Kviečiame prisidėti
prie Perkūno šventovės atstatymo

Atkurta Lietuvos nepriklausomybė, lietuviškos kultūros, sąžinės ir tikėjimo laisvės atsigavimas šaukia mus prisiminti ir su tautos protėvių tikyba susijusias vertybes. Nepalankių ideologinių ir politinių sąlygų pasekmėje buvo prislopintas prigimtinis lietuvių tikėjimas, sugriautos senosios šventovės, išsklaidytas senasis dvasinis mokymas. Atėjo laikas susigrąžinti lietuvių tautai ir jos vėlėms priklausančias šventenybes.

Šalia Molėtų observatorijos esančios Molėtų krašto muziejaus Etnografinės sodybos jau senokai buvo puoselėjama viltis atkurti senovės lietuvių Perkūno šventovės statinį. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Perkūnui skirta šventovė XIII a. pabaigoje - XIV a. stovėjo Vilniuje Šventaragio slėnyje dabartinės Vilniaus Katedros vietoje. J.F.Rivijaus kronikoje išlikęs pakankamai detalus šios šventovės aprašymas: "Vilniuje, kur dabar stovi katedros bažnyčia, augo senas ąžuolynas, pašvęstas stabmeldžių dievaičiams. Toje vietoje, kur mažoji Vilija susilieja su didžiąja upe, prie pat miško buvo didelė mūrinė griaudžiančiojo Jupiterio - Perkūno, griaustinio dievo, šventykla, įkurta kunigaikščio Gereimundo 1285 metais. Jos ilgis buvo 150 uolekčių, plotis - 100 uolekčių. Bet viršuje ji neturėjo stogo; į šventyklą vedė vienintelis įėjimas nuo didžiosios upės pusės; prie sienos [esančios priešais įėjimą buvo koplyčia, kurioje laikytos visokios retenybės ir brangūs daiktai. /…/ Aukščiau koplyčios kilo aukšta altana, kuri16 uolekčių išsikišo virš šventyklos sienos. Pačioje altanoje stovėjo medinis dievaičio stabas, kuris buvo atgabentas iš Palangos šventųjų miškų. Koplyčia ir altana buvo plytinės. Prieš pat šitą koplyčią stovėjo altorius iš 12 pakopų, pastatytas kvadratu; kiekviena pakopa buvo 1/2 uolekties aukščio, 1 1/2 uolekties pločio; iš viso aukštis siekė 25 uolektis. Kiekviena pakopa buvo skirta vienam zodiako ženklui. /…/Prie įėjimo į šventyklą buvo krivių krivaičio - tai reiškia kunigų kunigo - rūmas. Šis rūmas turėjo apvalų bokštą, iš kurio stebėdavo Saulės judėjimą..."

Kaip matome Perkūno šventovė buvo susieta ne tik su religija tačiau ir su senuoju astronomijos mokslu tad sumanyme atstatyti šią šventovę netoli nuo astronomijos observatorijos bokštų slypi gilesnė prasmė. Gausiai Observatoriją lankantis jaunimas turės gerą galimybę susipažinti tiek su senuoju lietuvių tikėjimu tiek su giliomis mūsų tautos astronomijos žinojimo tradicijomis.

1986 m. archeologų atlikti Vilniaus Katedros požemio tyrinėjimai bei archeologo dr. V.Urbanavičiaus atlikta tyrimų duomenų mokslinė interpretacija suteikia nemažai žinių šventyklos vaizdui atkurti.

2000 04 23 Pavasario Jorės ir Velykų dieną buvo iškilmingai pašventintas ir padėtas paprastas Lietuvos laukų akmuo, skirtas būsimos Perkūno šventovės pirmajai kertei. Tuo buvo pradėtas istorinės Perkūno Šventovės atstatymo darbas. Savo darbu prisidėti prie Šventovės atstatymo pažadėjo Lietuvos tikėjimo bendruomenė "Romuva". Šventovės projektą parengti kartu su bendraminčiais architektais ėmėsi archeologas dr. Vytautas Urbanavičius.
Tai bus pirmoji pagal autentiškus duomenis atkurta senojo lietuvių tikėjimo šventovė. Joje be senajam dievui Perkūnui skirtų šventenybių planuojame įkurti lietuvių tautinei religijai skirtą ekspoziciją.

PERKŪNO ŠVENTOVĖS STATYBAI JŪS GALITE SKIRTI 2% SAVO PAJAMŲ MOKESČIO

Lietuvoje nuo 2004 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuris visiems Lietuvos dirbantiems asmenims leidžia iš savo valstybei sumokėtų pajamų mokesčio iki skirti laisvai pasirinktai ne pelno organizacijai turinčiai paramos gavėjo statusą. 
Molėtų Romuva tokį statusą turi. Tad, jei dar niekam nepaskyrėte savo 2% metinio pajamų mokesčio, galite paremti Perkūno šventovės statybą. Tai galite padaryti artimiausioje Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, arba internetu http://deklaravimas.vmi.lt/

Baltų tikėjimo Molėtų bendruomenės Romuva duomenys:

10. Paramos gavėjo indentifikacijos numeris: 9209632 
11. Paramos gavėjo pavadinimas: Baltų tikėjimo Molėtų bendruomenė Romuva 
12. Buveinės adresas: Molėtu sav. Čiulėnų sen. Kulionių k. 
13. Banko pavadinimas: DnB NORD MOLĖTŲ SKYRIUS 
14. Banko kodas: 40100 
15. Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT494010045500000865 

Daugiau informacijos apie 2% paramos skyrimą:
http://www.vmi.lt arba http://deklaravimas.vmi.lt/.

Dėkojame Jums.
Tebūnie Darna.

Norinčius ir galinčius prisidėti prie Perkūno šventovės statybos maloniai prašoma atsiliepti:

Bankas: DnB NORD 
Sąskaitos Nr.  LT494010045500000865
Baltų tikejimo Molėtų bendruomenė Romuva

 |Mokslas|  |Ekskursijos|  |Paskaitos|  |Paslaugos|  |Renginiai|