|
- Marija Apeikytė
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Diplomatas Kazimieras Graužinis
Jonas Gaidamavičius-Gaidys
Juozapas Arnulfas Giedraitis
Merkelis Giedraitis
Antanas Jaroševičius
Juozapas Aldonas Lideikis
Nikodemas Švogžlys-Milžinas
Petras Tarasenka
Kazys Umbrasas
Matas Valeika
Malvina Valeikienė
Petras Kraujalis
 Visą savo gyvenimą Molėtams paskyrė gydytoja Marija
Apeikytė. Ji gimė 1907 10 22 Odesoje.
Prasidėjus Rusijoje revoliucijai, Marija su tėvais
grįžo į Lietuvą. 1928 metais ji baigė "Saulės" gimnaziją Utenoje, o 1935
metais ir Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, įgijo medicinos gydytojos laipsnį.
Norėdama būti arčiau namiškių, profesinei veiklai ji pasirinko Molėtus ir išdirbo
juose iki gyvenimo pabaigos - 1985-ųjų spalio 27 dienos.
-
 Kunigaikščių Giedraičių giminės ainis Mykolas Giedraitis
gimė 1425 metais Giedraičiuose.
Iš vaikystės silpnos sveikatos, pamaldus jaunuolis
užsivelka vienuolio drabužius. Vienuolis Mykolas daug meldėsi. Žmonės ėjo jam
guostis, prašyti užtarimo prieš Dievą, klausti patarimų. Turėjo aiškiaregystės
dovaną.
Mirė Mykolas Giedraitis 1485 05 05, šventojo šlovės
gaubiamas, su malda lūpose. Palaidotas Krokuvoje Šv. Morkaus bažnyčioje, prie didžiojo
altoriaus. Nuo 1625 metų M.Giedraitis tituluojamas Palaimintuoju, jo gyvenimas įtrauktas
į Šventųjų gyvenimų aprašymą. Oficialiai bažnyčia M.Giedraičio nebeatifikavo.
-
Kazimieras Graužinis - Nepriklausomos Lietuvos
diplomatas. Gimė 1898 09 14 Martyniškiuose.
Diplomatinę karjerą Kazimieras Graužinis pradėjo kaip
Lietuvos pasiuntinybių sekretorius Kopenhagoje, Berlyne, Paryžiuje, Rygoje. 1929-1932
metais buvo prezidento Antano Smetonos sekretoriumi. 1932-1939 metais K.Graužiniui teko
dirbti Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto kaip charge d'affaires. 1939 metais
paskiriamas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai
(rezidencija Buenos Aires). Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos
šalimis, Lietuvos pasiuntinybė 1947 metais perkelta į Urugvajų (Montevideo). Mirė
K.Graužinis 1962 06 05 Montevideo.
Diplomatas K.Graužinis paveldėjo tėvų dvarą
Martyniškiuose. Mokydamasis ir dirbdamas atostogaudavo tėviškėje. Apie 1930 metus
Graužinių dvare svečiavosi prezidentas Antanas Smetona. Paskutinį kartą gimtinėje
Kazimieras lankėsi 1939 metais.
-
 (1860 09 14 Kaniūkuose, Skudutiškio apyl., Molėtų r.
- 1911 12 30 Alantoje, Molėtų r.)
Prozininkas, pirmosios originalios lietuvių apysakos
"Antanas Valys", 1889 m. autorius, vienas žurnalo "Varpas"
steigėjų, redaktorių ir bendradarbių. Pradinę mokyklą lankė Alantoje. 1888 metais
su šeima apsigyveno Kazimieravos kaime, Luokesos apylinkėje, tėvo nuomojamame
dvarelyje, baigęs studijas Varšuvos universitete, čia gyvena iki 1890 metų rudens. Nuo
1908 metų gegužės mėnesio iki mirties - gydytojas Alantoje.
1982 metais Utenos kraštotyrininkų dėka ant
J. Gaidamavičiaus-Gaidžio kapo pastatytas ąžuolinis stogastulpis (liaudies meistras
S. Karanauskas).
-
 (1754 06 29 Kamaraučiznoje, Giedraičių apyl., Molėtų
r. - 1938 07 17 Alsėdžiuose, Plungės r.) palaidotas Varniuose, Telšių r., vertėjas,
lietuvių raštijos rėmėjas, liaudies švietėjas.
Nuo 1802 metų iki mirties buvo Žemaičių vyskupas.
