Molėtų Romuva

Kalendorius. Pavasario lygė.

Pareiškimai

LR Teisingumo ministerijai
2002 02 23 Vinius

Senovės baltų tikėjimo bendruomenė Moletų Romuva

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto

1. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad į šį įstatymo projektą nepagristai neįtrauktas dabar veikiančio LIETUVOS RESPUBLIKOS RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR ENDRIJŲ ĮSTATYMO (1995 m. spalio 4 d. Nr.I-1057) 12 straipsnis. Siūlome šį straipsnį palikti naujajame įstatymo projekte, kadangi jis aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia ir atvejus kada gali būti atsisakoma registruoti religines bendruomenes ir bendrijas. Atsižvelgiant į naują įstatymo redakciją siūlome dabar galiojančio įstatymo 12 straipsnį įrašyti į naująjį įstatymo projektą kaip 13 straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Atsisakymas registruoti religinę bendruomenę, bendriją, centrą

Religinė bendruomenė, bendrija, centras neregistruojami jeigu:

1) religinės bendruomenės, bendrijos, centro, įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nenurodyti šio įstatymo 11 straipsnyje numatyti duomenys;

2) religinės bendruomenės, bendrijos, centro veikla pažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką;

3) jau yra įregistruoti tokio pat pavadinimo religinės bendruomenės, bendrijos, centro įstatai ar juos atitinkantis dokumentas.

Atsisakius registruoti religinę bendruomenę, bendriją, centrą, pareiškėjams apie tai pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo, nurodant konkrečius atsisakymo motyvus.

Atsisakymas įregistruoti religinę bendruomenę, bendriją, centrą, gali būti apskundžiamas teismui.

2. Pažymime, kad nei šiuo metu galiojančiame nei naujai pateikiamame LIETUVOS RESPUBLIKOS RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYME nors ir nustatomas, tačiau nėra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstomas Lietuvoje veikiančių religinių bendruomenių ir bendrijų skirstymas į kategorijas pagal Valstybės pripažinimo laipsnį. Skaitant Įstatymą sunku iškarto suvokti kaip Valstybė skirsto religines bendruomenes ir bendrijas pagal Valstybės pripažinimo laipsnį. Sąvokos “Valstybės pripažintos Tradicinė Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos” bei “kitos Valstybės pripažintos bendruomenės ir bendrijos” implikuoja ir įstatyme neįrašytą savoką “Valstybės nepripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos”. Šią sąvoką būtina tiesiogiai apibrėžti.

Siekiant Įstatymui būtino aiškumo ir nedviprasmiškumo siųlome Įstatymo 5 straipsnį “Tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos” pakeisti į “Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų statusas” jame paaiškinant LR veikiančių religinių bendruomenių statusą ir apibudinant jų statuso skirtumą (arba panašumą) pagal valstybės pripažinimo laipsnį. Tuo pačiu šiame straipsnyje siųlome vietoj 9 tradicinių bendruomenių įrašyti 10 ir 5 straipsnio žodį “devynias” pakeisti į žodį “dešimt” ir po žodžio “bendrijas:” įrašyti “senovės baltų” ir visą straipsnį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų statusas

1. Lietuvos Respublikoje veikiančios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Valstybės pripažinimo laipsnį skirstomos į:

1) Valstybės pripažintas Tradicines Lietuvos religines bendruomenes ir bendrijas;

2) Kitas Valstybės pripažintas bendruomenes ir bendrijas;

3) Valstybės nepripažintas bendruomenes ir bendrijas.

2. Valstybės pripažįntomis tradicinėmis Lietuvos religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis laikomos Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios 10 bendrijų: senovės baltų, lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

3. Valstybės pripažįntomis kitomis Lietuvos religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis laikomos Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios religinės bendruomenės ir bendrijos nuo kurių pirminio įregistravimo Lietuvoje yra praėję 25 metai ir kurios nustatyta tvarka yra gavusios Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimą.

4. Valstybės nepripažįntomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis laikomos Lietuvoje egzistuojančios religinės bendruomenės ir bendrijos nuo kurių pirminio įregistravimo Lietuvoje nėra praėję 25 metai arba praėjus šiam laikui jos nustatyta tvarka yra negavusios Lietuvos Respublikos Seimo pripažinimo.

