtų poliklinikos gydytoja odontologė Salomėja Dumbliauskienė pradėjo tapyti. Iš mokytojo ir dailininko Vlado Miškinio tapybos technikos pamokas gavo ne tik ji, bet ir anūkas Saulius. Pirmąją darbų parodą surengė Molėtų poliklinikoje (1993 m.), antrąją - Naujasodžio bibliotekoje. Trečioji, 70-mečio proga atidaryta Molėtų krašto muziejuje (1998 m.). Parašė ir išleido atsiminimų knygą „Curriculum vitae“ (2007 m.).

854) 1992 m. Molėtų parapijos bažnyčios klebonu paskiriamas kunigas Zenonas Navickas.

855) 1993 m. Videniškių vienuolynas grąžintas klebonijai.

856) 1993 m. Molėtuose vyko žvalgomieji tyrimai, kurių metu buvo ištirtas apie 220m2 plotas. Rasti daugiausia XX a. suardymai ir XVI –XVII a. kultūriniai sluoksniai. Sluoksniai surasti tik dviejose vietose: ties namu Vilniaus g. 42 ir tarp šio namo, bei namo Vilniaus g. 46.

857) 1993 m. spalio 23 d. atidaryta bendra ignaliniečių ir molėtiškių tautodailės darbų paroda Molėtų kultūros namų neveikiančioje kavinėje „ Rasa“.

858) 1992 m. gruodžio 3 d. įregistruota individuali įmonė „Skrydis“ (sav. Kęstutis Juočepis), turinti teisę prekiaujanti ne tik maisto prekėmis, bei ir teikti visuomeninio maitinimo paslaugas. Tai ilgiausiai dirbanti įmonė Molėtuose.

859) 1993 m. gruodžio 19 d. Molėtų kultūros namų fojė vyko rajono liaudies meistrų darbų vokiečių delegacijos, vadovaujamos Hiorstelo savivaldybės statybos ir urbanistikos skyriaus vadovo Roberto Eickelio, atvykimo į Molėtus labdaros atvežimo tikslu, paroda.

860) 1993–1998 m. rajono kultūros paveldo tarnybos darbuotojos N. Aleinikovienės iniciatyva Molėtų kultūros namų fojė rengiamos proginės teminės tautodailės darbų „Laukiam šventų Velykų“ ir „Kalėdinių atvirukų, eglės papuošalų ir šventinių puokščių“ parodos.

861) 1993–1995 m. Joniškyje vyko kompleksinė ekspedicija. Ją organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras.

862) 1993–2002 m. Molėtų dekanatui vadovavo kanauninkas Vilnis Viktoras Cukuras (1946–1975–2008). Kunigo klebonavimo laiku suremontuota klebonija, pradėti tvarkyti parapijos namai. 1996–1997 m. už didžiojo altoriaus padaryti du vitražai. 1998 m. pradėtas bažnyčios išorės remontas. Jubiliejiniais metais įrengtas bažnyčios išorinis apšvietimas. Bažnyčioje veikė vaikų ir jaunimo chorai.

863) 1994 m. Bijutiškyje vyko etnografinė ekspedicija. Vadovas VPU docentas, etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Jonas Mardosa.

864) 1994 m. susikūrė neįgaliųjų žmonių etnografinis ansamblis „Radastėlė“ (vadovė Danutė Gančierienė). Kolektyvo nariai ilgaamžiai: vyriausieji įkopę į devintą dešimtį, jauniausiems – „tik“ po 56-erius metelius. Ansamblis koncertų forma atlieka tradicinį savo vietovės repertuarą. Surengė per 170 koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose ir Vokietijoje. Dalyvauja zoninėse ir respublikinėse žmonių su negalia šventėse „Pasijuokime kartu“, „Pabūkime kartu“, pasaulio lietuvių Dainų šventėje, ,,Vilniaus dienų'' koncertinėse programose (nuo 2005 m.). Kolektyvo repertuarą sudaro autentiška liaudies kūryba. Visuomenei pristatė 9 programas.: „Su daina per gyvenimą“, „Motinai, gimtinei, Lietuvai“, „Lino daina“, „Juokas pro ašaras“, „Rimties ir susikaupimo valandą“, „Šermeninių giesmių“, „Suvėjom, sesula, tavy palydėti“, „Tremtinių ir partizanų dainos“, „Mūsų jaunystės dainos“. Šio ansamblio programas užrašę moksleiviai (Molėtų vid.m-la) tapo respublikinio konkurso laureatais.

865) 1994 m. spalio 5 d. Molėtų bibliotekos skaitykloje pristatyta knygelė „Molėtų rajono tautodailininkai“. Leidinyje išspausdinta visų 36 rajone kuriančių tautodailininkų mintys apie kūrybą, jų nuotraukos, biografiniai duomenys, meninių darbų reprodukcijos. Leidinio sudarytoja N. Aleinikovienė.

866) 1994 m. rudenį Birutės ir Viliaus Šeškauskų šeimyna apsigyvena Bebrusų kaime. Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos nariai, keramikai, pramogų centro įkūrėjai, verslininkai. Pagal V. Šeškausko brėžinius iškylautojus priima pramoginis motorinis keltas „Švyturys“, sauna su vandens kalneliu. Birutė, dirbdama Molėtų 2-osios vidurinės mokyklos (gimnazijos) muzikos ir dainavimo mokytoja, subūrė vyresniųjų klasių mokinių mišrųjį chorą, kurį parengia Utenos zonos, Lietuvos moksleivių ir Pasaulio lietuvių dainų šventėms. Trys Šeškauskų vaikai, trijų televizijos „Dainų dainelės“ konkursų laureatai, yra susibūrę į saviveiklinį trio, dainuoja Molėtų kultūros centro ir Molėtų šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vokaliniame ansamblyje „A capella“ (vad. V. Zutkuvienė), kartu su tėvais gieda Molėtų bažnyčios chore. Birutė - tarptautinių keramikos seminarų organizatorė ir vykdytoja (nuo 1998 m.), dukra Lina Dieninė – jaunimo juodosios keramikos seminarų organizatorė (nuo 2000 m.).

867) 1995 m. prie Molėtų kultūros centro susikūrė vaikų lėlių teatras „Rudnosiukas“. Kolektyvo režisierė ir vadovė Laima Grigelevičienė (g. 1959 m. rugpjūčio 18 d. Kalvarijų miestelyje, Marijampolės r.). Teatras – LLKC organizuojamų respublikinių teatrų švenčių „Molinuko teatrai“ laureatas ir diplomantas (nuo 2006 m.), lėlių teatrų-konkursų „Karūna“ laureatas (1999–2007 m.), tarptautinių lėlių teatrų festivalių „Šypsos lėlės ir vaikai“ dalyvis. Kūryba eksponuota rajono mokyklų mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų (1998–2007 m.), rajono dailės ir fotografijos premijos (1999–2007 m.) parodose. Įvairiose šalies vietovėse organizuojamų mugių dalyvė. Amatų mugių Dubingiuose organizatorė ir dalyvė. Proginių darbelių „Laukiame Šv. Velykų“ parodėlės (2008 m.) Molėtų krašto muziejuje.

868) 1995 m. Alantoje įsteigti senelių globos namai. Juose nuolat gyvena 32-33 neįgalieji.

869) 1995 m. balandžio 25 d. Molėtų krašto muziejuje iškilmingai atidaroma parodų salė. Rajono tautodailininkams suteikiama galimybė nuolat rengti parodas. Pirmojoje parodoje pakviesti dalyvauti visi.

870) 1995 m. Utenos apskrityje organizuotas tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „ Ežerų sietuva“. . Įspūdingiausias kultūrinis renginys tapęs tradiciniu.

