Seniausias aukojimas – bendros vaišės su į šventę iškviestais svečiais, protėviais ir Dievais. Didysis aukų katilas verda visą šventę, sugerdamas mūsų mintis ir linkėjimus, mūsų šventinę nuotaiką ir viltis… vėliau semsimės iš jo ir gausime daugiau nei davėme. 

Iš Dangaus stebyklos darnia eisena giedodami eisime į Kulionių piliakalnį  susitikti su protėviais, sujungti dabartį su būtovę…  Turėkite savo krašto ar bendrijos, vėliavą. Vėliava įkūnija Vėlių Galybę.

Protėvių giesmės: "Kūlgrinda", "Gilė" , "Jorė" ir kiti kas atvyks

Protėvių,  gynusių mūsų laisvę ir tikėjimą, krauju persisunkusiame šventkalnyje dėkojasime protėvių vėlėms, kad esame lietuviais, kad gyvi, kad turime savo žemę, kalbą, savo būtovę, savo tikėjimą. Skambės senosios giesmės, žvangės karžygių kalavijai, pasiryžusieji tęsti protėvių pradėtus darbus tars priesaikos žodžius… Tebūnie Darna! (Turėkite žvakių - protėvių vėlių pagerbimui. Pasiryžę įsišvęsti į romuvius - turėkite apsisprendimo ženklą: segę, apyrankę, juostą, žiedą, pakabutį, - kuris taps jūsų stiprybės, išminties ir sėkmės ženklu palaimintu protėvių).

Giesmės: "Kūlgrinda", "Gilė", "Jorė" ir kiti kas atvyks

Jorė – diena kai Aukštėjo galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visą perkūnydamas naujo vešėjimo metui. Visi kartu gamtos prieglobstyje priimsime Dangaus ir Žemės dovanas sau ir savo artimiesiems.  

14.40 val. 

Vienas paskui kitą iškilmingai aukojsime Perkūno šventovei atvežtus akmenis. Kiekvienas pasakys žodį – iš kur akmuo atkeliavo, tars linkėjimus.  Krivis įšventins paaukotuosius akmenis.

Darome Suneštinės Vaišės, ridenime Joručius. Supamės sūpuoklėmis. Šokame lenton. Kepame kiaušinienę.

Pievoje palei Perkūno šventovę pasitiesime savo staltieses, išdėliojame atsivežtas vaišes. Iš apeiginio Katilo ragausima šventinį viralą. Savo atsivežtu maistu vaišinsime vieni kitus. Tai ką  šiandien pasiūlysi  kitam - rytoj  atgausi su kaupu ir Skalsa.

Kantriausi palydės Jorės Saulę. Pasisems dangiškų Galių iki kitos Jorės.