Vaidilos Vaiškūno atsakymai į brolių baltų iš Baltarusijos (žurnalo "Druvis") klausimus [daugiau...] Вайдила Вайшкунас отвечает на вопросы журнала “Druvis” (Белоруссия) [больше...]

Į klausimus atsako vaidila Vaiškūnas

Klausimas
Kaip tapus pagoniu tai atsiliepia kasdieniniame gyvenime, nes anksčiau žmonės bučiuodavo žemę, kūrendavo nuolat ugnį, atlikdavo apeigas? Kaip tai atsiliepia Jūsų, pagonio, gyvenime? Ar reikia namų alko ir pan.? 

Atsakymas
Pagonimis mus vadina kiti, tai tarptautiniu tapęs žodis, kuriuo apibūdinamos etnines religijos. Mes vadiname save romuviais pagal legendinės baltų centrinės šventovės vardą Romuva. Žmogus apsisprendęs būti romuviu nuo kitų skiriasi tik tuo, kad šventumo, tikėjimo ir pasaulėžiūros atsparų ieško savo protėvių tautinėje kultūroje. Romuviui nepriimtinas kultūrinis kosmopolitizmas ir ypač kosmopolitizmas dvasinio gyvenimo srityje. Tauta iš protėvių paveldi savo kultūrą ir kalbą, kartu su tuo turi perimti ir pasaulėžiūrą bei religiją. Kiekviena karta į tai įneša savo indėlį permastydama pagal naujausius laikmečio reikalavimus protėvių paveldą. Mes romuviai taip pat to siekiame. Kasdieniame gyvenime mažai kuo skiriamės nuo kitų – esame šiuolaikiški ir modernūs, naudojamės visomis civilizacijos gerovėmis, o kartais ir negerovėmis, tačiau kiekvienai progai pasitaikius pasisakome už paveldėtas protėvių tradicijas, už jų tęstinumą. Pagarba žemei, ugniai, vandeniui ir visai supančiai gamtai mums būdinga nuo seno, tuo mes labai artimi mūsų bičiuliams žaliesiems. Savo švenčių ir apeigų metu mes išreiškiame pagarbą gamtai ir joje veikiančioms jėgoms, kurias nuo seno esame įpratę vadinti Dievais ir Deivėmis bei įvardinti atskirais vardais. 

Kiekvienas kurs jaučia dvasinį poreikį asmeniškai gali susikurti savo namų alką. Kaip tai padaryti nenukrypstant nuo papročių patarti gali papročių žinovas – vaidila.

Klausimas
Ar šiuo metu kūrenama Amžinoji ugnis, ar aukuras uždegamas tik per didžiąsias šventes? Kas dabar yra vaidilutė, kokios jų prievolės? Ar gali moteris tapti vaidila, krivė? Kodėl? 

Atsakymas
Aukuras uždegamas tik per apeigas ir šventes. Bet yra vieta Žemaitijoje kur Gedvilas neužgęstančią ugnį kūrena jau bene 7 metus. Vaidilutės yra vaidilų pagalbininkės atliekant apeigas. Pagal Romuvos nuostatas moteris gali tapti ir vaidile ir Krive. 

Klausimas
Kaip su šventaisiais gyvūnais, pvz., žalčiais? Ar būtina su jais turėti sąlytį, auginti ir pan.?

Atsakymas
Sąlygų ką nors būtinai daryti, auginti ar kaip nors ypatingai garbinti Romuva nekelia. Romuvis laikydamasis pagarbos tradicijoms savo nuožiūra prisideda prie Darnos su gamta išlaikymo.

Klausimas
Kaip su krikštu? Juk tur būt ir Jūs pats esate vaikystėje krikštytas, kaip ir dauguma, kiti bažnyčioje tuokėsi. Ar galima dabar, po viso to tapti tikru, Jūsų rato, pagonimi? Kas nulėmė Jūsų apsisprendimą tapti pagoniu? 

Atsakymas
Romuviai krikšto nepripažįsta ir savo prigimtinio tikėjimo atžvilgiu laiko jį niekiniu. Iš protėvių kartų paveldėta prigimtis stipresnė už krikštą. Žmogus negali būti pasišventęs dvasiniam keliui ir įšvęstas juo eiti kol sąmoningai tam nepasiryžo ir nepasiruošė. Tai visų senųjų etninių kultūrų įšventinimo (iniciacijos) veiksmo esmė. Tad ir įšventimas į Romuvos kelią, priešingai nei krikštas, remiasi sąmoningu žmogaus pasiryžimu savo dvasinio galių ir šventumo apraiškų semtis iš baltų paveldo aruodo. Tiems ką krikštas vis tik varžo yra siūlomos nesudėtingos šio jausmo nusiplovimo apeigos.