Jo parengtas "Naujas įstatymas" (išspausdintas 1816 metais) - pirmasis
katalikų Naujojo testamento leidinys lietuvių kalba. J. A.Giedraitis - Giedraičių
bažnyčios fundatorius; jo širdis įmūryta Giedraičių bažnyčios sienoje, čia
saugomas nežinomo dailininko XIX a. pradžioje aliejiniais dažais drobėje tapytas
J. A.Giedraičio portretas - respublikinės reikšmės dailės paminklas.
-
(Apie 1536-1609 04 06 Alsėdžiuose, Plungės r.,
palaidotas Varniuose, Telšių r.)
Lietuvių raštijos rėmėjas (globojo M.Daukšą -
pirmosios lietuviškos knygos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje autorių, istoriką
M. Srijkovskį). Nuo 1576 metų iki mirties buvo Žemaičių vyskupas. Palaikė ryšius su
broliu Martynu Marcelijumi Giedraičiu, gyvenusiu Baltadvaryje, Videniškių apylinkėje.
-
 Antanas Jaroševičius - dailininkas, visuomenės
veikėjas, pedagogas. Baigė Štiglico taikomosios dailės mokyklą. 1901 metais dalyvavo
tarptautinėje parodoje Paryžiuje. Jo sukurti baldai įvertinti didžiuoju sidabro
medaliu. Tai pirmasis lietuvis su taikomosios dailės darbais pasirodęs Vakarų Europoje
ir ten susilaukęs gero įvertinimo.
1901-1920 metais gyvendamas Rusijoje, dalyvavo pirmosios
lietuvių dailės parodose. 1912 metais išleistas jo pieštų kryžių albumas
"Lietuvos kryžiai". Tai pirmasis didelis leidinys apie liaudies meno paminklus.
1921 metais Jaroševičių šeima atvyko į Lietuvą,
apsigyveno Karklynėje. 1921-1935 metais dailininkas dirbo Giedraičių vidurinėje
mokykloje.
Dėstė piešimą, organizavo piešinių parodas,
margučių konkursus, skatino mokinius komponuoti liaudiškus ornamentus. Įkūrė
dailiųjų medžio darbų klasę - vienintelę Lietuvoje. 1930 metais pramonės parodoje
Kaune klasė apdovanojama bronzos medaliu.
Giedraičiuose pagal dalininko A.Jaroševičiaus
projektą pastatytas paminklas "Karžygiams, žuvusiems iž Lietuvos laisvę ties
Giedraičiais 1920 metais".
Gyvendamas Karklynėje, dailininkas parašė knygą
"Dailiojo medžio darbeliai", parengė spaudai albumą "Lietuvos
ornamentai". Daug rašė į tuometinę spaudą liaudies meno klausimais, apie
ūkininkavimo, ypač bitininkystės, problemas. Jo akvarelės - realistiniai peizažai,
vaizduojantys lietuviškos gamtos grožį ir jos nuotaikas.
-
(1858 12 02 Ruožuose, Šiaulių r. - 1898 09 27
Suginčiuose, Molėtų r.)
Poetas. Nuo 1895 metų iki mirties kunigavo Suginčiuose, palaidotas bažnyčios
šventoriuje. Kapas - vietinės reikšmės istorijos paminklas. 1988 metais pastatytas
atminimo kryžius
-
(1899 04 10 Trebučiuose, Švenčionių r. - 1985 01 20
Vievyje, Trakų r., palaidotas Kernavėje, Širvintų r.)
Eseistas, publicistas. 1925-1927 metais kunigas ir
progimnazijos kapelionas Molėtuose, vadovavo klerikalinės Lietuvos vaikų organizacijos
Molėtų skyriui, ruošdavo vaidinimus. 1954-1959 metais kunigas Bijutiškyje. Be kitų
darbų, yra parašęs "Videniškių bažnyčios istoriją" (1913 m.).
-
 (1892 12 19 Karališkiuose, Anykščių r. - 1962 05 17
Kaune)
Prozininkas, archeologas, muziejininkas.
Lietuvos Respublikos nusipelnęs kultūros veikėjas. Mažametis P.
Tarasenka su tėvais
apsigyveno Alantoje, mokėsi Alantos pradžios mokykloje, 1912-1913 metais mokytojavo
Alantoje. Apysaka "Užburti lobiai" (1956) - Alantos ir jos apylinkių
istorijos, buities ir padavimų metraštis.
-
 (1916 03 11 Bajoruose, Luokesos apyl., Molėtų r. - 1970
11 20 Vilniuje)
Literatūros tyrinėtojas, prozininkas, vertėjas.
Filologijos mokslų kandidatas. 1944-1945 metais mokytojavo Molėtų gimnazijoje. Jau
gyvendamas Vilniuje, atostogaudavo ir rašydavo Alkos kaimelyje prie Dubingių - Asvejos
ežero pakrantėje buvo nusipirkęs trobelę, čia "su didele meile kūrė gamtos ir
Molėtų krašto žmonių buities muziejėlį" (J. Riškus). Apysakų rinkinyje
"Kairionys" (1976) atgimsta gimtųjų apylinkių buities, žmonių likimai.