871) 1996 m. rugpjūčio 17 d.– rugsėjo 5 d. autorinę karpinių parodą pirmą kartą Molėtų krašto muziejuje surengė Dalia Lovčikienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (1991 m.), mokytoja.(gimė 1966 m. liepos 21 d. Paežerio k., Šilalės r.). Karpiniuose dominuoja liaudies meno ir liaudies dainų, gamtos ir senųjų kalendorinių švenčių motyvai. Dalyvavo tarptautinėse parodose „Pasaulio popieriaus karpiniai“ (1989 ir 1994 m.), yra surengusi nemažai personalinių parodų, tame tarpe ir Molėtuose (2001 m.). Rengia seminarus apie karpymo techniką, tematiką, jų kūrimo metodiką. Dalyvauja karpymo meno konkursuose. Karpiniai spausdinami rajoninėje ir respublikinėje spaudoje. Yra iliustravusi keletą poezijos knygelių. Vieną karpinį padovanojusi Molėtų krašto muziejui. Kuria nedidelių formų spalvoto dekoro daiktus (paveikslus, vazas, lėkštes). Gyvena Molėtuose.

872) 1996 m. spalio 17 d. įkurtas, Molėtų turizmo informacijos centras (nuo 1998 m. balandžio 21 d. vadinasi Turizmo ir verslo informacijos centras).

873) 1996 m. lapkričio 16 d. šalia Astronomijos observatorijos Kulionių k., Čiulėnų sen. ant Lenktinio ež. kranto, rajono kultūros ir švietimo skyriui priklausančioje Etnografinėje sodyboje atidaryta ir pristatyta visuomenei senovinė dangaus šviesulių stebykla – šventykla.

874) 1996 m. įkurtas Molėtų krašto muziejaus skyrius – Balninkų Paveikslų galerija, kurios nuolatinę ekspoziciją sudaro 151 tapytojo Vlado Miškinio ir P. Galaunės premijos laureatės Onos Pusvaškytės 39 darbai.

875) 1997 m. vasario 8 d. Dalia Cibauskaitė ir Vygintas Čaikauskas- Mačius įkūrė pirmąją galeriją Molėtuose - „ AKCIJA M“.

876) 1997 m. balandžio 10 d. Molėtų rajono meru išrenkamas tarybos narys Valentinas Stundys (g. 1960 m. spalio 17 d. Ukmergės r. (dabar Širvintų r., Limonių k.). Kraštotyrininkas, Videniškių vidurinės mokyklos (1982–1990 m.), Molėtų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas (1990–1997 m.). Molėtų rajono valdytojo pavaduotojas, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas, tuometinės Lietuvos švietimo tarybos narys. Dalyvavo grupių, kurios parengė Lietuvos švietimo koncepciją, švietimo valdybos ir mokyklų vadovų atestacijos dokumentus, darbe. Aktyvus rajono Sąjūdžio dalyvis (1989–1991 m.). Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys bei Molėtų skyriaus pirmininkas (nuo 1990 m.). Partijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ narys (2002 m.), partijos pirmininkas (2004 m.). Dalyvavo rengiant LKDP rinkimų programos „Tarnauti Lietuvai“ švietimo politikos skyrių. 2008–2012 m. kadencijos Seimo narys.

877) 1997 m. liepos 6 d. atidarytas Molėtų krašto muziejus Česlovo Stankevičiaus eksponatų kolekcijos pagrindu. Steigėjas - Molėtų rajono savivaldybė.

878) 1997 m. liepos 6 d. Molėtų krašto muziejaus atidarymo proga autorinę tapybos parodą surengė LTS narys Vaclovas Vilūnas (g.1931 m. rugsėjo 19 d. Pašiaudinės k., Ukmergės r.). Surengė personalines parodas Molėtuose, Širvintose, Rogačiove (Baltarusija) (1982, 1984, 1988 m.). Molėtų krašto muziejuje antrąkart (2002 m.), parapijos namų galerijoje „Projektai“ su sūnaus Gintaro darbais iš akmens (2006 m.). Rajono Dailės ir fotografijos premijos parodų (2001–2003 m.) dalyvis.

879) 1997 metų paskutiniąją vasaros dekadą Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis ir vilnietė tapytoja Sigita Maslauskaitė sukvietė dailininkus profesionalus dalyvauti plenere. Nuo 2000 m. šios stovyklos tapusios tarptautinėmis.

880) Etnokosmologijos muziejuje 1997 metais rugsėjo 17 d. buvo paleistas į darbą pirmas muziejaus teleskopas.

881) 1997 m. spalio mėn. Lietuvos orientavimosi sporto ( OS) taurės finaliniame etape, mergaičių iki 10 metų grupėje Alantos vidurinės mokyklos ketvirtokė Aneta Šerelytė iškovojo 1-ąją vietą.

882) 1997 m. spalio 20 d. įregistruota Vilniaus molėtiškių draugija. Jo pirmininkas MA choro direktorius Vilius Maslauskas ( gimęs ir iki 1957 m. gyvenęs Bareikių k., Alantos sen.). Kartą metuose vyksta klubo susitikimai su Molėtų atstovais Vilniuje, kartą – pačiuose Molėtuose. Klubo nariai remia bažnytinės muzikos festivalį ir vargonų atstatymą Molėtuose,, organizuoja dailininkų kūrybines stovyklas Alantoje ir rengia parodas. MA choras dažnai koncertuoja Molėtuose ir rajono miesteliuose, kraštiečiai talkina įvairiose srityse, jie kviečiami į didžiausius renginius, vykstančius Molėtuose. Glaudžius ryšius su kraštiečiais palaiko bendruomenės.

883) 1997 m. Suginčių vidurinę mokyklą baigė Jūratė Žvikaitė-Kuprienė, bibliotekininkė. VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informatikos mokslų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja (nuo 2006 m.).

884) 1998 m. kovo 24 d. į Molėtų bažnyčią atvežta Švenčiausiosios Mergelės Marijos stebuklinga skulptūra, keliaujanti per visą pasaulį.

885) 1998 m .balandžio 22 d. Dalia Cibauskaitė ir Vygintas Čeikauskas-Mačius Molėtuose įkūrė skulptūrų parką.

886) 1998 m. liepos 5d.–1998 m. rugpjūčio 15 d. Antalakajos kaimelyje prie Baltųjų Lakajų veikė tarptautinė skulptorių stovykla. Joje sukurti darbai papildė skulptūrų parką. Stovykloje dirbo penki skulptoriai: Tomas Gilhespy iš Velso, Paula Gellis-Rebouleau iš Prancūzijos, Zbignew Roman Macijewski iš Lenkijos ir lietuviai Kęstutis Musteikis ir Arvydas Ališanka.

887) 1998 m. vasarą pirmą kartą savo sodyboje Bebrusų kaime LTS nariai Birutė ir Vilius Šeškauskai (Birutė g. 1949 m. kovo 19 d., Vilius - 1944 m. gegužės 30 d.) subūrė tautodailininkus ir profesionalius keramikus į juodosios keramikos stovyklą-seminarą. Nuo 2000 m. dukra Lina Dieninė (g. 1978 m. birželio 06 d. Panevėžyje) organizuoja jaunųjų keramikų seminarus. Juose dalyvauja dvyniai brolis ir sesuo ( Rūta ir Kęstutis, g. 1980 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžyje). Juose dalyvavo menininkai iš Latvijos ir Baltarusijos (2002 m.), JAV (2007m. ).

888) 1998 m. prie Molėtų parapijos namų įsikūrė klubas, pavadintas „Atjauta“. Labdaringai klubo veiklai pritarė Molėtų parapijos klebonas kunigas Vilius Viktoras Cukuras.

889) 1998 m. Molėtų rajono savivaldybės taryba, siekdama kelti rajono tautodailės meninį lygį, ugdyti naujus kūrėjus, įsteigė premiją už brandžiausius dailės ir fotografijos kūrinius. Per paskutiniuosius metus sukurtus kūrinius rajone gimę ar gyvenantys kūrėjai kasmet gali eksponuoti Molėtų krašto muziejuje rengiamoje parodoje.

890) 1998 m. Molėtų krašto muziejuje atidaroma švietimo centro pradėta rengti rajono mokinių dailiųjų amatų, tapybos darbų ir fotografijos paroda. Šiuo metu pakeitusi pavadinimą į rajono mokyklų mokinių ir mokytojų dailės ir technologijų darbų.

891) 1999 m. kovo mėn. pab. Molėtų krašto muziejuje pradėta vykdyti edukacinė (šviečiamoji) veikla. Pirmoji programa susieta su didžiausia ir reikšmingiausia pavasario švente – Šv. Velykomis. Programos sumanytoja ir vedančioji muziejaus etnografė Nijolė Aleinikovienė.