3. Įstatymo 6 straipsnio 4 punktą siųlome papildyti ir po žodžių “turi teisę kreiptis” įrašyti “į religinės bendrijos vadovybę” ir visą straipsnį išdėstyti taip:

6.straipsnis.

1. Rengdama išvadą dėl religinės bendrijos valstybės pripažinimo Teisingumo ministerija turi teisę kreiptis į religinės bendrijos vadovybę, į valstybės institucijas, vietos savivaldos institucijas ir įstaigas, mokslo ir studijų institucijas, prašydama pateikti duomenis, išvadas, kitą reikiamą medžiagą apie konkrečią religinę bendriją.

Senovės baltų tikėjimo bendruomenės Molėtų Romuvos vardu Vaidila Vaiškūnas

Kreipimasis į Lietuvos gyventojus prieš 2001m. visuotinį gyventojų surašymą

Romuva yra lietuvių prigimtinio tikėjimo bendruomenė, tęsianti senojo baltų tikėjimo tradicijas. Baltų tikėjimo šaltinis yra gyvoji nenutrūkstama, nerašytinė dvasinė tradicija. Senosiose dainose, pasakose, padavimuose, papročiuose ir kitame protėvių palikime tebėra jos apraiškos. Pagrindinis Romuvos veiklos tikslas – fizinės ir dvasinės tautos gyvasties išsaugojimas. Dorovinis Romuvos siekis, kad žmoguje, šeimoje ir bendruomenėje viešpatautų santarvė ir pagarba protėvių tradicijoms.
Artėjant visuotiniam gyventojų surašymui Vilniaus, Molėtų ir kitos Romuvos paskelbė kreipimąsi į gyventojus:

“Mieli bičiuliai,

Norime pranešti jums, kad mūsų protėvių (pagonių) tikėjimą išpažįstantys ir juo besidomintys žmonės buriasi į Baltų tikėjimo bendruomenę Romuva. Jau yra įsikūrusios Romuvos grupės Kaune, Vilniuje, Molėtuose, Telšiuose, Klaipėdoje, JAV ir kitur.
Mūsų tikėjimo bendruomenė nuo 1992m. yra įstatymiškai pripažinta ir įregistruota kaip Baltų (Romuvos) tikėjimas.
Šiuolaikinė krikščionybė prasideda ir baigiasi nuėjimu į bažnyčią, nesudėtingų maldos žodžių kartojimu, nuodėmių atleidimo procedūra. Nei dažyti Velykinių margučių, nei rišti verbų, nei Kūčių valgių ruošimo, nei vėlėms skirto Kūčių stalo apeigų, nei Rasos šventės linksmybių, kupoliavimo, nei Užgavėnių persirenginėjimo, nei Kalėdinio blukio vilkimo ritualo kunigai mūsų nemokė.
Viso to išmokė mūsų tėvai. Mūsų senasis tikėjimas niekad nebuvo užmirštas. O jei kuriuos pakrikštijo dar esant kūdikiais, tai dar nereiškia, kad mes visi priklausome Romos katalikų bažnyčiai.
Šių metų balandžio 2d. Lietuvos vyskupų konferencija išplatintino pareiškimą kuriame kreipėsi į Lietuvos gyventojus ragindama aktyviai dalyvauti visuotiniame gyventojų surašyme ir “nurodyti priklausymą Romos Katalikų Bažnyčiai”.
Netiesa, kad visi lietuviai yra krikščionys ir, kad senasis lietuvių tikėjimas buvo kryžiuočių sunaikintas. Mes norime įrodyti, kad tokių kaip mes yra daugiau. Išties, pats geriausias būdas duoti žinią apie save artėjantis gyventojų surašymas. Jei galvoji kaip mes ir net jei laikai save laisvamaniu ar tiesiog turi savitą supratimą apie pasaulį, tai tu nesi nutolęs nuo savojo prigimtinio tikėjimo.
Gyventojų surašymo metu į klausimą apie tikėjimą drąsiai atsakyk “esu Baltų tikėjimo”, nes mes pasiekėme, kad mūsų tikėjimas būtų įtrauktas į apklausos anketos sąrašą.”

Baltų Tikėjimo bendruomenės Romuva vardu

Jonas Trinkūnas (Vilniaus Romuva)

Jonas Vaiškūnas ir Alvydas Balanda (Molėtų Romuva)