KUR. Įšventimas į romuvius atliekamas arti protėvių t.y. vietose su jais susijusiose – piliakalniuose, pilkapiuose, šventvietėse. Įšvenčiama prie ugnies aukuro.

KADA. Įšvenčiama per kalendorines Romuvos šventes (Lygiadienį, Jorę, Rasas, Vėlines).

KAS GALI BŪTI ĮŠVENČIAMAS. Ryžtis gali kiekvienas kas savojo dvasinio kelio ir šventumo apraiškų ieško baltų paveldo aruode, kiekvienas kurs trokšta nenutolti nuo savo tautos papročių, kalbos ir kultūros, tas kas giliai širdyje puoselėja paveldėtą iš protėvių dvasinę Romuvą. Pasiryžusiems reikia pasirinkti ir turėti su savimi vieną kurį apsisprendimo ženklą  - tradicinę segę, apyrankę, juostą, žiedą ar pakabutį. 

KAS ĮŠVENČIA. Įšvenčia Krivis, vaidila ar vaidilė.

KAIP. Prieš įšventimą periamasi pirtyje.

Vaidila stovi šalia aukuro prieš dvi vaidilutes, kurios ištiestose rankose ant apeiginių rankšluosčių laiko viena – protėvių apeiginį kirvuką, kita – įšvenčiamųjų apsisprendimo ženklus. Vaidila kairę ranką uždeda ant kirvuko, dešinę ant apsisprendimo ženklų. Įšvenčiamieji stovi virš aukuro ugnies ištiesę rankas ir paskui vaidilą iškilmingai kartoja šiuos žodžius:

Po šių žodžių kiekvienas įšvęstasis iš eilės Gabijai aukoja vašką, po to prieina prie Vaidilos ir gauna pasiryžimo ženklą, kurį įteikdamas vaidila jam taria:

Įšvęstasis atsako:

Pastaba: Įšvęstasis lieka laisvu ir nepriklausomu Senojo baltų tikėjimo tesėju tvirtai ir viešai apsisprendusiu eiti mūsų tautos protėvių dvasinių ieškojimų keliu. Norėdamas prisijungti prie kurios nors jau gyvuojančios Romuvos, ar kurti savarankišką Romuvą daro tai savo laisva valia.

Maldų žodžiai


Tyriausi ir švenčiausi žodžiai apeigų metu gimsta asmeniškai kiekvieno žmogaus širdyje. Atlikdami apeigas su amžinai lietuviui šventa ugnimi Gabija, galite prisitaikyti ir šiuos vaidilos išjaustus žodžius:


Žodžiai Ugniai

Šventoji Ugnie, 
rusenanti žemiškuose, židiniuose ir šventuose aukuruose 
esi užkurta mūsų rankomis,
esi pašaukta mūsų žodžių, 
esi iškviesta iš Pasaulio medžio vidaus. 
Žemės ugnie, židinių ir širdžių ugnie
esi šviesiausiojo Dangaus dovana, Skaisčiausiosios Saulės pagimdyta. 
Tos, kurios spindulius geria savo žaliuosius lapus išskleidę kerotašakiai tvirtuoliai
kaupdami skaisčiausiosios Dangaus Ugnies galias,
kad užgauti mūsų prašančių rankų
skaisčiąja liepsna atiduotų dalelę dangiškos šilumos ir šviesos ištroškusioms mūsų širdims. 
Kur beliepsnotum, 
Šventoji Ugnie – 
esi Saulės duktė, 
Saulės atvaizdas, 
josios vaisius. 
Nes gi Skaisčiosios sukurti dega aukurai ir laužai
nes gi Dangaus Ugnies sušildytos plaka mūsų širdys. 
Mano širdis - 
mano aukuras,
mano Saulė. 
Kaip visų pasaulio gyvuolių širdis savo skaisčiais spinduliais 
sujungia Didžioji dangaus ugnis
taip ir [jūsų dviejų širdis (jaunavedžiams tuokiantis)]  mūsų protą ir sielas tesujungia Šventoji liepsna į vienumą. 
Apšviesk,
sušildyk,
sujunk, 
įkvėpk gyvenimo keliui
Šventoji Ugnie,
prašome Tavęs, meldžiame Tave.
*** *** ***
Tu kuri išardai Šalčio ir Tamsos tvirtoves
Tu kuri įkvėpi sprogimui branduolius, grūdus ir pumpurus
Tu kuri paleidi į erdves vešėti medžių ir gėlių lapiją, plazdenti gyviją,
prašome suteik mums Didžiųjų Grūdo Galių.
Suskaldyk, išsprogdink iš juodo kasdienybės luobo mūsų sielas,
sujunk mūsų širdis, 
mūsų aukurus,
nes gi šiandien trokštame pradėti naują Gyvenimą,
vardan Šviesos,
vardan naujos Gyvybės.
Priimk nuo širdies mūsų auką ir išklausyk mūsų.
Mes Tavęs dabar meldžiam širdingai.