892) 1999 m. balandžio mėn. Molėtų gimnazijos mokinys D. Pranckėnas tapo Lietuvos kroso čempionu 1500 m. distancijoje, o Alantos vidurinės mokyklos mokinys A. Leščinskas iškovojo 3-ąją vietą ( treneris A. Šėža). Birželio mėnesį Lietuvos vaikų čempionate čempionais tapo D. Pranckėnas – 1000 m. distancijoje, A. Leščinskas – 600 m. distancijoje.

893) 1999 m. gegužės 29 d. Balninkuose mirė Vladas Miškinis, pedagogas, meno istorikas, dailininkas, literatas, muziejininkas, fotografas, žurnalistas, pirmasis Molėtų garbės pilietis (1998 m.). (g. 1910 m. gruodžio 25 d. Martinonyse, Ukmergės r. Balninkuose baigė pradinę mokyklą, dėl šiltinės epidemijos ir okupacinės vokiečių valdžios trukdžių nebaigęs tapybos mokslų J. Vienožinskio studijoje, vengdamas gresiančio išvežimo priverčiamiesiems darbams, grįžo į tėviškę. Pradėjo mokytojauti Želvoje, paskui visam laikui persikėlė į Balninkus. Nutapė daugiau kaip 300 įvairių meninę vertę turinčių darbų: peizažų, žymių žmonių portretų, valstybės, miestų ir miestelių herbų, įvykių susijusių su Lietuvos praeitimi, istorija). Laikinoji tapybos darbų ekspozicija atidaryta Utenos ir Zarasų kraštotyros muziejuose (1968 m.), Molėtų kino teatro „Siesartis“ fojė (1992 m.), Rokiškio kraštotyros muziejuje ir Kriaunų filiale (1992 m.), Molėtų krašto muziejuje (1996 m.), heraldikos darbų paroda Molėtų krašto muziejuje (1998).1996 06 20 d. sudarė sutartį su rajono kultūros ir švietimo skyriaus vedėju V. Stundžiu, atstovaujančiu Molėtų krašto muziejų, kurioje dailininkas pasirašė 151 paveikslo, įkainoto beveik 87 tūkst. litų dovanojimo Balninkams protokolą. Iškilmingai perkirpta V. Miškinio paveikslų galerijos Balninkuose atidarymo juostelė (1996 m. spalio 24 d.), kurioje eksponuojama didžioji jo paveikslų kolekcijos dalis. Konsultavo tapybos klausimais molėtiškius tautodailininkus S Dumbliauskienę ir E. Aukštuolį.

894) 1999 m. nuvertus V. Putnos paminklą, imta tvarkyti aikštę. Tais pačiais metais čia buvo pastatytas naujasis Molėtų miesto simbolis – laikrodis.

895) 1999 m. liepos 11–18 d. Naujasodyje, kur kuria Meno kūrėjos Janina Čekelienė ir Ramutė Žiagūnienė, tautodailininkės siuvinėtojos Teresė Sabaliauskienė ir Angelė Stasė Bareikienė, organizuota kūrybinė stovykla LTS Vilniaus bendrijai priklausančioms siuvinėtojoms. Stovyklą organizavo Molėtų krašto muziejaus muziejininkė etnografė Nijolė Aleinikovienė. Stovyklos dalyvėms žinias ir tekstilės subtilybes perteikė dailininkė Michalina Šaknienė (Vilnius). Stovyklos metu išsiuvinėti darbai saugomi muziejaus fondų saugykloje.

896) 1999 m. liepos 16 d. Molėtuose atidarytas naujas teismo pastatas.

897) 1999 m. vasarą vyko archeologiniai Baltadvario pilies kasinėjimai, kuriems vadovavo archeologas dr. A. Kuncevičius. Buvo ištirtas 29 m² plotas.

898) 1999 m. Molėtų rajono literatų brolija kartu su Molėtų viešąja biblioteka pradėjo vykdyti projektus: „ Atžalynas 99“, „  Kūrybinio jaunimo sambūris“, „ Jaunimo kūrybos dirbtuvės Molėtų viešojoje bibliotekoje“. Projektų tikslas – skatinti jaunus rajono žmones kūrybinei veiklai. Išleisti jaunųjų kūrėjų almanachai: „Atžalynai“, „ Tiktai ženklai“, „ Akys languose“, „ Iš šnabždesio gimę“, „ Vėjas žodžiuose“, „ Veriasi kelias“, „ Dėlionės iš debesų“, „ Atiduok mane debesiui“, „ Kitapus liepsnos“, „ Mėnulio pievose“.

899) 2000 m. kovo 3 d. išėjo pirmasis laikraščio „Molėtų žinios“ numeris.

900) 2000 m. gegužės mėn. nuo Mindūnų ežerų žvejybos muziejaus link Baltųjų Lakajų nutiestas „Legendos kelias“ (projekto autorės A. Petrauskienė ir S. Marcinkėnaitė).

901) 2000 m. birželio mėn. Luokesų ež. dugne archeologai aptiko polinės gyvenvietės likučių – dugne rasta 400 polių, grindinį primenančios gulsčių rąstų konstrukcijos, keramikos likučių, rasta ir akmenų iš židinių.

902) 2000 m. birželio 18 d. Molėtų miesto mokyklų kalnelio papėdėje šeštos laidos abiturientai (1951 m.) susirinko prie savo iniciatyva pastatyto kryžiaus (aut.T. Patiejūnas, Ignalina). Kryžių pašventino Labūnavos ir Vandžiogalos parapijų klebonas, šeštos laidos abiturientas Albinas Graužinis.

903) 2000 m. naktį iš birželio 5-iosios į birželio 6-ąją Molėtų observatorijoje astronomai Kazimieras Černis, Vygandas Laugalys ir Justas Zdanavičius atrado naują planetą.

904) 2000 m. liepos 1 d. Alantos vidurinė mokykla šventė 50-tą jubiliejų.

905) 2000 m. liepą - rugpjūtį ir 2001 m. birželį - liepą archeologiniai Baltadvario piliavietės tyrimai buvo pratęsiami. Buvo rasta brūkšniuotosios keramikos fragmentai, įvairių rūšių koklių fragmentai, gausiausią radinių grupę sudaro keramika. Teritorijos pakraštyje aptikti pamatai iš lauko akmenų.

906) 2000 metų vasarą organizavę savo kelionę, tarp kurių dviračių pedalus mynė premjeras Andrius Kubilius ir susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas apsilankė Mindūnų ežerų žvejybos muziejuje.

907) 2000 m. spalį Molėtuose lankėsi Suomijos mokslininkai Jauku Nikulas ir Ilkkas Alanenas, tyrinėjantys žemės ūkio dekolektyvizacijos pasekmės Baltijos šalyse.

908) 2000 m. lapkričio 24 d. atidarytas Mindūnų žvejybos muziejaus antras pastatas (muziejus įkurtas 1988 m.).

909) 2000 m. autorinę darbų parodą Molėtų krašto muziejuje surengė rajono tautodailininkų draugijos narė Teresė Sabaliauskienė (g. 1930 m. rugpjūčio 21 d. Dapčionyse, Panevėžio rj.). Siuvinėjimo darbus eksponuoja regioninėse ir šalyje organizuojamose parodose (nuo 1975 m.). Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos Molėtų krašto muziejuje dalyvė (nuo 1999 m.) ,laureatė (2006, 2009 m.). Aukštaitijos siuvinėtojų stovyklos (1999, 2007, 2008 m.) dalyvė, Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų stovyklų (2004−2006 m.) mokytoja. Gyvena ir kuria Naujasodyje, Alantos sen.