Mano asmeninį apsisprendimą tapti romuviu nulėmė nuo vaikystės neigiamas požiūris į prievarta primetamą oficialų tarptautinį tikėjimą, kuris yra svetimas senajai lietuvių kultūrai ir dvasinei tradicijai. Mane giliai jaudina istorijos apie milžiniškas mūsų pirmtakų pastangas apginti lietuvišką tikėjimą nuo svetimųjų primetimo. Visada lenkiau galvą prieš savo tautos dvasinę savastį gynusius didvyrius ir visus nekaltai pražudytuosius. Visą laiką savyje jaučiau savo tautos protėvių dvasių šauksmą kviečiantį perimti ir perduoti būsimoms kartoms šventą baltų kultūros paveldą. Tiesa sakant, savo dvasia, visada buvau romuvis (“pagonis”) tad ypatingo apsisprendimo niekad priimti nereikėjo. Tyrinėdamas etninę kultūra, domėdamasis mitologija, mačiau koks galingas gamtinio ir dvasinio žinojimo užtaisas glūdi mūsų tautos sukauptose žiniose. Vienu metu labai buvau susidomėjęs Rytų kultūromis. Palyginęs pamačiau, kad visą didžiąją Rytų išmintį turime čia savo krašte, tik ji neužrašyta į knygas ir nesuguldyta į šventraščius. Lietuviai vertino gyvą žodį ir gyvą tradiciją. Prisiminkime žiniuones užkalbėtojas, kurios iki šiol įsitikinusios, kad viešai paskleisti ir visiems prieinami užkalbėjimai netenka galios…

Klausimas
Kaip dabartiniai įsišventę pagonys tuokiasi ir laidojasi, auklėja savo vaikus? Katalikų bažnyčia ir čia neturi nieko bendro? 

Atsakymas
Romuva yra įsitikinusi, kad vyro ir moters santuokiniame gyvenime svarbiausiomis vertybėmis turi išlikti abipusė Meilė ir Atsakomybė. Net ir religinių ar civiliniu jungtuvių veiksmu nesutvirtintas laisvas vyro ir moters apsisprendimas pagristas šiomis vertybėmis yra gerbtinas. Pripažindamas vyro ir moters laisvą apsisprendimą santuokinių apeigų atžvilgiu Vaidilų Ratas pasisako už tradicinėmis senovės baltų tikėjimo apeigomis pagristą romuvių santuoką bei neneigia kitų religinių konfesijų ir Valstybinės civilinės metrikacijos santuokos apeigų.

Klausimas
Ar išpažįstantys pagonybę turi kokių prievolių Jūsų, aukojimo, tikėjimo atžvilgiu? 

Atsakymas
Romuvis turi vieną pagrindinę prievolę, kurią jis prisiima įšventimo į romuvius priesaikoje: “Aš (tariamas vardas) atėjau čia protėvių pramintu keliu. Dabar mano pareiga tęsti šį kelią…” Įšvenčiamam romuviui vaidila taria: “Kurk Darną”, romuvis atitaria: “Tebūnie Darna”. Darnos kūrimas tautos protėvių tradicijų tęsimo pagrindu didžiausia romuvio priedermė. Romuvos vaidilos nesiūlo romuviams aklai kartoti visų žinomų senų tradicijų. Tradicijos permąstomos ir pritaikomos nūdienai. 

Klausimas
Iš kur galima išmokti maldų, užkalbėjimų žodžių, juk jokių rašytinių šaltinių neišliko?

Atsakymas
Romuvos vaidilos, besigilinantys į baltų tradicijų šaltinius, žino nemažai išlikusių, užrašytų maldų, tačiau labiausiai jie vertina gyvą neužrašytą žodį, išsiveržiantį iš žinančiojo tradicijas dvasios gelmių. 

Klausimas
Kokią funkciją atlieka Krivis, nes Jorės apeigas vedėte Jūs (vaidila Jonas Vaiškūnas) , o Krivis Trinkūnas liko nuošaly?

Atsakymas
Krivis tai tas pats Romuvos vaidila, kuriam kartu dar patikėta visuomeninė pareiga rūpintis visos bendrijos veiklos organizavimu, siekiant puoselėti pagrindinius Romuvos tikslus. Jorėje 2003 Krivis ir vaidila J.Trinkūnas atliko pagrindines apeigas (aukojimus, romuvių įšventimą ir kt.), aš kaip vaidila jam tik padėjau, skaičiau žodžius, aiškinau žmonėms kas daroma ir kt. Jūs tai turėjote pastebėti. Kiekviena bendruomenė (o tokiu oficialiai Lietuvos Romuvos bendrijoje yra 3 – Vilniaus, Kauno, Molėtu bendruomenės) turi savo tradicijų žinovus – Vaidilas, kurie ir vadovauja tos bendruomenes šventinėms apeigoms. Jores šventę rengia Molėtų Romuva. Todėl aš būdamas Molėtų bendruomenės Vaidila ir vadovavau apeigoms. Krivis dalyvavo kaip garbingas svečias ir taip pat kartu su manimi atliko svarbiausias apeigas.

Klausimas
Pagonybė akcentuoja žmogaus ir dievų santykį, nusikaltimą dievams, o ką pagonybė kalba apie žmonių santykius? 