-
 Nuolatiniai žandarų persekiojimai, bendravimas su
tautos patriotais ryžtingai pastūmėjo vaistininką Matą Valeiką į sunkų ir
garbingą kelią, 1908 metais atvedusį į Giedraičius, kur žmonės "bijojo
prisipažinti lietuviais esą".
Lenkininkai pradėjo trukdyti lietuviams bažnyčioje
melstis, reikalavo sumažinti lietuviškas pamaldas, joje nuolat kėlė triukšmą, todėl
M. Valeika subūrė lietuvius savo teisių ginti. Suorganizavo pirmą lietuvišką chorą.
Įsteigė žemės ūkio draugiją, vartotojų bendrovę "Vilnija", surengė
žemės ūkio ir rankdarbių parodą.
Matas Valeika su žmona Malvina, pritariant daugumai
gyventojų, pasiryžta Giedraičiuose steigti vidurinę mokyklą. 1919 metais, vos tik
pasitraukus lenkams, M. Valeika skuba į Švietimo ministeriją ir išdėsto
giedraitiškių sumanymą. 1920 09 22 pirmą kartą duris atvėrė Giedraičių vidurinė
keturių klasių mokykla. M. Valeikos iniciatyva Juodiškių ir Didžiadvario dvaruose
uždaromos slaptosios lenkiškos mokyklos.
Matas Valeika apdovanotas Gedimino ordinu.
-
 Malvina Valeikienė - viena šviesiausių asmenybių,
čia ilgai gyvenusi, dirbusi ir daug nuveikusi šiam kraštui, kurią su pagarba prisimena
dažnas giedraitiškis, buvusi pirmoji Giedraičių vidurinės mokyklos direktorė.
1920 metais vykusių Želigovskio dalinių ir Lietuvos
kariuomenės kautynių metu M. Valeikienė gabeno iš mūšio lauko sužeistuosius, juos
slaugė ir gydė. Teikė mūsų kariams naudingų žinių. Sužinojusi, kad lenkų
okupuotame kaime liko mūsų kariuomenės paslėptas iždas ir kai kurie dokumentai,
perėjo frontą, paėmė pinigus bei dokumentus ir, sėkmingai išvengusi žandarų kratos
pakelės smuklėje, grįžo į Giedraičius.
1927 metais Malvina Valeikienė apdovanota Vyčio
kryžiaus ordinu.
Vokiečių okupacijos metu Valeikienės šeima gelbėjo
žydus.
-
Kunigas profesorius
Petras Kraujalis, žymus Vilniaus krašto visuomenininkas, kultūrininkas,
gimė 1882m. liepos 8 Žagaruose prie Stirnių km. Molėtų rajone, mirė
1933m. rugpjūčio 13 Vilniuje, 1908m. baigė Peterburgo dvasinę
akademiją, vikaravo Vilniuje, 1912m. Vilniaus Šv. Mikalojaus
parapijos klebonas, 1912 1933m. kunigų seminarijos profesorius,
Stepono Batoro Universiteto lietuvių kalbos profesorius. 1911
1914m. redagavo Aušrą , nuo 1920m. Lietuvos kelią,
Vilniaus garsą, Vilniaus varpus. Bendradarbiavo Vilniaus
rytojuje, Vilniaus žiniose, Viltyje, Draugijoje, daug rašė
lietuvių kultūros ir istorijos klausimais.
1922 -1933m., būdamas
lietuvybės židinio draugijos Rytai pirmininku, kunigas
profesorius Petras Kraujalis priešinosi Vilniaus ktašto polonizacijai,
steigė lietuviškas mokyklas, kuriose tūkstančiai vaikų mokėsi
lietuviškai. Lenkų administracijos buvo persekiotas, kelis kartus
suimtas ir kalintas Vilniaus kalėjime.
Kunigas profesorius
Petras Kraujalis niekuomet nepamiršo savo gimtinės. Daugelį savo
straipsnių yra pasirašęs P. Vieštauto slapyvardžiu (Vieštautas-Stirnių
ežero pusiasalis greta jo gimtinės), beveik kasmet aplankydavo Žagarų
km.. Rūpinosi, kad būtų įkurta Stirnių parapija ir pradėta statyti
mūrinė bažnyčia.
Kunigas profesorius
Petras Kraujalis palaidotas Vilniuje Saulės kapinėse. Ant paminklinio
akmens iškalti žodžiai: Dirbo
mokyklai ir tautai geriausiai atspindi kunigo gyvenimiškąjį
kelią.
|