910) 2000 m. Molėtų garbės piliečio vardas suteiktas Hiorstelo-Bevergeno rajono (Vokietija) savivaldybės darbuotojui, „Pagalba Rytams“ organizacijos vadovui Robertui Eickeliui. Į Lietuvą pirmą kartą atvyko 1993 m. Su tada dirbusiu rajono meru (vykdomojo komiteto pirmininku Vidmantu Ciesiūnu įsteigė Lietuvos–Vokietijos Molėtų skyriaus draugiją. Ji veikia iki dabar. Nuo 1993 m. kasmet du kartus į Molėtus atvyksta vokiečiai iš Hiorstelio–Bevergeno rajono ir atveža nemažas labdaros siuntas. Vokiečiai remia Alantos senelių namų gyventojus, Molėtų specialiąją internatinę mokyklą (dabar globos namai), Kijėlių neįgaliųjų ugdymo centrą ir kt. organizacijas, daugiavaikes šeimas, vargingai gyvenančius žmones. Jo pastangomis keletas rajono savivaldybės, kultūros, švietimo delegacijų lankėsi Šiaurės Vestfalijoje.

911) 2001 01 25 d. Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyrius išdavė pirmą kartą pasą Onai Ažubalytei, gimusiai 1910 metais liepos 20 dieną. Dokumento prisireikė pradėjus tvarkyti nuo gimimo turinčios protinę negalią apgyvendinimo Alantos senelių namuose dokumentaciją.

912) 2001 m. buvusi molėtiškė Rasa Šukevičiūtė Molėtų krašto muziejui padovanojo maketą „ Molėtų centrinės dalies sutvarkymo projektas“. Tai Vilniaus Gedimino universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedroje magistratūrą studijavusios molėtiškės baigiamasis darbas – projektas „ Molėtų miesto centrinės dalies urbanistinės struktūros plėtra“.

913) Įspūdingiausias 2001 m. kaimo kapela ir armonininkų ansamblis „ Videniškiai“ vadovaujamas Juozo Vasiliausko tapo absoliučiais LTV laidos „ Duokim garo“ laureatais. Įspūdingiausias kultūrinis renginys tapęs tradiciniu.

914) 2001 m. balandžio mėn. Molėtų krašto muziejuje vyko Etnokosmologijos muziejaus darbuotojo Rimvydo Laužiko, pateikusio švietėjišką projektą „ Bažnyčios istorijos puslapiai“ paroda. Eksponatai suskirstyti į grupes: iš bažnyčios istorijos, dokumentai, knygos bei rankraščiai, arnotai.

915) 2001 m. balandžio pab. atidaryta Molėtų viešosios bibliotekos informacijos skaitykla.

916) 2001 m. gegužės 17 d. Alantoje įvyko Alantos šaulių kuopos steigiamasis susirinkimas.

917) 2001 m. į Videniškių bažnyčią buvo atvežta lenkų valstybininko ir kultūrininko žurnalo „Kultūra“ leidėjo Paryžiuje Jurgio Giedraičio (1906 - 2000 m.) pomirtinė kaukė.

918) 2001 m. liepos 1–rugpjūčio 5 d. Antalakajos k. ir Molėtų skulptūrų parke, vyko antroji skulptorių stovykla po atviru dangumi. Stovykloje dalyvavo trys menininkai: skulptorius Mindaugas Navakas, dailininkai Svajonė ir Paulius Stanikai.

919) 2001 m. išleista molėtiškių Algimanto Mieliausko ir Kęstučio Kuzmicko – vienintelio armonikierių dueto Lietuvoje, audiokasetė ir kompaktinis diskas, pavadintas „Groja armonikieriai iš Molėtų“. Įrašydami į audiokasetę pačių atliekamus kūrinius, molėtiškiai siekia populiarinti jau spėjamą pamiršti armonikos melodiją, niekur neįrašytus tik atminty išlikusius kūrinius.

920) Nuo 2001 m. Milašiškių k., Inturkės sen. gyvena ir kuria Stanislovas Karanauskas, tautodailininkas, tapytojas, medžio drožėjas, literatas. (g. 1928 m. sausio 11 d. Šaltinių k., Anykščių r.). Mokėsi Šventusio, Varkujų, Būtėnų (Anykščių r.) pradžios mokyklose, Svėdasų (Anykščių r.) progimnazijoje. Mokydamasis sunkiai susirgo, būdamas trylikametis apkurto. Lavinosi savarankiškai, išmoko amatų, fotografuoti, taisyti laikrodžius. Jaunystėje pradėjo piešti, savarankiškai įvaldė aliejinės tapybos techniką ir su dailės darbais dalyvauja parodose (nuo 1951 m.). Darbuose realistinės ir fantastinės temos. 1965 m. pradėjo drožinėti medį. Daugelyje jų įamžinta senojo kaimo buitis, etnografija. Dalyvauja daugelyje medžio drožėjų seminarų, plenerų, kūrybinių stovyklų (nuo 1968 m.). Vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjo kurti stogastulpius (nuo 1971 m.). Utenos literatų klubo „Verdenė“ narys (nuo 1986 m.). Jo posmai spausdinti laikraščiuose bei kolektyviniuose poezijos rinkiniuose „Suskambusi tyla“ (1986 m.) ir „Eiliavimai“ (1996 m.). Išleido poezijos knygas: „Skiedryno dainos“ (1997 m.), „Dangvyda“ (1998), „Indraja“ (2003 m.), „Mėnulio ir saulės vaikai“ (2007 m.), „Kalavijas ir žagrė“ (2008). Utenos kraštotyros muziejaus išleista „Medžio skulptūra“ (2005 m.). Apdovanotas Lietuvos valstybine premija (1986 m.), Kultūros ministerijos I laipsnio premija (1976 m.).

921) 2001 m. gruodžio mėn. Molėtų sporto centro kolektyvas buvo apdovanotas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento raštu „ Už didžiausią pažangą“ dalyvaujant jaunučių ir jaunimo žaidynėse.

922) 2002 m. Alantos žemės ūkio mokykla reorganizuota į Alantos technologijos ir verslo mokyklą.

923) 2002 m. sausio 10 d. Molėtų rajono savivaldybės rejestre užregistruotas meno klubas M13. Klubo pirmininkės Jolantos Matkevičienės veikloje projektų įgyvendinimas.

924) 2002 m. vasario 16 d. Molėtų Garbės piliečio regalijos suteiktos fotomenininkams broliams Algimantui ir Mindaugui Černiauskams.

925) 2002 m. kovo mėn. Briuseluje COPA/ COGECA sekretoriato darbo grupės posėdyje dalyvavo Molėtų r. ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Šironas.

926) 2002 m. balandžio vid. paskelbta akcija „Vargonai Molėtuose atgyja“.

927) 2002 m. balandžio pab. naktį dingo Molėtuose, Inturkės, Sporto ir Taikos gatvių sankryžoje daug metų stovėjęs kryžius. Kryžius išliko nenuverstas net komunistinio ateizmo laikais, nes atkaklus Inturkės gatvės namo Nr. 31 šeimininkas buvo. „Čia mano kiemas ir aš jame tvarkausi kaip noriu“. Priekaištauti buvo pagrindo: gatvė pavadinta buvo komisaro Vytautos Putnos vardu, o joje – kryžius!.

928) 2002 m. gegužės 2 d. buvo minimos Molėtų bibliotekos 65-osios metinės.

929) 2002 m. birželio 7 d. pirmą kartą surengta Molėtų dekanato jaunimo diena.

930) 2002 m. spalio mėn. išspausdintas Molėtų krašto muziejaus leidinys „Molėtų krašto kryžiai“. Tekstas LLKC tautodailės poskyrio vyr. menotyrininkės humanitarinių mokslų daktarės Alės Počiulpaitės. Fotografijų autoriai: broliai Černiauskai, Alvydas Balanda, Jonas Danauskas, Linas Liegus.

931) 2002 m. spalio mėn. pab. Panevėžio vyskupo sprendimu daugiau negu dešimtmetį garsėjęs, kaip įspūdingiausios Europoje Dievo Apvaizdos bažnyčios-piramidės statytojas, naujos Utenos Dievo apvaizdos parapijos klebonas Sigitas Sudentas perkeltas į Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią.

932) 2002 m. lapkričio 8 d. Balninkuose atidarytas pirmasis Lietuvoje stiklo muziejus. Įkūrimo iniciatorius buvęs balninkietis KTU docentasGedimino V laipsnio ordino kavalierius Kazys Strazdas, padovanojęs apie 400 stiklo eksponatų. Tais pačiais metais Kauno leidykla „Technologija“ išleido K.Strazdo knygą „Balninkų stiklo dirbinių muziejus“.