Atsakymas
Dievai reikalingi žmonėms. Žmonės reikalingi Dievams. Vieni be kitų negali. Pagrindinis romuvio bruožas yra pagarba dieviškajai kuriančiajai galiai gamtoje ir žmoguje. Baltų tikėjimo atsparos yra darna ir dora. Siektinos romuvio vertybės – teisingumas, darbštumas, santūrumas, sugebėjimas sugyventi su kitais žmonėmis ir Pasauliu. Gamtos jėgos, Dievai šiame Pasaulyje užgimstančiam žmogui duoda tam tikrą gyvenimo kraitį, kurį mes vadiname Dalia, Lemtim, Likimu. Kiekvienas žmogus turi vidines galias veikti, keisti aplinką, atsispirti tinguliui ir stinguliui. Taip jis gali keisti savo Dalia. Tačiau tik nedaugeliui užtenka galiu tai padaryti. Mes romuviai vidinių galiu semiamės iš labai seno savo protėvių paveldo, jų ženklų ir Dievų.

Klausimas
Ar susiėjimai vyksta tik per šventes, nes anksčiau apeigos atliekamos ir , pvz., per saulės užtemimą?

Atsakymas
Platesnio rato žmonių susiėjimai vyksta per kalendorines šventes. Tačiau apeigos gali būti atliekamos ir individualiai, bet kuriuo laiku, iškilus kokiai būtinybei, pvz. atsitikus vagystei, kilus pavojui savo ar savo artimųjų sveikatai, pristigus dvasinių ar fizinių jėgų ir kt.

Klausimas
Koks yra Romuvos vaidilų požiūris į homoseksualizmą?

Atsakymas
Minėtas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja kaip tam tikra objektyvi realija su kuria negalima nesiskaityti. Homoseksualizmas vertintinas kaip egzistuojanti dvasinė ir kūniška būsena, Dievų valia užvaldanti individus ir apribojanti jų gimdančiąsias galias. Homoseksualumas tai aklagatvis gyvybės atsinaujinimo kelyje. Šiuo požiūriu Vaidilų Ratas grindžia savo neigiamą požiūrį į homoseksualių asmenų siekį įsivaikinti vaikus. Vaidilų Ratas pripažįsta homoseksualumą kaip Dievų siunčiamą žmogaus gimdančiųjų galių aklagatvį ir todėl šio reiškinio nei smerkia nei skatina. Vaidilų Ratas netoleruoja ir griežtai smerkia bet kokius seksualinius polinkius nukreiptus nepilnamečių visuomenės narių atžvilgiu. Santykiai tarp pilnamečių visuomenės narių privalo būti grindžiami laisva valia. Tuo pačiu Vaidilų Ratas nedaro jokių apribojimų homoseksualios orientacijos žmonėms eiti Senojo baltų tikėjimo keliu ir reikšti visas savo dvasines ir religines iniciatyvas siekiant individualios dvasinės patirties ir senojo baltų tikėjimo plėtros. Lietuvos Romuvos vaidilos šiuo klausimu savo nuomonę pareiškė Vilniuje, II-jo Romuvos Vaidilų Rato metu (2002 02 23).

Klausimas
Ką Romuvos vaidilos mano apie nesantuokines šeimas?

Atsakymas
Nesantuokinių šeimų gausėjimas laikytinas šiuolaikinei praktiškumo siekiančiai visuomenei būdingo tradicinių ritualinių ir civilinių apeiginių veiksmų nuvertinimo pasekme. Valstybės priimti įstatymai sulyginantys sutuoktinių ir sugyventinių teises faktiškai pripažįsta ir bando išspręsti nesantuokinių šeimų turtinės atsakomybės problemas. Romuva yra įsitikinusi, kad vyro ir moters santuokiniame gyvenime svarbiausiomis vertybėmis turi išlikti abipusė Meilė ir Atsakomybė už šeimą bei vaikų ateitį. Net ir religinių ar civiliniu jungtuvių veiksmu nesutvirtintas laisvas vyro ir moters apsisprendimas pagristas šiomis vertybėmis yra gerbtinas. Pripažindamas vyro ir moters laisvą asmeninį apsisprendimą santuokinių apeigų atžvilgiu Vaidilų Ratas pasisako už prigimtinio tikėjimo apeigomis pagristą romuvių santuoką bet neneigia kitų religinių konfesijų ir Valstybinės civilinės metrikacijos santuokos apeigų. Romuvos vaidilos šį klausimą aptarė Vilniuje, II-jo Romuvos Vaidilų Rato metu (2002 02 23).




-Tai tik trumpi apibendrinti atsakymai. Kai kurie iš jų, gal būt, Jums sukels daugiau klausimų, nei suteiks aiškumo. Neabejoju, jei susitiktumėm, tai gyvu pokalbiu viską pasiaiškintumėm lengviau ir paprasčiau. Šiaip ar taip Romuva pagrista daugiausia gyvąja, o ne knygine tradicija.