933) 2002 m. lapkričio 8 d. Molėtuose ir Balninkuose lankėsi prezidentas Valdas Adamkus.

934) 2002 m. Molėtų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje didžiųjų parapijos atlaidų metu pašventintas Antano Jaroševičiaus kryžius. Identišką buvusio kryžiaus kopiją padarė Suginčių krašto kryžių meistras O.Šumskus. Senasis stovėjęs Molėtų kapinių centre, ant Noreikų kapo, 1992 m. perkeltas į muziejų.

935) 2002 m. Molėtų parapijos klebonu ir Molėtų dekanato dekanu paskiriamas kunigas Kęstutis Kazlauskas (g. 1961 m. balanžio 2 d. Šafarnės k., Kaišiadorių r.). Kaišiadorių vyskupijos kunigų tarybos narys, vyskupo pasirinktas konsultoriumi. Vyskupijos pastoracinės tarybos liturginės komisijos narys. Su broliu Jurgiu Kazlausku (Kirdeikių ir Saldutiškio, Utenos rj .bažnyčių klebonas.) bei jų sūnėnu Egidijumi Kazlausku (kunigas Širvintų r.) apdovanoti Lietuvos ž. ū. M-jos įsteigto konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2006“ nominacija „Kaimo dvasininkas“. Baigė klebono Viliaus Cukuro pradėtą vargonų restauravimo misiją (2007 m. Kūčių vakarą vargonai suskambo). Jo rūpesčiu įrengti parapijos namai. Čia vyksta įvairūs renginiai, konferencijos, eksponuojamos dailės parodos. Molėtų slaugos skyriuje įrengta koplyčia (atidaryta 2007 m. liepos 1 d.), bažnyčioje įrengta įgarsinimo sistema.

936) 2003 m. sausio 3 d. atidaryta nauja Molėtų pradinė mokykla, įkurta ligoninės pastate.

937) 2003 m. balandžio 27 d. Molėtuose atidaryti parapijos namai.

938) 2003 m. birželio 21 - 22 d. Bebrusuose (Luokesos sen.) vyko Lietuvos pašto darbuotojų sąskrydis.

939) 2003 m. liepos mėn. vyko 10-tas „GO CAMP“ TARPTAUTINIS turnyras. Dalyvavo žaidėjai iš JAV, Japonijos, Vokietijos, Olandijos, Rusijos. Šio žaidimo iniciatorius mūsų rajone Gimnazijos mokyklos mokytojas Jonas Kraujalis.

940) 2003 metais pradėta archeologiškai tyrinėti Dubingių piliavietė. Projektą vykdo Lietuvos Etnokosmologijos muziejus, Pilių tyrimo centras „ Lietuvos pilys”, Kultūros paveldo akademija.

941) 2003 m. rugpjūčio 22 d. Alantoje atidarytas mokytojo Mykolo Šeduikio muziejus.

942) 2003 m. rugpjūčio 28 - rugsėjo 3 d. Molėtuose lankėsi žydai iš Izraelio: Cvi Novoplanskio šeima: dukra Nava, sūnūs Negevo ir Avišają.

943) 2003 m. spalio mėn. Pašekščių k. (Čiulėnų sen.) Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos skyriaus vedėjos Eglės Griciuvienės iniciatyva atgaivintos senos kapinės.

944) 2003 m. lapkričio 6 d. Molėtų krašto muziejaus muziejininkė etnografė Nijolė Aleinikovienė pristatė projektą „Kaliausės trumpaamžis liaudies meno kūrinys“. Parodų salėje atidaryta muziejaus archyvaro A. Balandos kaliausių nuotraukų paroda. Eksponuota tautodailininkių R. Gesevičienės (Alanta) ir L. Vilimaitės (Balninkai) sukurtos kaliausės, o 2004 m. Užgavėnių dieną originalių kaliausių papildyta paroda surengta Naujasodyje. Jas sukūrė vietinės kūrėjos M. Žalalienė, A. Pumputienė, A. Šerėpikienė, D. Grabauskienė, E. Satkūnaitė. Vėliau paroda eksponuota Utenoje, Kaune esančiame Velnių muziejuje,Vištytyje (Kauno r.), Ukmergėje, Merkinėje. Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkai pagal atvežtinę parodą surengė edukacinę programą.

945) 2003 m. rajono dailės ir fotografijos premijos parodos, organizuotos Molėtų krašto muziejuje nugalėtoju tapo Antanas Rimvydas Kalvelis, rajono tautodailininkų draugijos narys, aktorius (g.1939 gegužės 1 d. Panemunėlyje, Rokiškio r.). Surengė personalinę parodą Didžiokų koplyčios galerijoje (2004 m.), Molėtų parapijos namų galerijoje „Projektai“ (2006 m.). Gyvena Molėtuose.

946) 2003 m.tarptautinei žmonių su negalia dienai skirtą parodą Molėtų krašto muziejuje surengė Kijėlių specialiojo ugdymo centro auklėtiniai. Paroda tapo tradicine, rengiama kasmet.

947) 2003 m. Molėtų rajono garbės piliečio vardas suteiktas Mykolui Giedraičiui - Oksfordo universiteto profesoriui, dideliam Lietuvos bičiuliui, savos giminės istorijos žinovui, rašančiam Lenkijos mokslinėje spaudoje. Mecenatas, globojantis ir finansiškai remiantis paminklus, susijusius su Giedraičių giminės istorija Lietuvoje. Parėmė vyskupo Merkelio Giedraičio ir Mikalojaus Daukšos paminklo sukūrimą Varniuose, Videniškių vienuolyno restauravimą ir Giedraičių protoplasto Baltadvario archeologinius tyrimus. Į šį darbą įtraukė ir savo sūnų, taip pat Mykolą Giedraitį. Nėra kitos Lietuvos didikų giminės, kuri taip rūpintųsi Lietuvos praeitimi ir ypač jos krikščioniška kultūra. Už ypatingus nuopelnus Lietuvai profesorius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

948) 2003 m. Molėtų miestas tapo Baltijos miestų sąjungos nariu.

949) 2004 m. sausio 27 d. Molėtų bibliotekos ir muziejaus auditorijoje prancūzų profesorius Arnold Lebenf skaitė paskaitą apie krikščionybę Meksikos indėnų visuomenėje.

950) 2004 m. minint Molėtų kultūros namų 30-metį, Molėtų krašto muziejuje iš muziejaus archyve saugomų fotografijų surengta paroda (balandžio 22–gegužės 4 d.).

951) 2004 m. kasinėjant Dubingių piliavietėje bažnyčios vietą, buvo atrastas kunigaikščių kapas, kuriame palaidoti Radvilų giminės atstovai (Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Radvila Juodasis, Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė, Mikalojus Radvila, Elena Hlebovičaitė, Jonušas VI Radvila, Ana Radvilienė-Sobkovna, Mikalojus Radvila).

952) 2004 m. birželio mėn. Molėtuose vyko „ RYTŲ TAURĖS“ finalinis turas. Varžybose dalyvavo 72 komandos. 2008 m. spalio 10 d.

953) 2004 biželio 15–18 d. Naujasodyje organizuotas Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų seminaras stovykla (Projekto autorė – Molėtų krašto muziejaus muziejininkė etnografė Nijolė Aleinikovienė). Jaunosios siuvinėtojos: Žemyna Aleinikovaitė, Jūratė Danilevičiūtė, seserys Justina ir Viktorija Rakauskaitės (Molėtai), Akvilė Rudėnaitė (Naujasodžio k.) išsiuvinėjo po skarelę adinuke. Siuvinėjimo subtilybių mokė Naujasodyje gyvenančios siuvinėtojos Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė, Teresė Sabaliauskienė.

954) 2004 m. liepos mėn. į tradicines Gyvosios archeologijos dienas Kernavėje pakviesta dalyvauti Molėtų krašto muziejaus padalinio Ežerų žvejybos muziejaus vyr muziejininkė A. Petrauskienė.

955) 2004 m. liepos 24 d. buvo minimas Joniškio 450 metų jubiliejus.

956) 2004 m. rugpjūčio mėn. Juočių k. (Mindūnų sen.) buvo filmuojami filmo apie Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą kadrai.

957) 2004 m. rugpjūčio mėn. pab. Didžiokų koplyčioje surengta didikų Jelenskių portretų paroda (iš Lietuvos dailės Muziejaus fondų).

958) 2004 m. rugsėjo mėn. Dubingiuose buvo surengta tarptautinė konferencija „Kulinarinis paveldas Europoje“.

959) 2004 m. rugsėjo mėn. Estijoje vykusiame tarptautiniame bėgime „ TALLINNA SUGISJOOKS 2004“ 10 km. distancijoje Gailutė. Keliuotienė finišavo pirma.

960) 2004 m. spalio 28 d. Molėtų r. Savivaldybė pasirašė su Luizos (Latvija) savivaldybe partnerystės sutartį, atsiliepdama į Luizos miesto tarybos kreipimąsi. Iki šiol rajonų savivaldybės sprendžia panašias problemas, dalijasi patirtimi. Abiejų miestų muziejai rengia bendrus kultūrinius projektus, keičiasi naujausiais leidiniais, organizuoja konferencijas.

961) 2004 m. lapkričio 8–14 d. šalyje vyko Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) paskelbta tema „Mes europiečiai. Kviečiame mokytis tolerancijos“ skirti renginiai. Molėtų švietimo centras ir laikraščio „Vilnis“ redakcija, prisijungdama prie šiai temai skirtų renginių, rinko tolerantiškiausią rajono gyventoją. Nominacija atiteko notarei Faustai Vaitavičiūtei, surinkusiai virš 1000 rajono gyventojų balsų.

962) 2004 m. lapkričio 17 d. Molėtuose lankėsi Švedijos, Suomijos, JAV, Kanados, Ispanijos, Italijos, Belgijos, Japonijos, Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Gruzijos, Suomijos, Vengrijos ambasadoriai ar laikinieji patikėtiniai.

963) 2005 m. gruodžio 4 d. Molėtų parapijos namų salėje pristatyta menotyrinė-istorinė studija „Molėtų krašto kalviškoji kryždirbystė“ (XIX a. pab. - XX a. pab.). Teksto ir piešinių autorius skulptorius, kryždirbystės tyrinėtojas Arūnas Kazys Kynas. Fotografijų autoriai fotomenininkai Algimantas ir Mindaugas Černiauskai.

964) 2006 m. liepo mėn. pab. Molėtų galerijos „Akcija M“ vadovės Aistės Gabrielės Černiūtės iniciatyva Balninkuose vyko pirmasis piešinio pleneras, skirtas dailininko Vlado Miškinio gyvenimo ir kūrybos atminimui.

965) 2006 m. spalio mėn. į Molėtų rajoną atvežti AB „Vasaknos“ baseinuose išauginti šamų jaunikliai. Juos Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės centro specialistai ir rajono aplinkosaugininkai į Siesarties ir Bebrusų ežerus suleido 11 000 dvivasarių šamukų. Sekančiais metais šamukai buvo įveisiami ir kituose rajono ežeruose, kuriuose jie nuo seno gyveno.

966) 2006 m. lapkričio 15 d. Molėtų kultūros centro salėje vyko Molėtų krašto ir Lietuvos etnokosmologijos muziejų organizuota mokslinė konferencija „Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai”.

967) 2006 m. gruodžio 7 d. prezidento dekretu patvirtintas naujasis Balninkų miestelio herbas.

968) 2006 m. gruodžio mėn. vid. Stiklo muziejaus Balninkuose įkūrėjas Kazimieras Strazdas šalia įkurtojo atidarė pirmąjį partizaninių kovų muziejų. Jame per 100 pokario metų nuotraukų. Pristatė knygą „Partizanų muziejus Balninkuose“. Atidengta prie Balninkų mokyklos pritvirtinta atminimo lenta, kurioje iškaltos 29-ios buvusių mokyklos mokytojų ir mokinių – kovotojų už laisvę pavardės.

969) 2007 m. liepos 6 d. Balninkuose atidarytas į naujas patalpas perkeltas Stiklo muziejus ir Paveikslų galerija. Nuolatinėje ekspozicijoje: Strazdų šeimos stiklo kolekcija, Vlado Miškinio tapybos, Onutės Pusvaškytės grafikos parodos, Balio ir Danutės Grigų senovinių rakandų rinkinys.

970) 2007 m. rugpjūčio 2 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Dubingių piliavietės kasinėjimų teritorijoje.

971) 2007 m. konkurso „Lietuvos kaimo spindulys - 2007“ kaimo nominaciją laimėjo ilgametis kultūros darbuotojas Juozas Vasiliauskas (g. 1941 m. gruodžio 13 d. Vaitkūnų k., Širvintų r.), kurio iniciatyva kasmet Videniškiuose surengiama per 20 vakaronių ir koncertų. Jo vadovaujami kolektyvai kasmet svečiuojasi, dalyvauja ir reprezentuoja Lietuvą tarptautiniuose liaudiškos muzikos festivaliuose, kapela yra nuolatiniai respublikinių kaimo kapelų švenčių – varžytuvių „Grok Jurgeli“ ir „Linksmosios armonikos“ dalyviai. Gražia tradicija tapo respublikinė kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė – varžytuvės „Pas Juozą Videniškiuose“, kuriame kasmet dalyvauja vis daugiau kapelų iš visos Lietuvos. LTS narys (1957 m.). Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos laureatas (2005 m.). Surengė daug autorinių parodų Dubingiuose, Suginčiuose, Videniškiuose savo organizuojamų renginių metu. Su mokiniais medžio dirbinių parodą atidarė Skudutiškio bibliotekos bičiulių klube „Antras aukštas“ (2005m.).

972) 2008 m. kovo mėn. vykęs Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato bėgimo rungtyje buvo pasiektas naujas Lietuvos rekordas. Su bėgikais, turinčiais sunkią regėjimo negalią, 3000 m. distancijoje varžęsis LASS Molėtų filialo direktorius Pranas Pliuška buvo pirmas. Tą patį molėtiškį nudžiugino ir trečiosios vietos laimėjimas rutulio stūmimo rungtyje.

973) 2008 m. birželio pabaigoje Dubingių piliavietėje atnaujinti archeologiniai tyrimai. Tyrimams vadovauja VU archeologas hab. dr. Albinas Kuncevičius, kartu dirba archeologai dr. Rimvydas Laužikas ir Daina Stankevičiūtė iš VšĮ „ Kultūros paveldo akademija”. Šiuo metu vyksta VU archeologijos specialybės studentų praktika. Archeologiniai tyrimai vykdomi buvusiųjų Radvilų rūmų vietoje.

974) 2008 m. liepos 4 d. Alantos dvare siuvinėjimo tradicijos gaivinimui skirtų stovyklų organizavimo dešimtmečiui pristatytas leidinys „Siuvinėtojos iš Naujasodžio: Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė, Teresė Sabaliauskienė, Angelė Stasė Bareikienė“. Joje spausdinama garsiųjų Naujasodžio siuvinėtojų bibliografija, darbų apžvalga, straipsniai apie krašto talentus, stovyklų apžvalga.

975) 2008 m rugsėjo 5 d.Molėtų kraštas buvo pristatomas pirmojoje Lietuvos kultūros sostinėje, kuria tapo Zarasų miestas. Siuvinėjimo darbus pristatė tautodailininkės siuvinėtojos Janina Čekelienė, Teresė Sabaliauskienė. Apie Naujasodyje organizuojamas siuvinėjimo stovyklas multimedios pagalba šventės dalyvius supažindino Molėtų krašto muziejaus muziejininkė etnografė Nijolė Aleinikovienė.

976) 2008 m. rugsėjo 26 d. LITEXPO parodų centre Vilniuje vykusioje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybės“ šalia respublikos garsiųjų tradicinio meno kūrėjų ir amatų gaivintojų sugebėjimus demonstravo molėtiškės siuvinėtojos J. Čekelienė, T. Sabaliauskienė, juostų pynėja J. Žalalienė, medinius žaislus eksponavo ir armoniką virkdė J. Matelionis, puodų lipdymo subtilybėmis dalijosi ir demonstravo Lina Dieninė, žvakių liejimo N. Aleinikovienė, bučiaus, tinklo pynimo A. Petrauskienė ir T. Šakienė.

977) 2008 m. spalio 2 d. po rekonstrukcijos atidarytas Lietuvos Etnokosmologijos muziejus – pirmas ir kol kas vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje, pirmasis Lietuvoje muziejus, veikiantis visą parą. Projekto konkurso laimėtojai architektai Ričardas Krištapavičius ir Andrius Gudaitis. Unikalaus pastato rekonstrukcijos darbams išleista per 30 milijonų Lt, darbus atliko UAB „Mitnija“ samdyti darbuotojai, tarp kurių yra ir kinų. Sumontuotas antras keturis kartus galingesnis už turimą, 1,6 milijono litų kainavęs teleskopas. Svečius, kurių per metus sulaukiama iki 80 tūkst., nustebina kosminis muziejaus interjeras. Aplinką puošia dideli akmenys, žydi daug gėlių, kurias puoselėja dailininkė Marija Kakarienė.

978) Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriaus Gunaro Kakaro iniciatyva, 2008 metais pradėtas kurti lietuviškas "Stounhendžas" – senovinis kalendorinis akmenų ratas, įamžinantis 10 Lietuvos apskričių.

979) 2008 m. splalio 8 d. Alina Baranauskienė, tautodailininkė (g. 1958 m. spalio 18 d. Satkūnų k., Jonavos r.) atidarė personalinę tapybos darbų parodą Molėtų krašto muziejuje (2008 m.).Sukurtos prakartėlės eksponuotos Molėtų krašto ir Rokiškio kraštotyros muziejuose (1999, 2000 m.). Dailės ir fotografijos premijos parodos dalyvė (nuo 1999 m.) ir nominantė (2007, 2009 m.). Kuria scenografijas, modeliuoja ir siuva karnavalinius kostiumus. Gyvena ir kuria Kanapelkos k., Luokesos sen.

980) 2008 m. spalio 10 d. Molėtų krašto muziejaus Naujasodžio skyriaus vedėja priimta dirbti Rasa Leonavičiūtė. Tekstilės menininkų grupės „ Baltos kandys“ narė, laimėjusi Prancūzijoje organizuotą tekstilės meno konkursą, šioje šalyje tobulinusi savo įgūdžius veltinio srityje. Kuria projektus. Darbus eksponavo Paryžiuje, Sent Tropeze, Argentinoje, Maskvoje, Diuseldorfe, Kroatijoje, Olandijoje ir kitur.

981) 2008 m. geriausio Metų Mokytojo premija Vyriausybės rūmuose įteikta Jeronimui Mikiparavičiui, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktoriaus pavaduotojui ugdymui, profesijos mokytojui ekspertui (gimusiam Joniškyje). Mokytojas inicijavo keletą projektų, pagal kuriuos mokykloje buvo įkurta Microsoft IT akademija ir įsteigtas Dovanotų kompiuterių centras. Jame kompiuterių įrangos derintojų specialybės mokiniai tvarko ir parengia naudoti nenaujus kompiuterius, paaukotus įvairių bendrovių ir organizacijų, įdiegia licencijuotą Microsoft programinę įrangą. Sutvarkyti kompiuteriai paskirstomi po įvairias mokyklas, pelno nesiekiančias organizacijas. Veda seminarus mokytojams. Yra parengęs tekstų rinkėjo ir maketuotojo specialybei 9 modulių programas. Aktyviai dalyvavo įgyvendinant PHARE profesinio ugdymo programų vertinimo Centrinės ekspertų komisijos narys, įvairių tarptautinių projektų koordinatorius.

982) 2009 m. pr. baigti Alantos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios restauravimo darbai, kurioje prieš 100 metų buvo aukojamos pirmosios šv. Mišios (1909 m. lapkričio 29 d.). Panaudota 953 tūkstančiai litų, kuriuos skyrė kultūros paveldo objektui atnaujinti šalies Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

983) 2009 m. gegužės 10 d. Molėtų parapijos namuose pristatyta kompaktinė plokštelė „Molėtų dekanato bažnyčių archyvai ir bibliotekos“. Projekto vykdytojas – trys mokslininkai: Suginčių vidurinėje mokykloje 1986 - 1993 m. dirbęs vilnietis lituanistas Vidas Garliauskas, toje pačioje mokykloje mokęsis (baigė 1978 m.) Suginčių pedagogų Pacevičių sūnus Arvydas, vėliau prie jų prisijungęs istorikas Rimvydas Laužikas.

984) 2009 balandžio 16 d. Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras suteikė galimybę iš visos Lietuvos savivaldybių atvykusiems seniūnams pasodinti po ąžuoliuką. Ąžuoliukų sodinimo šventėje dalyvavo bent po vieną iš 498 Lietuvos seniūnų asociacijai priklausančių narių atstovą ir po vieną apskrities atstovą.

985) 2009 balandžio 19 d. VU vykusiame 41-ąjame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse už geriausią kalbos darbą 1-ojo laipsnio diplomu apdovanota Rasa Jakučionytė – Alantos vid. m-klos vienuoliktokė (mokyt. Genė Jakučionienė). Už labai gerą publicistiką – Viktorija Umbrasaitė – Molėtų gimnazijos trečiokė (mokyt. Lina Kraujelienė ir Jolanta Liubeckaitė).

986) 2009 metų gegužės pradžioje Maskvoje ( Rusija) Jurgio Baltrušaičio namuose buvo atidaryta Lietuvos dailininkų paroda „ Keturi“. Joje savo darbus pristatė dvi dailininkų sutuoktinių poros – Molėtų galerijos „ Akcija M“ vadovė A. G. Černiūtė ir jos vyras V. Poškus, L. Zavadskė ir M. Zavadskis.

987) 2009 m. gegužės 9 d. ant Dubingių piliakalnio vyko didžiausias Pabaltijyje karybos istorijos festivalis. Renginio organizatorius Senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakiai“ viršaitis Arūnas Bogvilionis. Jame dalyvavo istorijos rekonstrukcijos klubai – gyvosios istorijos klubai – „Kovarnis“, „Varingis“ ir „Utgardas“, riterių brolijos – „Šiaurinės šventyklosordinas“, „Klaipėdos komandorija“, Kauno karo istorijos klubas „Ordo domus Sanctae Mariac Teutonicum“, riterių brolija „Hospitalierių ordinas“, svečiai iš Latvijos „Excalibur“ ir „Servetes Ziemgali“, 1812 m. prancūzų linijinis „129 de ligne“, Kauno karo istorijos klubas „1792–1794 m. LDK Grafo Rudolfo Tyzenhauzo raitosios artilerijos baterija“, Karo istorijos klubas „Prūsijos princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas Nr. 1“, Karo istorijos klubas „1-as LDK Didžiosios Buožės pėstininkų regimentas“ ir t.t. Festivalyje buvo galima gyvai susipažinti su kiek tik įmanoma tiksliau, remiantis istorinėmis žiniomis, archeologiniais kasinėjimais ir kitomis išlikusiomis žiniomis, atkurta V–XIX a. ginkluote, karine apranga.

988) 2009 m. gegužės 11–16 d. Vokietijos Horstelio savivaldybės kvietimu dalyvauti šio miesto aikštės pavadinimo Molėtų vardu iškilmėse dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės tarybos delegacija, vadovaujama savivaldybės mero Algimanto Žiuko.

989) 2009 m. birželio 26 – liepos 6 d. Inturkės miestelyje vyko tapybos pleneras ( kuratoriai A. G. Černiūtė, V. Poškus), kurį organizavo Molėtų krašto muziejus, meno galerija „ Akcija M“ ir Inturkės bendruomenė.

990) 2009 m. liepos 8 d. Kultūros ministerijoje įvyko iškilmingas renginys, kuriame apdovanoti Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų konkurso „ Žinių meistras“ nugalėtojai. Konkurso dalyviai varžėsi dėl 12 nominacijų. Viena iš laimėtojų – Molėtų rajono Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Nijolė Stančikienė, už straipsnį „ Bibliotekininkė Elvyra Satkūnaitė“ apdovanota „ Vox populi“ Aukštaitija nominacijos prizu.

991) 2009 m. liepos 25 d. Alantoje įvyko Šv. Apaštalo Jokūbo atlaidų ir miestelio bažnyčios 100 metų jubiliejus. Renginyje dalyvavo Popiežius prie Šventojo sosto Nuncijus Baltijos valstybėse Vyskupas Gregory ( Jean-Francois) Lantheaume ( šiuo metu reziduojantis Lietuvoje) arkivyskupas Luigi Bonazzi ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, gausus būrys kunigų, tarp kurių tie, kuriems teko dirbti ganytojišką sielovados darbą Alantos parapijoje. Bažnyčios šventoriuje pašventintas architekto Algimanto Kuro suprojektuotas bei druskininkiečio menininko Tauro Česnulevičiaus sukurtas kryžius. Prekiauta specialiai bažnyčios jubiliejui Alantos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebono Sigito Sudento ir žurnalisto Algirdo Meilaus išleista knygele „ Alantos bažnyčiai 100 metų“ ir konditerijos fabriko „ Rūta“ pagaminta saldainių dėžute su bažnyčios nuotrauka. Kiekvienam atėjusiam į šventę dovanotas jubiliejui skirtas ženkliukas.

992) 2009 m. nominacija – geriausia gydytoja endokrinologe lankytojų išrinkta Rasa Žiukaitė (g. 1966 m. gegužės 28d. Molėtuose). Baigė Molėtų vid. m-klą (dabar gimnazija, 1984 m.), VU medicinos fak. mediciną (1990 m.) ir rezidentūrą (1994 m.) VU ligoninės Santariškių klinikos vidaus ligų centro gydytoja endokrinologe.

993) 2009 m. Lietuvos Liaudies kultūros centro filmų kūrimo grupės išleistame trijų rūšių DVD kompaktinių diskų rinkinyje iš ciklo „Gyvoji tradicija“ dalyje „Lietuvių tradicinė instrumentinė muzika“ matome ir girdime molėtiškį Algimantą Mieliauską.(g. 1940 m. spalio 5 d. Kriovų k, Zarasų r., gyv. Molėtų m.) – savamokslį profesionalą, ne kartą grojusį tarptautiniuose folkloro festivaliuose Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Rusijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Austrijoje, „Ežerų sietuva“ Molėtuose, „Juonio pastogėje“ Šiauliuose, žirgų lenktynėse Sartuose, „Linksmojoje armonikoje“ Utenoje (nuo 1990 m.), Sėlos muzikantų suėjimuose (kasmet), „Griežynėje–95“ ir „Griežynėje–96“Vilniuje, Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, visose trisdešimtyje (nuo 1986 m.) „Grok, Jurgeli“ varžytuvėse, kuriose tapo laureatu,(užėmė 1987 ir 1989 - ais – 2 - ąją, 1988 ir 1991 m. – 1 - ąją, 1990 m. – 3 - ąją vietas), „Aukštaitijos armonikos“ šventėse Biržuose (nuo 1992 m.) ir užėmusį: 1992 ir 1998 m. antras, o 1994 ir 1996 m. nepralenkiamą, Pupų Dėdės draugijos dažnai kviečiamą į minėjimus, subatvakarius, Žemaičių ir Lietuvos muzikantų vakarones, rečitalius. 2000–2001 m. grojo Molėtų neįgaliųjų ansamblio „Radastėlė“ (vad. D. Gančierienė) ansamblyje. Nuo 1988 m. Algimantui antrina Kęstutis Kuzmickas (g. 1945 m. rugpjūčio 22 d. Marguolių k., Giedraičių sen., gyv. Molėtuose) ne tik armonika, bet ir akordeonu. Duetas nepakeičiamas Videniškių kaimo kapeloje (vad. J. Vasiliauskas). Antras Molėtų krašto perlas: Vladas Tamašauskas (g.1935 m. gegužės 10 d. Marazaukos k., Giedraičių sen., gyv. Bijutiškio k., Dubingių sen.), grojantis armonika, smuiku ir būgneliu. Grojęs tarptautiniuose folkloro festivaliuose užsienyje, respublikiniuose konkursuose, šventėse. Mėgsta koncertuoti su kompanija. Dažnai koncertuoja su žymiais rajono muzikantais – A. Mieliausku ir K. Kuzmicku.

994) 2009 metais naujus mokslo metus pradėjo Molėtų gimnazijos mokytojai be paprastų klasių dienynų, pildo ir elektroninį. Sistema veikia tinklapio principu, t. y. duomenys suvedami bei prižiūrimi naudojantis interneto naršykle.

995) 2009 m. rugpjūčio 16 dieną Skudutiškio miestelio centre, netoli bažnyčios, vyko trečiojo menininkų simpoziumo ( kuratorė Molėtų galerijos „ Akcija M“ vadovė, dailininkė A. G. Černiūtė) uždarymas. Devyniolikos projekte dalyvavusių menininkų iš visos Lietuvos kūriniai buvo eksponuojami ant Skudutiškio bažnyčios tvoros ir varpinės.

996) 2009 m. rugsėjo 5 d. Dubingiuose perlaidoti 2004 metais atrasti ir antropologų, istorikų, menotyrininkų, archeologų bendromis pastangomis identifikuoti aštuonių Radvilų giminės atstovų palaikai: LDK kanclerio, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos-Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilo Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mykolo Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Jonušo VI Radvilos ( Mykolo Rudojo anūko) ir Anos Sobkovnos ( Kristupo Radvilo Perkūno pirmosios žmonos). Perlaidojimo iškilmes vedė gerai Lietuvoje žinomi, populiariausiuose serialuose vaidinantys aktoriai Alvydas Šlepikas ir Rimantas Bagdzevičius. Iškilmės pradėtos XVI a. humanisto Andriaus Volano šlovinamaisiais žodžiais laidojant Mikalojų Radvilą-Dubingių ir Biržų kunigaikštį, Vilniaus vaivadą – apie jo dorybes ir drąsą mūšiuose. Pagarbą nekarūnuotiems karaliams atidavė Premjeras Andrius Kubilius, AT pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Ceremonijoje dalyvavo iš Lenkijos atvykę Radvilų giminės palikuonys – Mikolajus ir Maciejus Radvilos.

997) 2009 m. rugsėjo 5 d. molėtiškė lengvaatletė Gailutė Keliuotienė dalyvavo pusės maratono ( 21 km.) varžybose, kurios vyko Pila mieste Lenkijoje. Čempionate dalyvavo dalyviai iš Kenijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt. užsienio šalių. Tarp 1500 moterų bėgikių molėtiškė užėmė 15 vietą, o savo amžiaus grupėje tradiciškai lygiaverčių konkurenčių bėgimo takelyje nesutiko ir tapo nugalėtoja.

998) 2009 m. rugsėjo 15 d. Molėtų sporto centro arenoje prisistatė naujai susikūrusi krepšinio komanda „ Ežerūnas“( treneris ir krepšininkas Mindaugas Kildišius, kurį laiką treniravęs Utenos „Juventus“ komandą). Ta proga įvyko Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybos. Naujosios komandos varžovais buvo komanda „ Lietuvos ryto“ fanai“.

999) 2009 10 07-11 16 Molėtų Meno galerijos „ Akcija M“ šeimininkė atidarė tapytojos, dailės istorikės, religijos meno žinovės, menotyrininkės Sigitos Maslauskaitės darbų parodą. Dailininkės iniciatyva, palaikant tėčiui Vilniaus molėtiškių brolijos ilgamečiui pirmininkui Viliui Maslauskui bei Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriui Vladui Pusvaškiui , 1997 m. su grupe jaunų perspektyvių menininkų pirmą kartą Alantoje atvertas šio krašto plenerų istorijos puslapis.

1000) 2009 metų gruodžio mėnesį įteikta mokslo pažangos premija Albinui Kuncevičiui, Rimantui Jankauskui ir Rimvydui Laužikui (Molėtų Etnokosmogijos muziejus) už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės komplekcinius tyrimus (2003 – 2009 m.) ir kolektyvinę mokslinę monografiją „ Radvilų tėvonija Dubingiuose”.